Rekolekcijų namų statybos Palangoje „įstrigo“

Palangos Rekolekcijų namų prie Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos statybos „įstrigo“ ir neaišku, kada jos galėtų būti tęsiamos, o juolab baigtos. „Kadangi statybos yra vykdomos iš tikinčiųjų aukų, jos yra gana ribotos. Jų neturime šiai dienai pakankamai tęsti statybų. Bandėme dėl pastato panaudojimo kalbėtis ir su Palangos miesto Savivaldybe, tačiau bendrų sprendimų nebuvo“, – „Palangos tiltui“ sakė monsinjoras Rimantas Gudlinkis, kuris yra Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo asmeninis sekretorius ir Telšių vyskupijos komunikacijos koordinatorius.

Statybų pabaigos nematyti
Kai prieš kelerius metus prie parapijos burzgė technika ir darbininkai zujo prie kylančių Rekolekcijos namų, atrodė, kad statybų pabaiga – ranka pasiekiama. Tačiau pasibaigus lėšoms, šiandien pastatas grasina virsti į „vaiduoklį“ – tokių Palangoje, tiesa, ne naujausios statybos, yra ne vienas.
„Kada statybos bus baigtos, labai sunku pasakyti – pats projektas neturi konkrečios baigimo datos. Darbai iš esmės daromi iš turimų aukų – jų neturint pakankamai, prisiimti kokių nors įsipareigojimų dėl jų baigimo ar datų negalime“, – sakė R. Gudlinkis, kuris yra ir Telšių vyskupijos dvasininkų solidarumo brolijos, kuri vykdo statybų projektą Palangoje, pirmininkas.
Anot jo, sparčiai keičiantis darbų ir medžiagų kainoms, sunku įvertini, kiek lėšų reikia darbams pabaigti.
„Pasakysiu paprastai taip: padaryta pusė darbų, dar tiek pat jų reikia padaryti“, – sakė dvasininkas.

Buvo kalbėtasi ir su Savivaldybe
Pasak jo, kadangi statybas vykdo Telšių vyskupija, pokalbių dėl partnerystės ir statybų finansavimo kartu su valstybės institucijomis, konkrečiai – su Palangos miesto savivaldybe, nebuvo.
„Tiesą pasakius, su Palangos savivaldybės atstovais esame susitikę, bet buvo kalbėta apie pastato įaktyvinimą, jo panaudojimą visos Palangos bendruomenės reikmėms, – sakė R. Gudlinkis. – Jokių konkrečių sprendimų ar vizijų nebuvo“.

Graži vizija
Nors tarp eilinių palangiškių pastatas yra vadinamas ne visiškai gražiai – „kunigų viešbučiu“, tačiau monsinjoro vizijoje – pritaikyti jį plačioms tikinčiųjų, ir ne tik jų, reikmėms.
„Norime, kad jame galėtų apsistoti jaunimas, organizuoti jame rekolekcijas – maldas, gyvenimo apmąstymus, ieškoti savo pašaukimo gyvenime, organizuoti konferencijas, priimti įvairias tikinčiųjų grupes ir išnaudoti Palangą kaip nuostabų kurortą poilsiui ir rekreacijai“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, Rekolekcijų namuose galėtų vykti ir būsimų jaunavedžių Sutvirtinimo sakramentai, rengimasis jiems.
„Tokie pasirengimai galėtų vykti parą ar dvi. Dabar jaunimui tokią vietą turime tik Telšiuose, tokių erdvių labai trūksta“, – sakė monsinjoras.

M. Venskus: „Idėja – labai šauni“
Buvęs Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, o dabar Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus sakė, kad „pirminė mintis“ buvo prie Palangos parapijos įkurti dvasinį centrą, kur žmonės galėtų apsigyventi rekolekcijoms, kur šeimos ir jaunimas galėtų atvykti.
„Tos statybos buvo pradėtos man dar dirbant Palangoje. Idėja buvo labai šauni. Žinome, kad Kauno kunigų seminarija vykdo ekonominę veiklą J. Basanavičiaus gatvėje (dalyvauja valdyme šeimoms skirto batutų parko, – aut.). Kai jie atvažiuodavo čia, nuolat dalyvaudavo mūsų parapijos vykdomose veiklose. Kitais žodžiais tariant, esant didesniems renginiams, parapijos įvykiams, jų svečiai galėtų laikinai apsigyventi Rekolekcijų namuose. Buvo aptarta ir mintis, kad juose galėtų gyventi, ilsėtis aktyvią tarnystę Dievui baigę kunigai, bet bendros nuomonės nebuvo prieita, nors tokie butukai tokiems kunigams turėtų būti kiekviename didesniame mieste“, – sakė M. Venskus.

Būta įvairių minčių dėl panaudojimo
Anot jo, jam vadovaujant Palangos parapijai, būta įvairių svarstymų, kaip pastatą panaudoti.
„Būta minčių, kad vasarą mes jį laikinai kam nors „atituodame“, o savo bažnytinę veiklą vykdome tik žiemą. Mano didžiausias rūpestis buvo, kad parapijos dalykai ir statybos, kurias vykdo Vyskupija, ne Palangos parapija, būtų atskirti, nors, matyt, ne vienam palangiškiui atrodė, kad vietos parapija vykdo tas statybas, – sakė M. Venskus. – Yra labai daug gražių dalykų, globojamų Vyskupijos. Ir Sutvirtinimo sakramentą (žinomas šnekamojoje kalboje kaip „bernavonės“ sakramentas, – aut.) norinčiųjų gauti mokymai, ir Šeimų savaitgaliai – jiems neturime pakankamai erdvių“.

Tikinčiųjų renginiai – kaimo turizmo sodybose
Anot klebono, „nėra gerai“, kad ieškant kur surengti didesnį renginį, nuomojamos net kaimo turizmo sodybos.
„Įsivaizduoju, kad pastatas prie Palangos parapijos tokioms reikmėms labai tiktų. Vasarą, pavyzdžiui, jame galėtų apsigyventi piligrimai, o žiemą jame galėtų vykti aktyvi socialinė ir pastoracinė veikla“, – sakė M. Venskus.
Į pastabą, kad eiliniai palangiškiai statybas prie parapijos praminė „kunigų viešbučiu“, jis reagavo juoku: „Ko tik žmonės nesugalvoja. Kažkas net mano viešbučiu jį vadino Jeigu jau vadina viešbučiu, siūlau jam „Vila Marija“ pavadinimą“.