Rašymas – kaip tai daryti geriau?

Rašymas yra labai naudingas gebėjimas ne tik profesinėje srityje, bet ir asmeniniame gyvenime. Šis įgūdis gali būti ugdomas. Pateikiame keletą patarimų, kurie padės lavinti rašymo gebėjimus.

Pirmiausia – susidėliokite mintis

Prieš rašant galva dažniausiai būna pilna įvairiausių minčių. Tad vienas iš praktiškiausių patarimų būtų prieš rašant aiškiai išsigryninti idėją. Idėjai sukurti galima pasinaudoti minčių žemėlapio (mind-mapping) technika. Tai padaryti galima ant paprasto popieriaus lapo arba kompiuterio programomis, pavyzdžiui, „XMind“. Viduryje užrašykite šio žemėlapio temą, tarkim, „knygos idėja“. Tuomet nubrėžkite rodykles į aplinkui esančius laukus, kuriuose surašykite „veikėjai“, „vieta“, „įvykiai“ ir panašiai. Taip po truputį galėsite atšlifuoti idėją ir suprasti, kokia yra pagrindinė tema. 

Galite pasinaudoti ir galimybe viską, kas jūsų galvoje, sąmonės srautu išlieti ant popieriaus. Venkite taisyti rašybos, stiliaus ar skyrybos klaidas – tiesiog rašykite, kol išliesite visas mintis. Turint viską išdėstytą ant lapo dažnai tampa paprasčiau susivokti tarp savo minčių. 

Rašykite tiesmukai ir aiškiai

Vienas iš klaidingiausių įsitikinimų apie rašymą yra tai, kad reikėtų stengtis naudoti kuo daugiau įmantrių žodžių. Tai netiesa – profesionalus rašymas pasižymi glaustumu ir aiškumu. Sudėtingas rašymo stilius gali priversti skaitytojus pasijausti pavargusiai ir nesaugiai. Atsisakykite žodžių pertekliaus: nereikalingų prieveiksmių, būdvardžių ir prielinksnių. Rašykite tiksliai tai, ką turite omenyje. 

Trumpi sakiniai yra paveikesni už ilgus. Jie labiau suprantami, o tai skaitytojai itin vertina. Nesistenkite į vieną eilutę sutalpinti daug. Kiekviename sakinyje turėtų atsiskleisti tik viena mintis ar idėja. 

Nerašykite ir per ilgų pastraipų. Paragrafai taip pat turi būti trumpi ir lengvai suprantami. Visi pastraipoje esantys sakiniai turėtų patvirtinti tą pačią mintį. Trumpas pastraipas lengviau „suvirškinti“ ir jos sukuria vizualiai patrauklesnį puslapio išdėstymą. Žinoma, akademinius rašinius dažnai sudaro ilgesnės pastraipos, nes jose reikia daugiau informacijos kiekvienai temai pagrįsti. Ne tokiuose oficialiuose tekstuose yra įprastos trumpesnės pastraipos. 

Vartokite natūralų toną

Jūsų rašymo stilius priklauso nuo jūsų paties unikalaus balso. Rašykite taip, kaip kalbate. Idėjas formuluokite originaliomis mintimis ir balsu. Sakoma, jog rašytojas tampa meistrišku, kai jo tekstus lengvai galima atpažinti iš jo rašymo stiliaus. To ir derėtų siekti – rašymo stilius turėtų atspindėti asmenybę.  

Venkite klišių. Nebūtina išbraukti kiekvienos klišės, tačiau jei įmanoma, geriau perfrazuoti. Klišės gali būti naudingos nebent dialoguose arba pasakojimuose pirmu asmeniu, taip apibūdinant kieno nors kalbą ar mąstymo būdą. 

Eksperimentuokite su skyryba

Rizikuokite naudoti skyrybos ženklus, kad suteiktumėte tekstui ritmo. Išraiškingi skyrybos ženklai gali bauginti – daug kas bijo pridaryti klaidų. Tačiau be kabliataškių, taškų, šauktukų ir kitų ženklų istorijos būtų plokščios, be tono ir jausmų įvairovės. Naudokite daugtaškius, norėdami pridėti paslapties, arba užsiminkite apie niūrumą trumpais sakiniais. 

Teksto peržiūra ir redagavimas

Rašymas iš tiesų yra perrašymas. Kiekvieną valandą, kurią praleidžiate rašydami, turėtų atitikti kelios valandos redagavimo. Tačiau nepradėkite teksto redaguoti vos tik baigę rašyti. Leiskite sau pailsėti kelias dienas ir tada šviežia galva sėskite prie darbo. Nebandykite taisyti klaidų ir rašydami. Taip turbūt strigsite ties kiekvienu sakiniu ir darbas ženkliai užsitęs. 

Kruopščiai apgalvokite, ką būtų galima pagerinti: galbūt parinkti tinkamesnius žodžius, padaryti aiškesnę sakinių struktūrą? Ieškokite nereikalingų žodžių ar ilgų sakinių, kuriuos būtų galima sutrumpinti. Tuo pačiu patikrinkite ir ar nėra rašybos, skyrybos klaidų. 

Naudinga būtų parašytą tekstą perskaityti garsiai. Taip ne tik lengviau pastebėsite klaidas, bet ir pajusite, kurioms vietoms dar reikia patobulinimo. Tai ypač aktualu, jei savo kūrinį perskaitėte jau šimtą kartų ir darosi sunku pastebėti klaidas. Skaitant garsiai reikia sulėtinti tempą ir įsiklausyti į kiekvieną žodį, kas padeda pastebėti trūkumus. Jei įmanoma, paprašykite, kad tekstą perskaitytų kas nors kitas. Tikėtina, kad kitas asmuo atkreips dėmesį į klaideles, kurias praleidote, ir galbūt net pateiks pasiūlymų. 

Rašyti, rašyti ir dar kartą rašyti

Tobulėti rašyme – reiškia rašyti daugiau. Tai atlikti galima vedant dienoraštį. Jame galima surašyti pačius paprasčiausius dalykus: atpasakoti pokalbius su draugais, prisiminti dieną nuveiktus darbus ar pažymėti kilusias idėjas. Jei nenorite vesti fizinio dienoraščio, galite pradėti rašyti užrašus telefone, planšetėje ar kompiuteryje. Nėra jokių dienoraščio rašymo taisyklių – svarbiausia išmokti laikytis disciplinos. Pravartu būtų nusistatyti tą pati rašymo laiką kiekvienai dienai ir prisiversti rašyti, kad ir kaip nesinorėtų. Taip žymiai sparčiau ugdysite savo rašymo gebėjimus ir pastebėsite rezultatus. Rašykite kasdien, ir tai taps įpročiu. 

Jei turite draugų, gyvenančių tolimuose miestuose ar net kitose šalyse, galite pradėti rašyti jiems laiškus. Rašytojams tai yra ir praktika, ir malonumas. Išsamūs laiškai rašymo gebėjimą lavina kur kas labiau negu trumposios SMS žinutės. Tačiau net ir tekstinės žinutės ar elektroniniai laiškai gali padėti tobulėti kaip rašytojui. Prieš paspausdami išsiuntimo mygtuką, patikrinkite teksto rašybą, skyrybą, turinį. 

Kūrybinės dirbtuvės ir rašymo grupės

Dauguma žmonių bijo skaityti savo kūrybą nepažįstamiems žmonėms, tačiau dalyvavimas kūrybinėse rašymo dirbtuvėse yra itin naudingas. Norint dalyvauti nebūtina turėti nebaigtą romaną, paslėptą stalčiuje. Reikia tik išdrįsti išeiti iš komforto zonos. Dalindamiesi savo kūryba su kitais gausite naudingų patarimų ir konstruktyvios kritikos. 

Šiais laikais sparčiai populiarėja ir profesinio tobulėjimo grupės socialinėse medijose. Pavyzdžiui, rašymo grupių galima rasti socialiniame tinkle „LinkedIn“ ir taip susipažinti su bendraminčiais. Tokiose grupėse patarimais ir kūryba dalinasi tiek mėgėjai, tiek pažengę rašytojai. 

Skaitykite kitų kūrybą

Norint lavinti savo rašymo įgūdžius yra būtina skaityti kitų autorių kūrybą. Skaitydami pamatome ir geresnių, ir blogesnių negu savo rašymo pavyzdžių. Tai įkvepia ir verčia tobulėti. Skaitykite knygas, straipsnius, žurnalus, trumpus apsakymus ir t.t. Gilinkitės į tai, kaip kiti rašytojai kuria savo stilių ir bandykite eksperimentuoti su savuoju. Daugiau skaitant smegenys natūraliai pradeda perprasti tokius dalykus kaip geros sakinių struktūros, tinkamas žodžių parinkimas ar malonus skaitytojui stilius. Skaitydami kitų knygas praturtinsite savo žodyną ir galėsite reikšti mintis vaizdingiau bei įtaigiau. 

Atsispausdinkite mėgstamus tekstus ir juose pasibraukite tai, kas patiko. Išnagrinėkite, kodėl jums patinka šie dalykai ir bandykite pritaikyti šiuos metodus rašydami patys. Garsių autorių knygų, kurias perskaityti būtina kiekvienam, besidominčiam rašymu, galima rasti https://vaga.lt/knygos. Mokantis rašyti taip pat naudinga yra skaityti specialistų knygas apie rašymą ir šio gebėjimo lavinimą. 

Tačiau pravartu skaityti ne tik profesionalių rašytojų darbus. Galite tikrinti draugų ar pažįstamų turinį. Taip pastebėsite dažniausiai pasitaikančias gramatikos klaidas, pamatysite įvairias sakinių struktūras, sužinosite naujų terminų.  

Rašymas dabar yra itin svarbus įgūdis. Jį tobulinti galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, vedant dienoraštį ar skaitant kitų knygas. Svarbiausia rašant yra stengtis atrasti unikalų savo stilių, kuris išskirtų jus iš minios.