Priminė, kada už keičiamą akies lęšiuką mokėti nereikia

Apie 100 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje serga katarakta, kai dėl akies lęšiuko drumsties silpsta rega. Liga nereta ir gana gerai žinoma žmonėms, ypač vyresnio amžiaus. Efektyvus jos gydymas – kataraktos operacija, per kurią  akyje pašalinamas drumstas lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis lęšiukas. Šios operacijos ir operuojant implantuojami lęšiukai apdraustiesiems apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Kaip daugumos kitų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų medicinos paslaugų atveju, taip ir atsiradus regos sutrikimų, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis patikrina regėjimą ir prireikus siunčia konsultuotis pas gydytoją oftalmologą. Gydytojas oftalmologas išsamiai įvertina akių būklę, skiria reikiamus tyrimus ir nustatęs, kad reikia keisti akies lęšiuką, siunčia atlikti kataraktos operacijos. 

„Dėl akies lęšiuko keitimo operacijos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu gali kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų. Gydantis gydytojas pacientui turi suteikti visą reikiamą informaciją ir pasiūlyti nemokamą operaciją, įskaitant nemokamą kokybišką lęšiuką. Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją. Į jos kainą įskaičiuota ir akies lęšiuko kaina, kuri šiuo metu yra 44,02 euro. Taigi pacientas, kuris dėl operacijos kreipiasi šia tvarka, neturi mokėti nei už operaciją, nei už jos metu sunaudotas medžiagas ar medikamentus, nei už lęšiuką“, – tvarką paaiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Jolita Klara Kedaitė.

Pasitaiko, kad pacientai pasinaudoja galimybe gydymo įstaigoje pasirinkti implantuoti akies lęšiuką, kurio kaina viršija apmokamą iš PSDF. Ligonių kasos atstovė pabrėžia, kad tokiais atvejais apdraustieji vis tiek neturi mokėti visos pasirinkto bangesnio lęšiuko kainos – savo lėšomis reikia susimokėti pasirinkto brangesnio lęšiuko ir PSDF lėšomis apmokamo lęšiuko kainų skirtumą. 

Svarbu tai, kad siūlydama apdraustam pacientui brangesnį akies lęšiuką (kaip ir prašydama primokėti už kitas paslaugas) gydymo įstaiga turi jį aiškiai ir pasirašytinai supažindinti su PSDF lėšomis apmokamo ir brangesnio lęšiuko skirtumais (pranašumo, kainos ir pan.), taip pat užtikrinti, kad žmogus savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų parašu.

Kitais būdais įsigijusiems akies lęšiukus pacientams išlaidos nekompensuojamos. Už kataraktos operaciją ir jos metu implantuojamą lęšiuką taip pat reikia mokėti, jei žmogus nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, neturi siuntimo gauti šios paslaugos arba pasirenka ją gauti gydymo įstaigoje, dėl kataraktos operacijų neturinčioje sutarties su ligonių kasa. 

Jeigu apdraustieji dėl kataraktos operacijos kreipiasi nustatyta tvarka, tačiau vis tiek kyla klausimų, kodėl gydymo įstaigoje prašoma primokėti už akies lęšiuką ar operaciją, svarbu iškart to teirautis gydančio gydytojo. Nepavykus išsiaiškinti, reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei jos paaiškinimas netenkintų, su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima kreiptis į ligonių kasą.

Šiuo metu PSDF lėšomis apmokamas kataraktos operacijas atlieka 15 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų įvairiuose šalies miestuose. Šių  gydymo įstaigų sąrašas skelbiamas ligonių kasų interneto svetainėje interaktyvioje paieškoje (ieškos srityje rinktis paslaugas „kataraktos operacijos“, „akies ir jos priklausinių procedūros“). 

Praeitais metais ligonių kasos apmokėjo beveik 29 tūkst. kataraktos operacijų. Tam prireikė 15 mln. eurų iš PSDF. 

Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija