Prestižinė J.Basanavičiaus gatvė virto balaganu

Palanga, vadinama šalies vasaros sostine, didžiuojasi savo svarbiausiu ir minias pritraukiančiu bulvaru – J.Basanavičiaus gatve, kurioje  gyvenimas verda visą parą. Gatvė lyg magnetas vilioja ne tik linksmybių ištroškusius poilsiautojus, bet ir verslininkus, mėginančius leistinais ir net barbariškais būdais išspausti kuo didesnį pelną.

Akiplėšiškas nusikaltimas

Praėjusią savaitę atrakcionų parką pradėjusi įrenginėti Kaune registruota olandų bendrovė „Leander LTU“ prie vilos „Komoda“ savavališkai, be jokių skrupulų, nukirto devynis medžius, iš kurių trys – maumedžiai, bei krūmus, suniokojo veją, taip praplėsdama erdvę  atrakcionams. Norėdami užmaskuoti nusikaltimą, kirtavietę užlygino traktoriumi. Jei ankstesniais metais sklype riogsojo tik keletas atrakcionų, šįsyk atsiradę gigantai užgriozdino visą sklypą. Nors tvirtinama, kad leidimas vykdyti veiklą dar neišduotas, niekam nekyla abejonių, kad netrukus atrakcionų parko veikla įsisiūbuos.

Iškirsta be leidimo

Neapsikentę tokiais barbariškais veiksmais palangiškiai suskato skambinti miesto valdžiai, aplinkosaugininkams ir žiniasklaidai. Skandalas įgavo pagreitį, kai išsiaiškinta, jog želdinius  ekstremalias pramogas organizuojanti bendrovė iškirto neturėdama tam leidimo. Šioje unikalioje paminklosauginėje teritorijoje sovietmečiu buvusios sanatorijos „Jūratė“ vilas privatizavo UAB „Kurorto statyba“. Pastarajai įmonei valstybinį žemės sklypą 99 metams išnuomojo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Kita dalis atrakcionų įkurdinta privačiame sklype, kuris, priklauso Kauno kunigų seminarijai.

Tūkstantinės baudos

Pasak Palangos miesto aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto Regimanto Buožiaus, šis įvykis neeilinis. UAB „Kurorto statyba“ atstovai subnuomojo sklypą užsieniečiams, kurie neneigė fakto, kad iškirto želdinius, ir visa atsakomybė tenka jiems. Bauda, anot aplinkosaugininko, jiems bus skirta, tačiau ji gali siekti nuo 200 iki 500 litų. O už padarytą gamtai žalą gali būti skiriama maksimali bausmė, siekianti tūkstančius litų. Pareigūnas R.Buožius apgailestavo, kad barbariškai elgiamasi ne šiaip sau – ateityje šioje paminklosauginėje teritorijoje turėtų iškilti ne vienas statinys.

Vertina neigiamai

Palangos miesto savivaldybės aplinkosaugininkas Vytautas Vizgirdas dievagojosi, jog leidimo želdiniams naikinti nedavė. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, šiai įmonei prieš keletą metų buvo išduotas leidimas dėl želdinių naikinimo, tačiau pastarasis galioja tik metus. Vicemeras Rimantas Garolis tikino, jog tokius atrakcionų pramogas teikiančių verslininkų veiksmus vertina tik neigiamai, nes neturint leidimo iškirsti medžius – savivalė.

Sutvarkys teritoriją

Pasiteiravus, kodėl valdžia leidžia brutaliai niokoti minėtą paminklosauginę teritoriją  ir kodėl, būtent J.Basanavičiaus gatvėje ne vienerius metus gyvuoja ši pramogos rūšis, vicemeras sakė nematąs nieko blogo, jog kurorte siūlomos pramogos. Kita vertus, R.Garolio nuomone, geriau atrakcionai nei pusiau apdegę statiniai, nepuošiantys prestižinės gatvės. Priminus, jog minėti „skrajojantys olandai“ kurorte dirba jau ne vieną sezoną, tačiau taip iki šiol ir nepapuošė jo suoliukais, gėlynais bei fontanais, neatstatė sulaužytų sunkiasvorio transporto, vežančio į sklypą atrakcionus, dangų, R.Garolis suskubo aiškinti, esą bus parengtas techninis projektas ir schema. „Tik sutvarkius sklypą bus išduotas leidimas vykdyti veiklą“, - tikino vicemeras.

Išgaravę pažadai

Netoliese viename iš prestižinių J.Basanavičiaus gatvės  sklypų, kuriame stovi taip vadinama

tarpukario Prezidento Antano Smetonos vila, jau gegužę visu pajėgumu pradėjo veikti atrakcionai. Šio sklypo savininkė miesto valdžiai buvo pažadėjusi  pastatyti A.Smetonos biustą, tačiau, regis, pažadai išgaravo. Jau daugelį vasarų minėtoje teritorijoje sukasi tik pramogų verslas, o apie A.Smetonos įamžinimą nebekalbama.

Priešinasi idėjai

Miesto Tarybos narys Šarūnas Vaitkus „Palangos tiltui“ sakė, kad jau keletą metų priešinamasi idėjai, jog atrakcionams vieta turėtų atsirasti ne J.Basanavičiaus gatvėje. „Bėdos nėra ir tokių vietų  kurorte galima surasti. Buvęs meras R.A.Kirstukas žadėjo, kad bus parengtos schemos, kuriose bus konkrečios vietos atrakcionams. Per tris metus niekas nepasikeitė, nes, matyt, valdantiesiems nenaudinga. Puikiai supranta, kad numačius konkrečią vietą, verslininkai už leidimus sumokės į biudžetą, kai dirbant privačiose valdose leidimo išdavimas konkrečiai  paslaugai priklauso nuo jų malonės. Deja, miestui iš šios malonės jokios naudos“, - apie valdžios strategavimą kalbėjo opozicijai atstovaujantis politikas.

Palanga – atrakcionų balaganas

„Šią vasarą Palanga gali pasigirti tik suniokotu kraštovaizdžiu ir J.Basanavičiaus gatvės atrakcionų balaganu“, - sakė Š.Vaitkus. Pasak jo, niekas neprieštarauja ir nesiginčija, kad tokio pobūdžio pramogų Palangai reikia. Tačiau jos turi būti teikiamos civilizuotai. „Vėlgi, ko žmonės važiuoja į mūsų kurortą? Jie važiuoja dėl jūros, dėl pušų, dėl nuostabių dar neurbanizuotų išlikusių gamtos kampelių. Deja, miesto vadovas, kai savavališkai niokojama gamta, tyli. Nėra nei pareiškimo, nei komentaro spaudoje, o tik švelnus pagrūmojimas, esą, jei nebus susitvarkyta, kitąmet leidimo neišduos“, -  teigė politikas.

Užsieniečių pašaipos

Toks elgesys, anot jo, ganėtinai įtartinas, nes už tokius akiplėšiškus darbus apskritai kalbų apie leidimo išdavimą negali net būti. „Esame „aborigenai“, nes atvykėliai iš Olandijos ar kitų šalių, sėkmingai sukdami verslą, uždirba didžiulius pinigus, niokoja paskutinius unikaliausius kampelius ir dar pasišaipo, esą Palangoje visus galima nupirkti. Kurorto verslininkai, dirbantys savo mieste visus metus, suka galvas, kaip išgyventi,“ -  griežtą savo nuomonę valdančiųjų atžvilgiu išsakė Š.Vaitkus.

Prašytojų vaidmuo

Kad politiko žodžiai ne iš piršto laužti, parodė atrakciono, garsiosios alsuojančios „Pabaisos“, kuri  vėl pradės veikti UAB „Baltijos Aktima“ priklausančiame sklype, vietoje buvusios kavinės „Fontanas“, savininkas. Belgas „Palangos tiltui“ sakė, kad jie nesiveržtų į J.Basanavičiaus gatvę, jei valdžia surastų atokesnę vietą. „Prieš keletą metų žadėta, jog  bus skirta konkreti teritorija su įrengta infrastruktūra. Deja, pažadai taip ir liko tik pažadais. Mes nebijome konkurencijos ir visi sutilptume vienoje teritorijoje. Tačiau miesto valdžios pozicija gana keista. Matyt, jiems parankiau mus laikyti prašytojų vaidmenyje. Belgijoje, iš kur  atvykęs, tokia veikla būtų negalima, juolab pačiame miesto centre. Iškart sukiltų bendruomenė ir būtų aiškiai pasakyta, kad negalima“, - paprašęs likti neįvardytas apie šio verslo subtilybes kurorte pasakojo svetimšalis.

Senbuvių interesai

Palangiškiai, deja, tyli, nes esą bijo. Stebina aktyvios Palangos senbuvių bendruomenės, deklaruojančios, jog nėra abejinga kurorto likimui, pozicija. Kai šios organizacijos lyderio Raimundo Kubiliaus, turinčio verslą J.Basanavičiaus gatvėje, panosėje kertami medžiai bei barbariškai niokojamos unikaliausios kurorto vietos, nepiketuojama ir niekur nei vienu žodžiu nepasisakoma dėl atrakcionų invazijos. Gal Senbuvių bendruomenės  vadovo svarbiausias interesas yra ne reliktinės ir vos bepakeliančios verslo naštą kopos, o kitos pajūrio vietos, kuriose dar yra galimybių „pasišildyti“?

Glumina ir skaudina

Pasiteiravus minėtos organizacijos narės palangiškės Vidos Galdikienės, ar šiuo klausimu senbuviai bent diskutavo, išgirdome atsakymą, kad ketvirtadienį įvykusiame susirinkime apie J.Basanavičiaus gatvėje viename iš sklypų iškirstus medžius bei želdinius nebuvo užsiminta. Dėmesys buvo skirtas žemės grąžinimui palangiškiams, nes  planuojama dalyvauti Seimo aplinkos komiteto posėdyje Vilniuje. Tačiau, anot miestelėnės, ką daro atvykėliai verslininkai, ne tik glumina, bet ir skaudina. Šalia redakcijos gyvenantis palangiškis taip pas neslėpė savo pasipiktinimo. „Žinote, perfrazuojant įžymiosios lietuvių klasikės Žemaitės žodžius, galima teigti, kad „Palangos naudą velniai gaudo“, - trumpai apibūdino valdžios veiksmus miestietis.