Popiežius Pranciškus brėžia naujas gaires Bažnyčiai

„Annuntio vobis gaudium magnum. Habemus papam. (Skelbiu jums didį džiaugsmą. Turime popiežių.)“, – šiuos viso pasaulio ilgai lauktus žodžius Vatikane iš šv. Petro bazilikos balkono trečiadienį vėlai vakare ištarė prancūzų kardinolas Jeanas Louis Tauranas.
Netrukus bazilikos balkone pasirodė ir naujasis Šventasis tėvas – argentiniečių kardinolas Jorge Mario Bergoglio, kuris pasiskelbė popiežiumi Pranciškumi.
Jau pirmieji 76 metų naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo šilti ir paprasti pasisveikinimo žodžiai „labas vakaras“, pajuokavimas, kad ieškodami Romos vyskupo kardinolai nuklydo net iki Lotynų Amerikos, atsisveikinant geros nakties palinkėjimas leido suprasti, kad šis popiežius yra kiek kitoks, nei jo pirmtakai – atviras, visiems prieinamas ir žemiškas.
Žiniasklaidoje pasirodę pirmieji pranešimai apie jo charakterio ypatumus tai tik patvirtino. Popiežius Pranciškus yra asketiško būdo, prabangos vengiantis dvasininkas, kuris net ir būdamas vyskupu, į darbą Argentinoje dažnai važinėdavo autobusu ir nevengdavo aplankyti šios šalies sostinės Buenos Airių priemiesčių lūšnynų.
Jis pats sau gamindavo valgį, vietoj puošnios Bažnyčios vilos gyveno pastate miesto centre ir tenkindavosi paprasta lova krosnele šildomame kambaryje.
Toks popiežiaus gyvenimo būdas, dėmesys vargšams ir ligotiems žmonėms turėtų keisti ir visos Bažnyčios bei jos kunigų santykį su visuomene. Vis labiau didėjantis dvasininkų ir eilinių tikinčiųjų susvetimėjimas, ne tik vyskupų, bet ir eilinių kunigų poniškas pasipūtimas, dvasininkų prabangos siekimas yra pastebimas ir Lietuvoje.
Džiugu, kad Palangos parapijos tikintiesiems tarnaujantis bažnyčios klebonas Marius Venskus bei vikaras Sigitas Žilys yra naujojo popiežiaus gyvenimo būdo sekėjai. Tuo galėjo įsitikinti visa palangiškių delegacija, prieš savaitę kartu su kitais žemaičių piligrimais lankęsi Romoje.
Romos bazilikas, istorines bažnyčias aprodę ir su Amžinuoju miestu supažindinę Palangos dvasininkai penkias dienas trukusioje kelionėje tapo nuoširdžiais ir bet kada padėti pasiruošusiais draugais, su kuriais buvo galima nesivaržant vakaroti ir pajuokauti.
Nors Roma ir popiežius yra toli nuo Palangos, tačiau ši piligriminė kelionė bei joje lydėję mūsų miesto kunigai lėmė, kad Vatikaną aplankiusiems palangiškiams popiežius Pranciškus tapo savotiškai artimesnis nei ankstesni Katalikų Bažnyčios vadovai.
Tomis dienomis Palangos delegacija nesutiko dar tuometinio kardinolo Jorge Bergoglio. Palangiškiai bendravo tik su Lietuvos kardinolu Audriu Juozu Bačkiu ir matė žemaičius pasveikinusį Jo Šventenybės Generalinį vikarą Vatikano valstybei, šv. Petro bazilikos arkivyskupą kardinolą Angelo Comastri, kuris buvo minimas tarp realių pretendentų į popiežius.
Tačiau tiesioginėje televizijos transliacijoje parodyta šv. Petro aikštė, pagrindinė pasaulio katalikų šventovė, kurios balkone pasauliui prisistatė popiežius Pranciškus, vos prieš savaitę iš Romos grįžusiems palangiškiams tapo artimos vietos. Mintis, kad dar neseniai buvo vaikščiota po Vatikaną, į Romą žvalgytasi nuo šv. Petro bazilikos bokšto trečiadienį vakare delegacijos narius pavertė per televiziją parodytos šventės tiesioginiais dalyviais.
Vien ką reiškė galimybė lietuviškai pasimelsti žemaičiams skirtose Mišiose šv. Petro bazilikoje prie pat pagrindinio popiežiaus altoriaus ir dalyvavimas mišiose šv. Pauliaus bazilikoje. Ši šventovė taip pat tiesiogiai siejama su naujuoju popiežiumi, nes ją valdo jėzuitų ordinas, kuriam priklauso ir naujasis Katalikų Bažnyčios vadovas.
Pasaulis dar kurį laiką gyvens naujojo popiežiaus išrinkimo džiaugsmu. Stebėsime Šventojo tėvo inauguraciją, netrukus klausysimės jo pasveikinimo šv. Velykų proga. Tačiau ateityje popiežiaus Pranciškaus laukia sudėtingi darbai. Kunigų trūkumas, didėjanti evangelikų bažnyčių įtaka tose šalyse, kuriose gyvena dauguma pasaulio katalikų, Bažnyčią sudrebinusi vaikų lytinio išnaudojimo krizė, paties Vatikano valdymo sunkumai – tokias problemas paveldėjo naujasis Katalikų Bažnyčios vadovas.
Bene svarbiausia popiežiaus Pranciškaus užduotis – 1,2 milijardą pasaulio katalikų priartinti prie bažnyčios ir juos suvienyti. J. Bergoglis ne kartą yra išsakęs savo nuomonę, kad socialinė pagalba, o ne ginčai dėl doktrinos, turėtų būti esminė Bažnyčios veikla. Jis yra kaltinęs kitus bažnyčios hierarchus veidmainyste ir jiems priekaištavo, kad šie užmiršta, jog Jėzus Kristus apiprausdavo raupsuotuosius ir valgė kartu su paleistuvėmis.
„Jėzus moko mus elgtis kitaip: išeikite į lauką. Eikit ir dalykitės savo liudijimu, eikite ir bendraukite su savo broliais ir seserimis, eikite ir dalinkite, eikite ir prašykite. Tapkite Žodžiu kūne, kaip ir dvasioje“, – taip Argentinos kunigams J. Bergoglio sakė praėjusiais metais.
Šie popiežiaus žodžiai yra svarbūs ne tik Lietuvos bažnyčių kunigams. Į juos turėtų įsiklausyti ir tarnystės visuomenei kelią pasirinkę mūsų šalies politikai.