Politikų liežuvis tampa jų pačių priešu

Pajėgiausioje Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniaujanti ir į finansinę duobę patekusi Palangos komanda “Naglis - Adakris” paramos iš kurorto verslininkų greičiausiai nesulauks. Įdomiausia tai, kad dėl to bene kalčiausias yra savo laiškais miesto verslininkus ir įmones paremti krepšinio komandą skatinęs pats Palangos meras Vytautas Stalmokas.

Paklaustas, kodėl jis asmeniškai nėra parėmęs krepšinio komandos, kurorto vadovas atšovė, kad paremti jam niekas stipriai ir nesiūlęs!? Gal laiškus su prašymu paremti komandą verslininkams pasirašęs meras tokį pat laišką pamiršo atsisiųsti ir sau?  Kokio stipraus siūlymo paremti V.Stalmokas laukia, pats raginęs kitus “Nagliui-Adakriui” suteikti finansinę paramą?

Toliau - dar gražiau. Štai kaip meras viešai paaiškino tokio poelgio motyvus:  “Man žymiai malonesnis yra futbolas, o ne krepšinis.  Kai bus futbolo komanda, tada tikrai ją paremsiu”.  Ir čia pat mėgina nevykusiai pasiteisinti, kad jis esą ir negalėtų būti rėmėjas, nes kaip tuomet galėtų balsuoti dėl biužeto lėšų paskirstymo.  Jo manymu, tokiu atveju tai būtų traktuojama kaip viešųjų ir privačių interesų susidūrimas.

Aukštasis demagogijos pilotažas!  O jei jis remtų futbolo komandą, tuomet balsuojant už biudžetą, viešųjų ir privačių interesų pažeidimo  nebeliktų?  Ir apskritai, kuo siejasi politiko labdaringa veikla ir biudžeto lėšų skirstymas?  Palikime tai spręsti V.Stalmokui, nes mūsų mero išvedžiojimų, kaip ir Rusijos, protu nesuvoksi.

Užtat visi dėl paramos krepšinio komandai dar dvejoję miesto verslininkai gavo aiškų signalą - “Naglio-Adakrio” remti nebūtina, nes tam reikalo nemato net miesto meras, kuris pernai deklaravo turįs per 800 tūkstančių litų piniginių lėšų.

Jei miesto krepšiniui pinigų gaila milijonieriui, kodėl tuomet dešimtimis tūkstančių litų turėtų švaistytis iki kitos vasaros alkaną žiemą turintys išgyventi verslininkai?  Kas dabar iš miesto valdžios išdrįstų papriekaištauti viešbučių ir restoranų tinklo “Feliksas” savininkams, kai šie pasakė, kad krepšinio komandos nerems, nes myli tenisą?  Restorano “Devintam danguj” savininkė “Nagliui-Adakriui” nemato reikalo skirti pinigų, nes nesidomi krepšiniu.  Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Gintaro Sičiūno sportas apskritai nedomina. O kiek dar mieste yra verslininkų, kurie už miesto krepšinio komandą labiau myli savo šeimą ir vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, išleisti į mokslus, pasirūpinti jų ateities gerove?

Tuo tarpu “Naglio-Adakrio” klubo direktorius Regimantas Juška iš verslą turinčių palangiškių prašo bent po tūkstantį litų.  Vaizduodamas susirūpinusį miesto komandos likimu, meras prie R.Juškos skambina verslininkams ir klausia, ar šie negalėtų “Nagliui-Adakriui” skirti bent po kokius 3 ar 5 tūkstančius litų. O pats apsisukęs miesto visuomenei pareiškia, kad krepšinis jam nėra malonus ir jam savo pinigų skirti nėra nusiteikęs.  Ne savo pinigais jis padėti komandai pasiruošęs bet kada: ieškąs krepšiniui rėmėjų, biudžete numatąs lėšų komandai, planuodamas sporto salės statybą.

O reikėjo tiek nedaug - išgirdus komandos pagalbos šauksmą pirmąjam “Nagliui-Adakriui” viešai paaukoti bent tūkstantį litų.  Vieną iš tų turimų aštuonių šimtų.  Matydami tokį miesto vadovo žingsnį, neabejotinai jo pavyzdžiu pasektų ir daugiau palangiškių. Tačiau prisimenant, kad V.Stalmokas už daugiau nei pusmetį naudotą vandenį miesto įmonei keleto šimtų litų skolą sumokėjo tik laikraščio paragintas, toks mero dosnumas menkai įtikėtinas.

Liežuvis dažnai būna ne itin protingų politikų priešas.  Antai miesto taryboje sėdintis liberalcentristas Eugenijus Simutis viešai pasigenda gerų straipsnių apie Palangą.  Nesunku suvokti, kad gerais straipsniais politikas vadina panegirikas miesto valdžiai.  Kita vertus, norint parašyti gerą straipsnį apie miestą, iš pradžių reikia sulaukti miesto valdžios gerų ir kurorto bei šalies visuomenei svarbių darbų.  O jų stinga.  Negi E.Simutis įsivaizduoja, kad šalies dienraštyje tris kartus galima rašyti apie pagaliau pastatytą naują gelbėjimo stotį, be perstojo džiaugtis per dešimt metų išasfaltuotomis Rudens ir Žaros gatvėmis?  O gal girti E.Simučio iniciatyva praėjusią žiemą miesto aikštėje išlietą čiuožyklos parodiją?  Arba žavėtis savivaldybės titanišku darbu užsakius būsimos pirmosios didžiausio šalies kurorto modernios sporto salės projektavimo darbus?

Ar tik ne prieš metus šio miesto politiko paprašiau kiekvieną savaitę informuoti apie gerą žinią, kurią įsipareigojau tuojau pat parašyti į laikraštį.  Geromis žiniomis nešino E.Simučio nesulaukiu iki šiol.

Pasiklausius šio politiko, galima patikėti, kad kiekvieno kurorte dirbančio žurnalisto pareiga yra pritraukti poilsiautojus į Palangą.  O kuo pritraukti?  Melu, kad žiemą prie jūros atvykusio poilsiautojo laukia begalės pramogų, kad jis laisvalaikį gali leisti maudydamasis baseinuose, žaisti tenisą uždaruose ir jaukiuose teniso kortuose?  Deja, kol kas poilsiautojai turi platų pasirinkimą tik kur atsigerti “Kalnapilio” alaus.

Graudu, kai politiku save vadinantis palangiškis nesuvokia tikrosios žurnalisto užduoties - sergėti demokratiją, atidžiai stebėti valdžios darbą ir skubiai visuomenę informuoti apie politikų klaidas, kurios dažnai balansuoja ant nusikaltimo ribos.