Penkioliktoji Žvejų šventė Šventojoje sukvietė ne tik žvejus

Šeštadienį Šventoji jau penkioliktąjį kartą pagerbė žvejus – čia vyko nuo 1999 metų organizuojama Žvejų šventė. Į paplūdimį ar jau iš jo traukiančius poilsiautojus viliojo Šventosios uostelio teritorijoje įsikūrusi amatininkų mugė, kuršių ir baltų papuošalų paroda.

Svečiai apspito ir skulptorių, Šventosios herbo kūrėją Petrą Baroną: jam vadovaujant, kiekvienas norintis galėjo nusikaldinti, o jei bijojo pats darbuotis sunkiu kūju – paprašyti P. Barono, kad šis vienu rimtu smūgiu nukaldintų proginę Šventosios monetą – Janmarienburgo dukatą, kuris pirmąkart pristatytas Lietuvos Joninių sostinės Šventosios šventėje.

Tiek pagal nuo scenos skambančias liaudiškas melodijas, tiek pagal šiuolaikinę šokių muziką aikštėje mielai trypčiojo ir jaunesni, ir pagyvenę.

Jau prieš 19 valandą – oficialią šventės pradžią – prie žuvienės katilo nusidriekė ilga eilė išalkusiųjų. Prie „Žvejų užeigos“ žuvienę dalijusios moterys vos spėjo suktis – eilė, regis, niekaip netrumpėjo.

Šventei pradedant įsilinguoti, į sceną pakilo Palangos miesto vicemeras Saulius Simė ir Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas.

S. Simė, pasveikinęs susirinkusiuosius su jau penkioliktąja Žvejų švente – Žvejo diena, – pakvietė tylos minute pagerbti jos sumanytoją, tragiškai žuvusį „Žvejų užeigos“ šeimininką Vytautą Grišiną. Jo sumanymus pratęsiančiai Jolantai Grišinienei Palangos mero pavaduotojas įteikė jubiliejinį Palangos 760-mečiui skirtą medalį ir padėką.

Žaismingai pajuokavęs ir išreiškęs viltį, kad vakar visi tinkamai atšventė Tarptautinę orgazmo dieną, visus su tarptautine Žvejo diena pasveikino ir į šventės šurmulį įsilieti pakvietė Šventosios seniūnas E. Čilinskas. Jis savo ruožtu įteikė padėkas žvejams, prisidėjusiems prie Joninių laivų parado organizavimo: Arvydui Tapinui, Jonui Motijauskui, Arūnui Valančiui, Antanui Valiukui, Sigitui Jaruliui. O pagrindinei Žvejų šventės organizatorei J. Grišinienei, padėkojęs, kad štai jau penkiolika metų ji tęsia savo su šviesios atminties vyru V. Grišinu sukurtą tradiciją, E. Čilinskas įteikė Šventosios seniūnijos vėliavą.

Po neprailgusių oficialių kalbų šventės dalyviai įsiliejo į muzikos ir pramogų sūkurį. Daug dėmesio sulaukė sportinės ir žvejiškos rungtys. Dar iki šventės pradžios smalsuoliai būriavosi prie didelio plastikinio baseino, kuriame plūduriavo glėbys žolių – vėliau paaiškėjo, kad jose slėpėsi karpiai, kuriuos drąsiausiems buvo siūloma gaudyti rankomis. Taip pat žiūrovai galėjo save išmėginti ir virvės traukimo, akmens nešimo, rankų lenkimo ir kitose rungtyse, kuriose dalyvavo ir šventojiškiai, ir palangiškiai, ir klaipėdiečiai, ir iš visos Lietuvos suvažiavę poilsiautojai. O svarmens, vadinamosios giros, kilnojimo rungtis tapo net tarptautine – kovoti dėl prizo – butelio lietuviškos degtinės – panoro svečias iš tolimosios Pietų Afrikos respublikos.

Šventę pratęsė koncertas – scenoje koncertavo Romas Dambrauskas, Elvina Milkauskaitė, Dileta Meškaitė, ansambliai-kapelos „Eldija“ iš Šventosios ir „Ontrep“ iš Darbėnų.

Saulei nusileidus dangų nušvietė fejerverkai.