Pažadėti kąsniai burnas pasiekia

Vis dažniau pasirodanti pavasarinė saulutė pradėjo kaitinti ir statybininkų puodą. Kad jame po truputį šyla košė, akivaizdu pažiūrėjus į pradėtą Palangos autobusų stoties pastato rekonstrukciją, kurią padaryti už 387 tūkst. litų įsipareigojo konkursą laimėjusi Plungės uždaroji akcinė bendrovė „Adakris“. Tačiau šių pinigėlių neužteks. Mat vėliau, jau po konkurso, paaiškėjo, kad dar teks remontuoti ir... pastato stogą. Kiek iš tikrųjų kainuos rekonstrukcija, spėlioti kol kas neverta. Juo labiau, kad plungiškiai į pagalbą pasitelkė palangiškę bendrovę – valdančiųjų liberalcentristų labai mylimą UAB „Parama“.

Nebūtų nieko ypatingo, niekas nestebintų, jei darbuotis pradėtų UAB „Adakris“ statybininkai – įmonė laimėjo konkursą. Be to, ši plungiškių bendrovė palangiškiams jau gerai pažįstama. Ne vienerius metus jos darbininkai tvarkė miesto gatves, dirbo kitokius darbus. Dažniausiai Palangos miesto savivaldybės skelbiamuose konkursuose, kuriuose būdavo vartomi milijonai, ši bendrovė tapdavo nugalėtoja.

Tačiau dabar laikai šiek tiek pasikeitė, todėl tenka imtis ir mažesnės vertės darbų. Nė pusės milijono litų nesiekianti suma, atrodo, UAB „Adakris“ yra pakankamai didelė. Juolab, kad įmonėje vykdomos restruktūrizavimo procedūros, tad ir gyvenimėlis ne itin malonus. Nebekreipiama dėmesio net ir į tai, kad Palangos miesto savivaldybė ne visada laiku sumokėdavo pinigėlius už padarytus darbus, buvo įsiskolinusi net per milijoną litų.

Bet įdomiausia tai, kad UAB „Adakris“, matyt, jau nebesugeba net ir tokio nedidelio pastatėlio, kaip Autobusų stoties bei jame įsikūrusio Palangos turizmo informacijos centro, rekonstruoti savomis jėgomis. Jau pirmosiomis dienomis, tik prasidėjus darbams, pasirodė ir Palangos uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ darbininkai. Ši įmonė taip pat gerai palangiškiams pažįstama. Ne tik todėl, kad ji įsikūrusi kurorte. Bendrovės vardas ypač dažnai buvo minimas nuo 2006-ųjų, kai į Palangos miesto savivaldybės mero kėdę atsisėdo Remigijus Kirstukas. Tuo laikotarpiu įmonė ne tik aktyviai dalyvaudavo konkursuose, bet ir labai dažnai juos laimėdavo. Užsakomų darbų vertės buvo skaičiuojamos milijonais litų. Taip pat dažnai bendrovė, vargu ar be tuometinio mero žinios, dalyvaudavo taip vadinamose apklausose, kuriose konkurentų nebūdavo nei kvapo. Tikriausiai ne šiaip sau paties R.Kirstuko namą statė irgi ne kas nors kitas, o UAB „Parama“ statybininkai.

Kai kurie filosofai tvirtina, jog gyvenimas sukasi ratu. Kol kas neįmanoma tokią nuomonę paneigti. Anuomet, UAB „Parama“ klestėjimo laikais, Palangai, su R.Kirstuku priešaky, vadovavo liberalcentristai. Dabar irgi tebėra ta pati valdančioji partija, tik vadas kitas. Anuomet skaniausi statybiniai kąsneliai atitekdavo išrinktiesiems. Vargu ar kas nors galėtų tvirtinti, jog šiandien yra kitaip. Atrodytų, kad konkursuose nedalyvaujančios bendrovės negali pretenduoti į savivaldybės pinigėlius, tačiau realybė kitokia. Jei reikia, atsiras kitų, aplinkinių kelių.

Teigiama, kad didelė dalis kontrabandinių pinigų nusėda politinių partijų kišenėse, kad jie panaudojami rinkiminėms kampanijoms finansuoti, todėl nelegali prekyba užsienietiškomis cigaretėmis bei kitokiomis prekėmis klesti. Palangoje, suprantama, tokių dalykų itin daug nerasime, tačiau kai kurių partijų vietinių skyrių galimus finansavimo šaltinius nuspėti nesunku. Ypač tų, kurios vadinamos valdančiosiomis. Ne paslaptis, kad partijų skyriams „iš centro“ nubyra geriausiu atveju tik centai, o laimėti, pavyzdžiui, artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, labai norisi. Be pinigėlių tai padaryti labai sunku, todėl tenka užsidirbti. Tik atrodo, kad valdantieji nevengia nelabai sąžiningo uždarbio.