Paskui S. Bradūną vilkosi sukčiaus šleifas

Palangos valdžia prieš savaitę ryžosi neįtikėtinam žygdarbiui – ėmė ir atleido savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėją Svajūną Bradūną. Net nelaukdama kuo pasibaigs apeliacinis valdininko paimto kyšio bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme.

„Susidorojo“, – žiniasklaidai dūsauja iš valstybės tarnybos su vilko bilietu išvarytas architektas. Žurnalistams paaiškinti ką nors daugiau S. Bradūnas kažkodėl nenori. O juk būtų įdomu iš jo paties išgirsti, kodėl jis mėnesių mėnesiais nematė reikalo atsakyti interesantams. Ką ten mėnesiai, po S. Bradūno atleidimo pasiknaisioję jo stalčiuose Administracijos atstovai ten surado dar nuo 2012 metų užmestų su teritorijų planavimu ir projektavimu susijusių žmonių prašymų.

Kodėl valdininkas taip marino žmonių pageidavimus? Apie įtarimą keliantį Palangos vyriausiojo architekto darbo stilių tarp verslininkų seniai seniai sklandė negeros kalbos. Visoje Lietuvoje buvo žinoma, kad kurorte norint pasistatyti pastatą ar gauti skyriaus vedėjo suderinimą, tekdavo nueiti kryžiaus kelius. Yra žinomi atvejai, kai nuolankiai besilankstantį verslininką pasipūtęs valdininkas pasiųsdavo jam nupirkti ir atnešti cigarečių.

Kodėl vieni teigiamo rezultato sulaukdavo labai greitai, kitiems derinimo procesas užtrukdavo, nesunku nuspėti. Keista tik, kad S. Bradūną aktyviai globojęs STT per keletą metų iškapstė vos vieną baudžiamosios bylos vertą kyšininkavimo faktą.

Atsikratyti negerą kvapą savivaldybėje skleidusio S. Bradūno miesto valdžia galėjo jau seniai. Už laiku neatliktą darbą dar 2012 metų vasarį jam buvo skirtas griežtas papeikimas. Tų pačių metų pabaigoje už užvilkintą atsakymą interesantui jam buvo skirtas antras griežtas papeikimas. Skirtų nuobaudų S. Bradūnas teismui neskundė ir dėl jų aiškintis savivaldybės administracijai nematė reikalo, nes baramas bei baudžiamas S. Bradūnas tvirtai laikėsi savo poste. „O kuo jį pakeisime?“ – iš nevilties rankomis skėsčiojo Palangos vadovai ir aiškino, kad visame skyriuje jis tuomet buvo vienintelis architektas.

Nepakeičiamu pasijutęs valdininkas buvo visai suįžūlėjęs. Skyriaus vedėjas ne kartą buvo pagautas meluojant ir kurorto vadovams. Neva jau baigiami darbai iš tiesų net nebūdavo pradėti daryti. Daugiau nei metus užtrukęs būsimo savivaldybės pastato vidaus rekonstrukcijos projektavimas taip pat guli ant šio valdininko sąžinės.

Tačiau pakeisti S. Bradūną teks dabar. Pasirodo, tai padaryti yra įmanoma. Tuomet kodėl taip nebuvo pasielgta dar tuomet, kai griežtais papeikimais aplipintą valdininką iš savivaldybės išvedė STT pareigūnai, kai netrukus po to jis girtas įkliuvo vairuojant automobilį?

Koks paukštis su tuomečiu Savivaldybės administracijos direktoriaus liberalo Valerijaus Kuznecovo palaiminimu nutūpė Palangoje, buvo aišku nuo pat pradžių.

Prieš septynerius metus S. Bradūnui pradėjus dirbti valstybės tarnyboje, kurorto savivaldybės buhalteriją pasiekė virtinė antstolių raštų, reikalaujančių jiems pervesti dalį valdininko atlyginimo. Paaiškėjo, kad piktybiškai nemokamų skolų šleifas paskui S. Bradūną velkasi nuo 2002 metų. Į savivaldybę priimto architekto ir jo įkurtos individualios įmonės „Abstrakcija“ bendra skolų suma siekė gerokai per šimtą tūkstančių litų.

Atskaičius mokesčius, didžioji valdininko gaunamos algos dalis atitenka antstoliams. Pačiam S. Bradūnui kas mėnesį telikdavo po 700-800 litų. Bijodamas, kad jie nebūtų pervesti į areštuotas jo sąskaitas, skyriaus vedėjas buvo paprašęs algos likutį pervesti jo sugyventinei, su kuria jis augina du vaikus.

Valstybės tarnyboje darbo vietą gavusio S. Bradūno įmonė buvo įsiskolinusi ir pačiai valstybei. Vilniaus „Sodrai“ nuo 2003 metų „Abstrakcija“ buvo skolinga per 10 tūkstančių litų. Tuometis verslininkas S. Bradūnas buvo nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Jo įmonė „Abstrakcija“ 2002 metais nuo valstybės buvo nuslėpusi 30 tūkstančių litų pajamų. Dar 2004 metais baudžiamuoju įsakymu jam skirtą 5 tūkstančių litų baudą valstybė atgavo tik po trijų metų.

Apie valdininko keliamą pavojų tuometis STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytas Rimkus buvo įspėjęs dar prieš 6 metus.

Anot pareigūno, asmeninėse skolose paskendęs valstybės tarnautojas tampa pažeidžiamas. Vengimas susimokėti skolas, bandymai apgauti valstybę apibūdina žmogų, kaip asmenybę ir kelia riziką valstybės tarnyboje, jam užimant tokias pareigas, kurios susijusios su sprendimų priėmimu. Skolų slegiamas ir menką algos dalį gaunantis valdininkas lengviau susigundo kyšiu. Juo labiau jam dirbant korupcijos požiūriu jautriame savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje.

Dėl atleisto S. Bradūno dabar labiausiai kremtasi jo pažadais patikėję interesantai ir skolų grąžinimo laukiantys žmonės.

Viena iš tokių, per antstolius iš S. Bradūno kas mėnesį po 200 litų gaunanti kaunietė verslininkė Dalia Vyšniauskienė kategoriška: „Aš niekaip negaliu suprasti, kaip toks sukčių sukčius valstybės tarnyboje gali dirbti atsakingose pareigose ir vadovauti kurorto architektūrinį veidą formuojančiam skyriui“.

Šiai moteriai iš S. Bradūno teismas kartu su delspinigiais ir užmokesčiu antstoliui yra priteisęs apie 44 tūkst. litų skolos. Verslininkė supranta, kad kasmet gaunant daugiau nei tūkstantį litų, visos skolos valdininkas nebūtų sugrąžinęs net iki savo pensijos.

Namą susiruošusi statyti kaunietė su tuomečiu bedarbiu S. Bradūnu susidūrė 2005 metais. Kažkokie pažįstami jai rekomendavo architektą iš Vilniaus, kuris esą projektuoja labai moderniai ir naudoja šiuolaikiškas medžiagas.

S. Bradūnui jai pasiūlius projektą už daugiau nei 10 tūkst. litų, verslininkė tokį brangininką pasiuntė velniop. Tačiau pajutęs, kad moteris statybose nesusigaudo, S. Bradūnas neatlyžo. Po kurio laiko jis vėl atvažiavo pas D. Vyšniauskienę ir pasisiūlė jai pastatyti namą. „Suokė kaip lakštingala. Aš esą nesuspėsiu nė mirktelėti, o namas jau stovės“, – pokalbius su juo prisiminė kaunietė.

Pasidavusi įkalbinėjimams, verslininkė pasirašė statybos darbų sutartį su S. Bradūno individualia įmone „Abstrakcija“. Statybos pradžiai jis paprašė 10 tūkst. litų ir pasirašė skolos lapelį. Norėdamas sudaryti neva verdančių darbų įspūdį, S. Bradūnas pasamdė buldozerį, kuris namui paruoštame sklype ėmė stumdyti žemes.

Tuomet statytojas paprašė dar 20 tūkst. litų blokeliams. „Visa laimė, kad ir tada mes pasirašėme raštelį, kuriuo jis patvirtino gavęs šią pinigų sumą. Kitaip aš nieko nebūčiau galėjusi įrodyti ir dabar“, – sakė kaunietė.

Tačiau iš viso gavęs 30 tūkst. litų S. Bradūnas pradingo. Kai moteris jam paskambindavo, išgirsdavo, kad blokeliai jau užsakyti Čekijoje ir jau esą kraunami. Po kurio laiko jie jau neva gabenami. Kai po kelių mėnesių neapsikentusi D. Vyšniauskienė jį susirado Vilniuje, S. Bradūnas jai į akis melavo, kad krovinys su blokeliais jau važiuojąs autostrada.

Pinigus paėmusiam „statybininkui“ ėmus slapstytis, kaunietė galutinai suprato, kad yra apgauta. Pasidomėjusi namą jai žadėjusia pastatyti S. Bradūno „Abstrakcija“, verslininkė sužinojo, kad tai – jokios realios veiklos nevykdanti įmonė.

Dėl aiškaus sukčiavimo D. Vyšniauskienė kreipėsi į Ekonominę policiją. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris jau turėjo pasiekti teismą. Tačiau netikėtai prokuratūra nutraukė bylą, išaiškinusi, kad gautus pinigus S. Bradūnas neiššvaistęs, o panaudojęs įmonės reikmėms – mokėjęs už biurui suteiktas komunalines paslaugas, įmones skolas. Verslininkei buvo pasiūlyta skolą išsireikalauti civilinio proceso tvarka.

Kaunietė įsitikinusi, kad S. Bradūnas jau tada turėjo būti nuteistas už sukčiavimą. Net patys Ekonominės policijos pareigūnai neslėpė, kad prokurorai numarino perspektyvią bylą.

Prieš šešerius metus teismui net ir priteisus skolą, kaunietė neskubėjo kreiptis į antstolius ir vis tikėjosi, kad S. Bradūnas pinigus jai sugrąžins gera valia. Juo labiau, kad įsidarbinęs Palangos savivaldybėje jis sparčiai ėmė kopti karjeros laiptais. Kai S. Bradūnas pradėjo vadovauti Architektūros skyriui, nuvažiavusi į Palangą verslininkė bandė su juo kalbėtis dėl skolos. Tačiau tai buvo aukšto valdininko pokalbis su nežinia, ko norinčia moterimi. Iš savivaldybės beveik išvaryta verslininkė buvo apkaltinta, kad prašydama savo pinigų ji valdininką vos ne reketuojanti.

S. Bradūno skolos susijusios ne tik su nenusisekusiu verslu. Buvusiai jo žmonai Rūtai Baltrušaitytei-Bradūnienei tik didelių pastangų dėka pavyko atgauti už dviejų vaikų išlaikymą priteistus alimentus – 450 litų per mėnesį. Buvusio vyro įsiskolinimas siekė apie 22 tūkstančius litų.

Valdininkas yra užmiršęs trečią savo vaiką. Sūnų pagimdžiusi vilnietė Revita Meškauskaitė prieš 6 metus pasakojo, kad buvęs jos draugas S. Bradūnas prisidėti prie savo vaiko išlaikymo iniciatyvos nerodo. R. Meškauskaitė sakė, kad dėl vyro skolų jie vengė susituokti, nes bendrą šeimos turtą iš karto būtų areštavę antstoliai.

Štai tokį vyriausiąjį architektą turėjo Palanga, kurios valdžiai jo asmenybę atskleidžiantys faktai buvo žinomi dar prieš keletą metų juos paviešinus spaudoje.