Pasiruošti naujam gyvenimo etapui – vasaros iššūkis abiturientui

Salomėja GALDIKAITĖ

Birželio pradžia dvyliktokams – sukauptų žinių ir brandos įrodymo metas, kuris reikalauja itin didelio susikaupimo bei jėgų. Ir nors daugeliui finišo tiesioji yra liepą įvyksianti atestatų įteikimo šventė, po jos seka nemažiau atsakingas procesas – stojimas į aukštąsias mokyklas. Studijų programų įvairovė, kitas miestas, nepažįstami žmonės – tai visiškai naujas etapas, nauja ateitis, kuri džiugina, bet neretai ir gąsdina jaunus žmones. Kad baimės ir abejonės slėgtų mažiau, abiturientui verta jau dabar pradėti planuoti studijų laikotarpį.

Viską nulemia egzaminų rezultatai
Turbūt svarbiausias sprendimas, besiruošiant studijų laikotarpiui, yra teisingai pasirinkti universitetą ir profesiją. Dabartinės tendencijos – liūdnos: vis daugiau studentų nutraukia studijas po pirmo ar antro semestro. Dažniausiai dėl to, kad netenkina studijų programa, mokslai neva neįdomūs ir be naudos. Todėl prieš stojant reiktų pasidomėti studijomis, paskaityti dalykų aprašus, kuriuos galima rasti internetiniuose puslapiuose (pavyzdžiui, Vilniaus universiteto įvairių specialybių dalykų aprašai yra pateikti kiekvieno fakulteto internetinėje svetainėje). Dalyko apraše nuosekliai pateikiama, kokie dalykai bus dėstomi, kiek kreditų jie turės ir t.t. Visa tai išsianalizavęs būsimasis studentas geriau susipažins su studijų programa ir apsisaugos nuo netikėtumų. Taip pat labai naudinga pasikalbėti su studentais tiek tęsiančiais studijas, tiek jau jas nutraukusiais. Išgirsti jų patirtį labai naudinga abiturientui.
Kita vertus, stojimas į aukštąsias mokyklas yra tiesiogiai susijęs su brandos egzaminų rezultatais, ypač jei abiturientas nori mokytis valstybės finansuojamoje vietoje. Palangos gimnazijos abiturientė Gabrielė Baciuškaitė sako, jog yra numačiusi kelis variantus, kur galėtų atsidurti rugsėjį: „Jeigu egzaminų rezultatai džiugins, rugsėjį jau turėčiau atverti naują gyvenimo etapą – pradėti studijas. Tačiau jei neįstosiu į norimą studijų programą valstybės finansuojamoje vietoje, kad ir kaip nenoriu, teks palikti Lietuvą ir vykti į užsienį, nes jame didesnė galimybė per trumpesnį laiką užsidirbti studijoms“.
Vis dėlto moksleivė jau žino, ką norėtų studijuoti, tai – sociologijos specialybė, tik dėl miesto dar neapsisprendė. „Visuomet traukė dideli miestai – Vilnius, Kaunas. Nenorėčiau gyventi mažame mieste. Gal dėl to, jog patinka didelių miestų šurmulys ir jų teikiamos galimybės pabaigus studijas. Vis dėlto dar neapsisprendžiau pirmoje vietoje rašyti Vilniaus ar Vytauto Didžiojo universitetą“, – ateities planais dalijosi Gabrielė.

Bendrabutis ar butas?
Pasirinkęs gyvenamą miestą ir aukštąją mokyklą studentas turi priimti dar vieną atsakingą sprendimą – kur gyventi? Ir nors visuomenė (ypač vyresnės kartos žmonės) mąsto vadovaudamiesi stereotipu, kad studento vieta bendrabutyje, atsiranda nemažai jaunų žmonių, besirenkančių nuomotis butą. Pasirinkimą dažniausiai lemia studento prioritetai: svarbiau gyvenimo kokybė ar mažesnės išlaidos.
Kalbant apie kainas, bendrabučiuose gyventi tikrai pigiau. Kambarių nuomos kainos studentams prasideda nuo 55 eurų, kai, tuo tarpu, buto nuomos kaina vienam žmogui vyrauja nuo 80 iki 100 eurų, taip pat vertėtų nepamiršti, kad gyvenant bute tenka mokėti ir už komunalines paslaugas, internetą.
Pasižvalgius į sostinės bendrabučių kainas, galima pastebėti, kad jos irgi nevienodos. Pigiausia gyventi Vilniaus universiteto būstuose, kurie yra įkurti Saulėtekio alėjoje, Čiurlionio gatvėje, bei Baltupiuose. Vienvietis kambarys mėnesiui kainuoja 55,03 eurus, dvivietis kambarys, gyvenant dviese, 49,24 eurus, trivietis – 43,44 eurus.
Šiek tiek daugiau studentas turi mokėti už Lietuvos edukologinio universiteto bendrabučių kambarius. Norint gyventi vienam, teks susimokėti 80 eurų, dviese – po 61 eurą. Tiesa, universiteto tinklalapyje yra pateikta informacija, kad neįgalūs studentai už bendrabučio kambarius moka pusę kainos, kitų bendrabučių internetiniuose puslapiuose tokia informacija nepateikta.
Mykolo Riomerio universitete kainos dar kitokios. Už dvivietį kambarį studentai turi sumokėti po 70 eurų, o už trivietį – 50. Tiesa, MRU bendrabučiuose gyvenantys studentai kainomis nesipiktina. „Mūsų bendrabutyje yra blokinė sistema. Tai reiškia, kad du kambariai turi savo tualetą ir praustuvę. Palyginti su kitų universitetų koridorine sistema (tualetu ir praustuve reikia dalintis su viso koridoriaus kambariais), mūsų bendrabutyje gyventi kur kas komfortiškiau“, – aiškino MRU studentė.
Svarbu paminėti, kad visuose bendrabučiuose į nuomos kainą įeina komunaliniai mokesčiai, internetas. Žinoma, būna, kad pasitaiko ir juokingų nutikimų. LEU studentai pasakojo, kad jeigu per dieną bendrabutyje išnaudoji daugiau nei 20 gigabaitų interneto, jį užblokuoja dviem dienoms.

Asmeninė erdvė – prioritetas
Nepaisant didesnių buto nuomos kainų, bendrabučiuose gyvena ne visi. Vilniaus universiteto kūrybos komunikacijos specialybės pirmakursė Evelina Mišeikytė teigia, kad niekada neviliojo mintis gyventi bendrabutyje. „Nesinorėjo virtuve, tualetu ir dušais dalintis su viso bendrabučio aukšto žmonėmis. Nepatiko ir tai, jog virtuvės reikmenis reikia laikyti jau ir taip daiktais apkrautame kambaryje, kuriame gyveni irgi ne vienas. Savo sprendimu apsigyventi bute džiaugiuosi, nes čia turiu savo asmeninę erdvę – atskirą kambarį. Taip pat gyvenu su nuostabiais žmonėmis, kurie man tapo jau šeima, todėl šiame būste jaučiuosi kaip tikruose namuose“, – pasakojo mergina.
Paklausta apie kainas, studentė teigia, kad išgyventi nuomojant butą įmanoma, tik reikia mokėti pinigus paskirstyti teisingai. „Jei studentas gauna 300 eurų per mėnesį, tikrai galima išgyventi. Tiesiog reikia mokėti protingai paskirstyti savo išlaidas kitiems dalykams, pavyzdžiui, maistui, buitinėms ir asmeninėms prekėms. Mes už trijų kambarių buto nuomą Baltupių rajone mokame 320 eurų. Suma už šildymą žiemos sezonu šalčiausiais mėnesiai visam butui siekia daugiausiai iki 110 eurų. Likę komunaliniai mokesčiai visus metus išlieka daugmaž tokie patys. Viską mokame trise“, – sakė studentė.

Bendrabutyje smagiau?
Gytautė Norkutė – buvusi Palangos senosios gimnazijos abiturientė ir antrus metus bendrosios praktikos slaugos studentė. Ši mergina yra išbandžiusi gyvenimą tiek bendrabutyje, tiek bute. Ir nors teigia, kad bute jai gyventi labiau patinka, bendrabučio pliusus ji įžvelgia taip pat. „Jei patinka linksmintis ir būti tarp daug žmonių – bendrabutyje visada rasi kompanijos. Pritrūkus druskos, be jokios baimės gali pasibelsti į kaimyno duris ir jos gausi, jei tik pats turės. Pasitaiko ir labai supratingų studentų, kurie prisvilus tavo makaronams, prisuka ugnį. Dažnai bendrabutyje gyvena ir tavo kursiokas – tai naudinga mokymosi procesui, ypač kai reikia konspektų ar knygų. Taip pat nereikia mokėti komunalinių mokesčių, taigi, elektra ir vandeniu studentas gali naudotis į valias, – pasakojo antrakursė. – Yra buvę, kad 3 val. ryto neužsirakinusi durų žiūrėjau serialą. Pro kompiuterio kampą pamačiau kaip atsidaro durys ir įeina visiškai tau nepažįstami vaikinai, atsisėda tavo lovoje ir žiūri kartu su tavimi tą patį serialą. Tai visiems įprasta. O karaokės, vakarėliai, šokiai, muzikantai irgi kasdienybė“.

Atsargos pamiršti nevertėtų
Paklausta, kas vis tik pavojinga į didmiestį atvykusiam studentui iš mažesnio miesto, Gytautė atsakė: „Pavojingi rajonai – tikrai egzistuojantis dalykas, reikia jų vengti, nes kaime ar miestelyje, iš kurio atvykai, gali kiekvienam žmogui, praeinančiam gatve, sakyti „laba diena“, tai čia prie kai kurių privalai nuleisti akis. O jei ir nerūkai, tai vis tiek geriau turėti cigarečių pakelį, nes nežinai, kada tavęs paprašys“.
Ypač derėtų pasisaugoti Vilniaus geležinkelio ir autobusų stočių. Studentų teigimu, ypač vakarais ten galima išvysti neaiškios kilmės piliečių, kurie kalbina, siūlosi padėti, neretai nužiūri keistu žvilgsniu ar net seka. Sostinėje gyvenantys studentai pataria, kad geriausia apsauga – šalia esantis draugas, reiktų stengtis po pavojingas vietas nevaikščioti vieniems.