Parapijiečiai tradiciškai atsisveikino su vasara

Sekmadienį Palangos parapijos tikintieji ir miesto svečiai šventė Šv. Roko atlaidus. Tradiciškai per Šv. Roko atlaidus atsisveikinama ir su vasaros sezonu. „Atsisveikinome su vasara, bet ne vienas su kitu. Palanga – svetingas ir visų laukiantis miestas visus metus“, – tvirtino Palangos parapijos klebonas Marius Venskus.

Po Mišių – košė ir koncertas
Po vidurdienio Šv. Mišių visi susirinkusieji dalyvavo iškilmingoje Eucharistinėje procesijoje, apjuosusioje beveik visą bažnyčią. Atlaidų Šv. Mišių aukai vadovavo J. E. Vyskupas Arūnas Poniškaitis, pamokslą sakė kun. Rimantas Pranckaitis, o liturgijoje patarnavo diak. Benas Ulevičius. Susirinkęs gausus būrys tikinčiųjų užtvindė šventorių, suteikdami dienai neeilinio išskirtinumo.
O vėliau po Šv. Mišių žmonės užplūdo gatvę, sustabdydami net eismą. Po atlaidų visi buvo pakviesti į parapijos namų parkelį pabūti kartu ir linksmai atsisveikinti su vasara. „Laimei, jog neišnaudojau viso gero oro limito, štai, vis nenustojant lietui galvojau, jog nesulauksim gero oro, bet Aukščiausiasis mums šypsosi, ėmė šviesti saulė. Tad švęskime, neišsiskirstykite, nueikite paragauti kareiviškos košės, patrypkite žolę taip, kad mums nebereiktų jos pjauti, o damos tegul negaili batelių, turėsite devynis mėnesius laiko jiems nusivalyti“, – visus kaip visada smagiai nusiteikęs kvietė klebonas M. Venskus. Parapijos namų parkelyje žmonės buvo vaišinami kareiviška koše ir Rados HBH gira, koncertavo Liveta ir Petras Kazlauskai.
„Atrodo neseniai dar tik džiaugėmės prasidėjusia vasara, skanavome pirmosiomis žemuogėmis, skynėm laukų gėles, o štai jau ir nuvilnijo spalvotoji vasara. Sudiev, gražuole vasara“, – kreipėsi į susirinkusiuosius renginio vedėjas Giedrius Gustas, pasveikinęs visus sulaukusius gražios tradicinės vasaros pabaigos šventės – Šv. Roko atlaidų.
Renginio vedėjas į sceną sveikinimo žodžių tarti pakvietė kleboną Marių Venskų, miesto merą Šarūną Vaitkų, J. E. Vyskupą Arūną Poniškaitį ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovą Renatą Požėlą.
„Labai smagu, jog klebonas sugebėjo pratęsti sezoną. Nieko blogo, jog vietoj rugpjūčio 16 dienos šventė persikėlė į rugpjūčio 27 dieną, taip tik paskatino žmones ilgiau pavasaroti, – šypsojosi meras Š. Vaitkus. – Labai noriu padėkoti visoms miesto tarnyboms, kurios priėmė svečius tinkamai ir neabejojama, jog grįš. Be visų pagalbos būtų išties sunku susitvarkyti. Šalia manęs stovi gerbiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas R. Požėla, būtent jo vadovaujami žmonės nuolat prisideda prie mūsų renginių, gyvenimo ir ne tik, padeda ir tvarkantis su miesto apsauga. Dėkui klebonui už subūrimą, ačiū visiems“, – kalbėjo meras.
Vyskupas dėkojo už viską: už vėją, už saulę, už giedrą, už šypsenas, visus esančius ir palaimino susirinkusiuosius, visas suteiktas dovanas, kurių tądien turėta ir paskatino dalintis viskuo, ką turime.

Pjūties pabaiga
Šv. Roko diena, Pjūties pabaiga minima rugpjūčio 16 dieną, šiemet Palangoje Šv. Roko atlaidai buvo minimi kiek vėliau. Šią dieną mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią – buvo sėjami žiemkenčiai. Kaimuose žmonės visą vasarą gyvendavo be dirbtinės šviesos, keldamiesi saulei patekant ir eidami miegoti saulei nusileidus. Jei naktinėdavo, tai tik tamsoje ar lauke prie laužų. Po rugpjūčio 16-os dienos į trobas vėl sugrįždavo dirbtinis apšvietimas – deglas ar balana, vėliau žibalinė lempa.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, pjūties pabaigos šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. Šv. Rokas – prancūzas, gyvenęs XIII-XIV a. Jis išdalijo savo turtus vargšams ir visą gyvenimą slaugė ligonius, sergančius maru. Tikėta, kad pats Rokas sirgo maru, bet turėjo ypatingą galią gydyti žmones ir išsigydė pats. Šv. Rokas gydydamas žmones daug keliavo, buvo apkaltintas šnipinėjimu, uždarytas į kalėjimą, kur mirė.
Šv. Rokas vaizduojamas kaip keliautojas – su lazda ir kelionmaišiu. Šalia jo kartais stovi šuo, laikantis nasruose duonos kepalą. Tikima, kad Rokas turėjęs šunį, kuris jį nusilpusį pamaitino ir taip išgelbėjo nuo bado.
Šv. Rokas laikomas ligonių globėju. Žmonės skaptuodavo skulptūras, tikėdami, kad Rokas apsaugos juos nuo ligų.