Palangos ugdymo įstaigų vadovai patirties sėmėsi Estijoje

Balandžio 11-13 d. Palangos miesto ugdymo įstaigų vadovai vyko į Estiją dalyvauti tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Rezultatais grįsto mokymo patirtis Estijos švietimo įstaigose“.
Estija pasirinkta neatsitiktinai. Viešoje erdvėje daug diskutuojama apie Estijos švietimo proveržį, jų mokinių mokymosi rezultatai – vieni geriausių pasaulyje. Pagrindinis šios kelionės tikslas buvo išsiaiškinti, kaip pasiekiama tokių puikių rezultatų, pasisemti gerosios patirties ir sužinoti, kaip organizuojamas ir vykdomas mokymas Estijos bendrojo lavinimo mokyklose. Kelionės metu buvo aplankyta Kuressare gimnazija, esanti Saremos saloje, Talino Lilleküla gimnazija ir vienas didžiausių Baltijos šalyse AHHAA mokslo centras, įsikūręs Tartu mieste.

Viena iš sėkmės priežasčių – tęstinumas
Lankantis mokyklose, kaip viena iš Estijos švietimo reformos sėkmės priežasčių buvo įvardintas šių reformų tęstinumas. 1996 m. Estijos Vyriausybė priėmė nacionalinę pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, kurioje buvo nustatytos pagrindinės kryptys. Programa apibrėžė bendrąsias kompetencijas ir nustatė kryptį – siekti rezultatais grįsto mokymo. Vėliau ši programa buvo peržiūrėta ir atnaujinta, tačiau, kaip teigia patys estai, tai buvo logiškas prieš tai buvusios programos tęsinys, kas buvo akivaizdžiai matoma ir šio seminaro metu, tiek klausantis mokyklų vadovų pasisakymų, tiek stebint ugdymo procesą ir jam kuriamas erdves. Švietime vykdant pokyčius nesivaikoma pigaus įvaizdžio formavimo, bet pirmiausia stengiamasi atsakyti į klausimą „o kas iš to mokiniui, kaip pagerės jo mokymosi rezultatai?“
Estijoje privalomas mokyklos lankymas prasideda vaikui sulaukus 7 metų amžiaus. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Abiejose lankytose mokyklose mokiniai turi galimybes mokytis nuo 1 iki 9 klasės ir po to pratęsti mokslus gimnazijos klasėse toje pačioje mokykloje. Pradinėse klasėse mokinių skaičius vyrauja nuo 20 iki 25, vyresnėse – iki 30. Abi lankytos mokyklos gana didelės, jose mokosi iki 1000 mokinių. Buvo akcentuojama, kad Estijos švietimo sistema paremta lygybės ir visapusiškumo principais. Mokyklose nevykdomos jokios mokinių atrankos pagal jų akademinius gebėjimus ar rezultatus. Taip pat buvo užsiminta apie demografinių problemų sprendimo būdus ir socialinę paramą. Estijoje šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, kas mėnesį gauna 500 Eur paramą iki vaikams sukaks 18 metų. Mokyklose maitinimas visiems mokiniams nemokamas.
Estijoje decentralizuota mokymo sistema. Mokyklos yra autonomiškos, direktoriai turi gana daug teisių organizuojant kasdienį mokyklos gyvenimą. Mokytojų kvalifikacinių kategorijų nėra. Mokytojai gali laisvai rinktis mokymo metodus ir vadovėlius. Ugdant gabius vaikus Kuressare gimnazijoje didesnis dėmesys skiriamas neformaliajam jų švietimui. Pačioje mokykloje gausu įvairių sričių ir krypčių būrelių. Talino Lilleküla gimnazijoje akcentuojama mokinių projektinė veikla, daug užsiėmimų vyksta už mokyklos ribų (muziejuose, Talino senamiestyje ir pan.), mokiniai gali rinktis užsiėmimus Talino aukštosiose mokyklose, o vėliau šie užsiėmimai jiems yra įskaitomi bendrojo lavinimo mokykloje.

Formaliajame ugdyme – robotika
Kaip mokymąsi paversti ne tik naudinga, bet ir įdomia veikla? Kaip padaryti, kad vaikų, besidominčių matematika, fizika ir informacinėmis technologijomis vis daugėtų? Kaip padėti atrasti mokomųjų dalykų ryšį su aplinka? Šiuos klausimus estai sprendžia įtraukdami robotiką į formalųjį ugdymą. 1-4 klasių mokiniams robotikos užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Tam naudojami Lego robotai, kurie sužadina vaikų domėjimąsi, skatina ieškoti reikalingos informacijos, leidžia patiems eksperimentuoti.
Mokymasis geriausiai vyksta tada, kai vaikas pats kuria išorinio pasaulio objektus. Konstruodami ir programuodami robotus mokiniai ugdo komandinio darbo ir planavimo gebėjimus, vystosi jų loginis mąstymas, komunikaciniai gebėjimai ir kūrybiškumas. Robotika yra vienas pačių geriausių būtų sujungti keletą mokomųjų dalykų vienoje pamokoje. Tokioje pamokoje mokymo procesas tampa įdomesnis ir efektyvesnis.

AHHAA mokslo centras
Tai – dar viena vieta, kur žinių galima įgyti kitaip, nei mokyklos suole. Šiame centre mokslas žaismingai susilieja su nuotykiais ir įspūdžiais. Didžioji dalis eksponatų yra interaktyvūs ir mūsų ugdymo įstaigų vadovai galėjo viską išbandyti patys. Šiame centre lankosi daug mokinių, mokytojai atsiveda mokinius pamokų metu. Centre galima apžiūrėti ir sužinoti įvairių įrenginių veikimo principus, išbandyti ir suvokti pagrindinius fizikos dėsnius, susipažinti su žmogaus anatomija, patirti ekstremalių įspūdžių: minti dviratį ištemptu lynu arba specialiuose krėsluose kilti lynais į 30 metrų aukštį ir kristi laisvuoju kritimu, nusikelti į požeminius planetos sluoksnius ar įrengtame sferiniame planetariume stebėti milijonus žvaigždžių.

Patirtis buvo naudinga
Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valda Šarkienė apie šį seminarą:
„Susipažinome su Estijos švietimo sistema, inovatyvumu, mokyklų funkcijomis, veiklomis, ugdymosi aplinka, pasisėmėme gerosios patirties. Padarėme išvadą, kad valstybinės Estijos mokyklos kažkiek panašios į Lietuvos, tačiau sąlygos mokiniams ugdytis mums pasirodė patrauklesnės, palyginti su Lietuvos mokyklomis – valstybė didelį dėmesį skiria mokyklų aprūpinimui, aplinkos kokybės užtikrinimui ir gerinimui. Įvairių ugdymosi poreikių, gebėjimų ir gabumų turintiems mokinimas, jų mokymuisi, tobulėjimui ir motyvacijos stiprinimui sudarytos puikios ir šiuolaikiškos ugdymosi sąlygos. Mokyklose didelis dėmesys skiriamas projektiniams darbams, pamokoms (net savaitėms!) už klasės ribų, pilietiškumui, neformaliajam švietimui, ypač sportui (didžiulės sporto salės ir baseinai) ir garsiajai Robotikai (visose aplankytose mokyklose akį traukė „robotukų“ klasės, kabinetai – ir ne po vieną, o po kelis!). Džiaugiamės, kad turėjome galimybę tai pamatyti, palyginti, o kai kurias įmanomas patirtis stengsimės pritaikyti ir savo mokyklose.“

Parengė Palangos švietimo pagalbos tarnyba