Palangos Tarybos posėdžius bus galima stebėti visame pasaulyje

Vakar Tarybos posėdžių salėje nuo labo ryto už mero ir vicemero nugarų buvo neįprasta matyti bruzdančius vyrukus – buvo baigiami Tarybos posėdžių transliacijos įrangos derinimo darbai. O popiet, laikrodžio rodyklėms rodant šiek tiek po pirmos valandos, miesto meras Šarūnas Vaitkus iškilmingai paskelbė: „Kolegos, mus mato visa Lietuva“.  Ir ne tik, mere!

Paskutiniai apskrityje

Žodžius palydėjus katutėms, miesto politikai, regis, pasitempė – kaip pasirodysi visam pasauliui susiraukęs? Kai kurie politikai užsiminė, kad viešos transliacijos ne vieną Tarybos narį privers prikąsti liežuvį ir labiau apgalvoti žodžius.

Miesto posėdžių transliavimo įranga buvo įrengta panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Palanga yra paskutinė Klaipėdos apskrities savivaldybė, kurioje posėdžiai tapo transliuojami visuomenei.

Tiesa, pirmas blynas buvo šiek tiek prisvilęs: šių eilučių autorius kartu su kolegomis vakar įsitikino, kad kai kurios nuorodos, turinčios teikti informaciją apie balsavimą, dar neveikė.

Opozicijos nesigirdėjo

Nors posėdžio darbotvarkėje buvo daugiau kaip 30 klausimų, ir tokių, kad kas trečias galėjo įplieksti ilgiausias, bet ne visada vaisingas diskusijas, politikai, nedalyvaujant posėdyje garsiagerkliui Aleksandrui Jokūbauskui spėriai „yrėsi“ per darbotvarkę.

Net konservatorius M. Skritulskas įgėlė neįprastai tyliam opozicijos kampui: „Nesigirdi šiandien opozicijos!”

Kaip įprasta, pirmiausia buvo leista pasisakyti visuomenės atstovėms. A. Rakauskienė piktinosi karšto vandens skaitliuko apmokestinimu, kad palangiškiams tenka mokėti „Litesko“ sąskaitas už nemokius kaimynus. Kaip ir ankstesniuose posėdžiuose, palangiškė atkreipė dėmesį, kad vidutinis metinis mokestis už šiukšlių surinkimą, 132 litai, yra „neprotingas“ kurorto seniausiems gyventojams. „Ar nereikėtų visai atleisti nuo tokios rinkliavos seniausių gyventojų?“ – siūlė moteris.

Patvirtino biudžetą

Buvęs miesto vyriausiasis architektas Edmundas Benetis atkreipė dėmesį į Nemirsetą, įsimintą Palangai kovo 31-ąją (tądien 1921-aisiais Palanga buvo prijungta prie Lietuvos), kitus dalykus.

Buvęs miesto architektas savo mintimis vakar pasidalino plačiau su mūsų žurnaliste, kurios straipsnį šiandien taip pat skelbiame.

Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė Tarybos nariams pristatė šių metų miesto biudžetą. Apie jį Ekonomikos ir finansų komiteto vardu kalbėjo jo pirmininkas R. A. Kirstukas, kuris visus prašė pritarti biudžetui.

Jis pastebėjo, kad biudžeto asignavimai šiais metais yra tokie pat kaip ir pernai, bet „stipriai atsilieka“ nuo 2008-2009 metų biudžeto.

Socialdemokratas D. Paluckas bandė „kabinėtis“ prie biudžeto, papriekaištaudamas, kad Palanga skiria didelį finansavimą profesionalioms sporto komandoms.

„Druskininkai neturi tokių komandų kaip Palanga, dėl to ir neskiria joms pinigų“, – replikavo vicemeras, buvęs boksininkas S. Simė.

„Užtat gavusios finansavimą, Palangos komandos vien pralošia“, – pastebėjo darbietis E. Krasauskas.

Taryba vienbalsiai patvirtino biudžetą.

„Ko gero, pirmąkart per daugelį metų Tarybai pavyko vienbalsiai, be didelių ginčų patvirtinti miesto biudžetą. Tai rodo mūsų visų brandą ir norą dirbti miestui“, – nepraleido progos pagirti Tarybos narių meras Š. Vaitkus.

Dar vienas mokestis

Vykdant Šilumos įstatymo nuostatas, politikams buvo pateiktas sprendimo projektas, numatantis „Litesko“ karšto vandens skaitiklių apskaitos aptarnavimo mokesčio nustatymą.

Klausydamiesi K. Jakubausko pristatymo, ne vienas valdžios išrinktasis raukėsi ir gūžčiojo pečiais.

„Joks įstatymas negali priversti manęs leisti mano privačioje nuosavybėje įrengti man nepriklausantį prietaisą, už kurį turiu mokėti mokesčius. Manau, kad reikėtų kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant jo išaiškinti, ar tokios įstatymo nuostatos atitinka šalies Konstituciją“, – siūlė  konservatorius M. Skritulskas.

Į diskusijas įsiterpė Š. Vaitkus, priminęs, kad Taryba dar 2010 metais nesutiko, kaip reikalauja Šilumos įstatymas, nustatyti 4 litų skaitiklių apskaitos aptarnavimo mokesčio nustatymą. Teismas įpareigojo savivaldybės Tarybą priimti sprendimą dėl tokio mokesčio.

Miesto vadovas paprašė palaikyti Ekonomikos ir finansų komiteto siūlymą nustatyti 3,61 lito mokestį.

„Bet savivaldybės juristai jau ruošia dokumentus teismui – ginčys įstatymo nuostatas“, – sakė meras.

Daug mokesčių

Šiuo klausimu pasisakęs palangiškis P. Samauskas skundėsi, kad gyventojams tenka mokėti daug paslaugų aptarnavimo mokesčių. „Su šiuo gautųsi apie 25 litai“, – suskaičiavo pensininkas.

Jis parėmė pasiūlymą kreiptis į teismą ir ginčyti tokio mokesčio teisėtumą.

Švietimo skyriaus vedėjai L. Valužienei pristačius klausimą dėl miesto ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos 2012-2015 bendrojo plano, pedagogė, Darbo partijos Palangos skyriaus pirmininkė G. Krasauskienė teiravosi, kodėl nebuvo svarstomas „vienos miesto mokyklos“ prašymas suteikti jai progimnazijos statusą. L. Valužienė patikino, kad nei ji, nei Švietimo skyriaus darbo grupė, rengusi pertvarkos planą, nesulaukė tokio prašymo.

Socialdemokratas D. Paluckas, dažnai nenustygstantis savo vietoje, bet neretai nepataikantis į „taktą“, siūlė įtraukti V. Jurgučio mokyklą kaip galimą progimnaziją iki 2015-ųjų, bet tam pasipriešino Tarybos  nariai. „Juk niekur nėra mokyklos prašymo!” – sakė jam kolegos.

Bendruomenė nepolitikuos?

Taryba patenkino miesto bendruomenės „Palangos santarvė“ prašymą suteikti bendruomenei patalpas Vytauto g. 73. Bendruomenei atstovavusi D. Delkontaitė sakė, kad organizacija „politiškai stengsis būti nepriklausoma ir nerems nė vienos partijos“.

Jadvyga Žižienė, individualios įmonės savininkė, kreipėsi į Tarybą jau prieš kelis mėnesius su prašymu atleisti įmonę nuo savivaldybės administruojamų mokesčių. Bet Taryba, patenkinusi didelių verslo bendrovių prašymus, pensininkės palangiškės prašymo nepatenkino.

Jos argumentai nesugraudino miesto politikų ir vakar: 6 balsavus už, 2 – prieš, o 10 susilaikius, verslininkė išspūdino iš salės nuleidusi galvą.

Tarybai pritarus, buvo išnuomotas socialinis būstas A. I. Galinienės šeimai, kurios namas Draugystės gatvėje neseniai sudegė iki pirmo aukšto. Apie šią nelaimę „Palangos tiltas“ rašė vasario 21-osios numeryje.