Palangos kurorto muziejus kviečia į pirmąją ekspoziciją

Rugpjūčio pabaigoje duris visuomenei atvėrė atnaujintas „Anapilis“, į pirmąją ekspoziciją „Anapilis“ – 118 metų istorija“ šioje viloje žmonės bus pakviesti kitą penktadienį – rugsėjo 23-ąją. Pasak Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus, šis renginys bus skirtas restauruotos vilos atidarymo ir perdavimo muziejaus reikmėms pristatymui.

Pagaliau sulaukta
Ne paslaptis, jog jau nuo seno kurorto vila „Anapilis“ buvo siejama su daugybe legendų. Muziejaus direktorius J. Liachovičius, visuomenei pristatydamas atnaujintą „Anapilį“, pasakojo, kokių istorijų teko girdėti apie grafienę Sofiją, kuriai ir buvo pastatyta ši unikali medinė vila. Pasak direktoriaus, nors grafienė Sofija visą gyvenimą buvusi labai religinga, kalbama, kad senatvėje ėmė užsiiminėti spiritizmo seansais, buvo įsirengusi veidrodžių kambarį.
Sklandantys pasakojimai suteikia vilai išskirtinių bruožų, tačiau daug daugiau jų suteikia pati architektūra. Pastatą puošia kiauryminiai raižiniai, kurie laikui bėgant palaipsniui nyko. Vilą buvo būtina restauruoti ir išsaugoti jos unikalumą.
Apsispręsta, jog „Anapilis“ yra puikiausia vieta kurti Palangos kurorto muziejų, kurio palangiškiai laukė daugelį metų. „Pagaliau sulaukėme šios dienos“, – džiaugėsi muziejaus direktorius bei pridūrė, jog palangiškiai mielai muziejui dovanojo istorinę vertę turinčius eksponatus, kurie neabejotinai atras vietą muziejuje.

Palangoje veikia trys muziejai
Skirtingai nei dauguma kitų šalies savivaldybių centrų, Palanga iki šiol neturėjo savo istorijos muziejaus. Taisydama padėtį, miesto savivaldybė dar 2014 metais įsteigė Palangos kurorto muziejų, o jo direktoriumi buvo paskirtas istorikas J. Liachovičius.
Šiuo metu Palangoje veikia trys muziejai: Gintaro, Antano Mončio ir Jono Šliūpo. Jie yra specifiniai ir pristato palyginti siauras sritis, tačiau Palangoje iki šiol nebuvo muziejaus, kuriame po vienu stogu būtų eksponuojama Palangos ir Šventosios miestelių istorija, rodoma įvairių laikotarpių gyventojų buitis, svarbūs dokumentai, nuotraukos, žemėlapiai.
J. Liachovičius įsitikinęs, kad, nepaisant jo pavadinimo, susieto su kurorto statusu, būtų tikslinga aprėpti daug platesnę Palangos istoriją. Anot jo, muziejuje būtų galima susipažinti ir su plačiajai visuomenei kol kas mažai žinomu Palangos istorijos laikotarpiu – nuo 1819 metų iki 20 amžiaus pradžios.

Sukaupta daug eksponatų
Dar nė nepradėjęs veikti Palangos kurorto muziejus per dvejus metus jau sukaupė apie 3,5 tūkst. eksponatų. Tarp jų yra ir itin vertingų bei unikalių daiktų.
Mu­zie­jų pa­sie­kė vie­tos žmo­nių de­šimt­me­čius sau­go­ta pra­šmat­naus 19 a. pab. – 20 a. pr. bal­do si­dab­ri­nė de­ko­ro de­ta­lė su di­di­kų gi­mi­nių her­bais: Pa­lan­gos gra­fo Fe­lik­so Tiš­ke­vi­čiaus ir jo žmonos An­ta­ni­nos So­fi­jos Lonc­kos.
Jau tre­jus me­tus mu­zie­jui va­do­vau­jan­tis J. Lia­cho­vi­čius teigia, jog ku­ror­to gy­ven­to­jai itin no­riai pri­si­dėjo prie eks­po­na­tų kau­pi­mo. „Džiu­gu, kad pa­lan­giš­kiai yra ti­kri sa­vo mies­to, kraš­to pa­trio­tai – skam­bi­na, ne­ša įvai­riau­sius daik­tus, nuo­trau­kas, do­ku­men­tus. 2014 me­tais ga­vo­me apie 1000 muzie­ji­nių ver­ty­bių, per­nai – be­veik 2,5 tūks­tan­čio, šiemet ne ką mažiau. Vie­nas žmo­gus savo palėpė­je ap­ti­ko ir at­ne­šė tar­pu­ka­rio lai­kų už­ra­šų kny­ge­lę ir ke­lis skau­tų žur­na­lus. Kny­gu­tė­je angliškai už­ra­šy­ti as­me­ni­niai ne­ži­no­mo au­to­riaus 1933 me­tų įspū­džiai. Ta­da Pa­lan­go­je vy­ko skautų ren­gi­niai ir juo­se lan­kė­si tuo­me­tis Lie­tu­vos pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na“, – pa­sa­ko­jo J. Lia­cho­vi­čius.

Visi eksponatai – ypatingi
Jis at­sklei­dė, kad mu­zie­jaus lan­ky­to­jai ga­lės ne tik su­si­pa­žin­ti su įvai­riais is­to­ri­niais ar­te­faktais, bet gal­būt ir pa­žiū­rė­ti se­nų ki­no juo­stų, su­si­ju­sių su Pa­lan­ga. „Iš vie­no pri­va­taus as­mens įsi­gi­jo­me apie 60 do­ku­men­ti­nių įvai­rios truk­mės ki­no fil­mų. Juo­se yra la­bai daug įdo­mių Pa­lan­gos vaiz­dų, is­to­ri­nių, kul­tū­ri­nių as­pek­tų. Nuo fil­mu­ko apie Pa­lan­gos blai­vyk­lą iki Są­jū­džio ju­dė­ji­mo“, – kal­bė­jo mu­zie­ji­nin­kas.
Pasiteiravus apie galbūt muziejuje būsiančius ypatingus eksponatus, kurorto muziejaus direktorius tvirtino, jog kitokių eksponatų nebūna. „Yra įvairių eksponatų – visi ypatingi. Bet kuris daiktas ar nuotrauka, ar dokumentas, atspindintis Palangos miesto istoriją, yra unikalus. Juk kas yra istorija? Kiekvienas įvykęs faktas jau yra istorija. Kiek jis reikšmingas, jau kitas klausimas, – svarstė istorikas. – Kiekviena Palangos nuotrauka savaip unikali, nes ji fiksuoja tam tikrą laiko momentą, kuris įvyko tam tikrais metais, bet jis užfiksuotas ir sustabdytas laike“.

Atitinka muziejaus reikalavimus
Kaip pasakojo vilos „Anapilis“ restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projekto administratorė Renata Bertužytė, muziejaus darbuotojai ekspozicijas galės rengti visame pastate – tiek antrame aukšte, kur erdvės bus suskirstytos tematiškai, siekiant atiduoti duoklę kurortui, jo įkūrėjams ir pačiai Palangos istorijai, tiek ir pirmame, kur išliko koncertams ir įvairiems renginiams pritaikyta salė.
„Erdves bus galima panaudoti įvairiai, juolab, kad planuojamos kilnojamos ekspozicijos. Tokioms jokių kliūčių nėra“, – sakė R. Bertužytė.
Pasak pašnekovės, projektas dėl pastato pritaikymo muziejaus reikmėms buvo koreguojamas, tačiau tam papildomų investicijų neprireikė. „UAB „Pamario restauratorius“ darbuotojai ne tik puikiai atliko savo darbą, bet dar ir sutaupė lėšų, kurias panaudojome patalpų pritaikymui muziejui. Prireikė kitokių durų į muziejaus saugyklas, taip pat kitokio apšvietimo, įprastai tiek šviesų nebūtų reikėję“, – pasakojo pašnekovė.
Kad atkurtų tikrąjį „Anapilio“ veidą, specialistai turėjo gerokai paplušėti – kadangi senieji šio pastato brėžiniai nėra išlikę, atkurti autentišką vilą teko netgi pasitelkiant senuosius atvirukus bei nuotraukas, kuriuose užfiksuotas šis pastatas. Po išsamių tyrimų buvo nustatyta, kurios „Anapilio“ interjero detalės yra autentiškos, koks buvo senasis pastato išplanavimas, netgi kokia buvo vilos sienų spalva. Vadovaujantis specialistų išvadomis ir buvo atkuriamas tikrasis „Anapilio“ veidas.
„Anapilį“ restauravusios UAB „Pamario restauratorius“ specialistai ne tik atnaujino pastato išorę (pakeitė stogo dangą, atkūrė balkonus, atstatė po karo nuo pastato dingusį medinį bokštelį, pagal poreikį pakeitė arba restauravo vilos langus bei duris), bet ir apšiltino pastatą iš vidaus, iš medinės į gelžbetoninę pakeitė rūsio perdangą.

Dar viena kultūrinė erdvė
Garsioji vila pritaikyta ir šiandienos poreikiams – atnaujinti bei pagal poreikį naujai įrengti sanitariniai mazgai, neįgaliųjų patogumui įrengtas liftas iš rūsio į antrą aukštą, siekiant užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus, įrengta ir papildoma evakuacinė laiptinė, taip pat – nauja sraigtinė laiptinė iš pastato antrojo aukšto į bokštelį, kuriame užlipus galima įsivaizduoti, kaip grafienė Sofija čia prie apvalaus stalo su bendraminčiais neva užsiiminėdavo spiritizmo seansais. Pastatas taip pat pritaikytas šildyti dujomis.
Restauruojant vilą buvo rasti ir senųjų vėjo vargonų fragmentai – kadaise čia įrengti vėjo vargonai „gaudydavo“ vėją bei pastate skleisdavo įvairius garsus. Vėjo vargonus restauratoriams pavyko atkurti – jie įrengti pastato stogo kupolinėje dalyje.
Artimiausiu metu bus imamasi tvarkyti vilos aplinką – bus išgrįsti link „Anapilio“ vedantys takai, atnaujintas apšvietimas, pasirūpinta mažąja architektūra, bus sutvarkyti ir želdynai bei žalieji plotai.
„Anapilis“ yra vertingas ne tik savo išskirtine aura – tai yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, paminklas, susijęs su Palangos istorija. Šis pastatas, iškilęs 19 a. pabaigoje, yra laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų.
Garsiosios kurorto vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projekto vertė siekia 874 tūkst. 457 eurų, „Anapilis“ restauruotas pasitelkiant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo šaltinio bei Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšas.

Palangos m. sav. inf.