Palangos kultūros centras galynėsis su LATGA-A

Palangos Kultūros centras – svarbiausia įstaiga, organizuojanti kurorto šventes bei masinius renginius. Pagrindinis švenčių įkvėpėjas ir varomoji jėga, centro direktorius – Nerijus Stasiulis, kurio nenuilstamo darbo vaisiais džiaugiasi tiek miestelėnai, tiek kurorto svečiai. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai nustebino daugelį. Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A) pareiškus, kad Palangos kultūros centras minėtai organizacijai yra skolingas 74 tūkst. litų už kūrinius, atliekamus renginių metu, buvo areštuotas centrui priklausantis turtas. Kultūros centro vadovas Nerijus Stasiulis teismui apskundė šį drastišką agentūros žingsnį.

Nauji tarifai

Kaip „Palangos tiltui“ sakė N.Stasiulis, LATGA-A traktuoja, kad nėra su agentūra pasirašyta sutartis ir tokiu būdu grubiai pažeidžiamos kūrinių autorių intelektualinės nuosavybės teisės. „Sutartis su LATGA-A buvo pasirašyta prieš aštuonerius metus ir centras laikėsi sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Tačiau įvyko derybos tarp LATGA-A ir  šalies Kultūros centrų asociacijos, kurių metu buvo nustatyta nauja mokesčio skaičiavimo metodika bei tarifai už naudojamus autorių kūrinius.

Tikslas – tenkinti visuomenės poreikius

Pasak Palangos kultūros centro vadovo, centrui buvo išsiųstas priminimas bei pareikalauta pasirašyti naują sutartį, kurioje atsirado tokių dalykų, su kuriais jis nesutiko. N.Stasiulio pasakojimu, Palangos Kultūros centro veiklos tikslas – tenkinti visuomenės kultūrinius poreikius, puoselėti dvasinę kultūrą, tautinę savimonę, visuomenės narių kūrybinius sugebėjimus, įtvirtinti tradicijas, apeigas, papročius, organizuoti Palangos miesto gyventojų poilsį bei laisvalaikį. Centro vadovo tvirtinimu, jau daug metų centras rengia viešus miesto renginius nemokamai, ir jis negali sutikti su nustatytais tarifais.

Matas – tikėtinas žiūrovų skaičius

„Aš neginčiju tų koncertų ir renginių, kurie rengiami su bilietais. Tačiau Palangoje visų švenčių masiniai renginiai, kurių per vasaros sezoną vyksta apie keturiasdešimt, nemokami. Ir kai agentūra nustato tikėtiną žiūrovų skaičių, tarkime, 10 tūkst. ir daugiau, ir pagal tarifą nustato mokestį, tai su tuo galima ginčytis, nes neįmanoma nustatyti tikslų matą bei žiūrovų kiekį. Tačiau agentūrai tai esąs  pagrindinis atspirties taškas, skaičiuojant mokestį“, - apie mechaninį skaičiavimą kalbėjo centro vadovas.

Agentūra dirba paprastais metodais. Iš Palangos miesto savivaldybės internetinės svetainės „išsitraukia“ visų renginių sąrašą ir mechaniškai suskaičiuoja, kiek pinigų turi pravesti Palangos Kultūros centras.

Reikalauja atskiros sutarties

Negana to, N.Stasiulio teigimu, be pagrindinės sutarties yra reikalaujama sudaryti atskirą sutartį dėl, pavyzdžiui, kurorto atidarymo šventės. Be to, pernai įvykusios šventės renginiai buvo išskaidyti į atskirus segmentus. Tarkime, kaip už įvykį pareikalauta 14 tūkst. litų, o šiemet – 10 tūkst. litų. Kermošius vyko šeštadienį ir sekmadienį, tad už tai, kad per šias dienas grojo folkloriniai ansambliai bei saviveiklininkai, paprašyta po 2 tūkst. litų. Apmokestinti, anot švenčių organizatoriaus, visi be išimties vykę renginiai. Ir Jurginės, ir Palangos pučiamųjų orkestro koncertai, ir net sakralinės muzikos vakarai.

Galima tartis

Be to, kultūros centro vadovas atkreipė dėmesį į LATGA-A metodikos taikymo vingrybes, nustatant mokestį. „Aš noriu pateikti kaip pavyzdį uostamiesčio „Jūros šventę“. Agentūros pateikta sąskaita buvo nuo 40 iki 50 tūkst. litų. Tad darytina prielaida, kad yra galimybė tartis, ir tai esąs stimulas korupcijai. Vargu ar kas galėtų tą paneigti“, - savo įtarimais pasidalijo N.Stasiulis.

Išauga kaštai

N.Stasiulio tvirtinimu, neginčijama, kad nereikia autoriams mokėti, jis gerbiąs jų autorines teises. Bet bėda ta, kad pagal LATGA-A nustatytą tvarką, kasmet centras turi sumokėti apie 40 tūkst. litų, o tai sudaro apie 30 proc. numatytos biudžete sumos renginiams organizuoti. Centro vadovo teigimu, būta siūlymų nuo švenčių sąmatos pervesti agentūrai 1 proc. dydžio mokestį, tačiau į tai nebuvo atkreipta jokio dėmesio. N.Stasiulio nuomone, nelieka nieko kito – jei švenčių kaštai taip išauga, tai  gal apskritai atsisakyti organizuoti šventes.