Palangos „fotoaparatas“ sutramdė akis išdegusius vairuotojus

Dar prieš trejus metus atkarpos Klaipėda-Palanga pabaigoje buvo vadinamoji „juodoji dėmė“, kurioje buvo užregistruojama labai daug avarijų. „Privažiavus Palangos viaduką, „pasitinka“ pavojingas staigus posūkis, kuriame įvykdavo labai daug avarijų. Todėl buvo nuspręsta šioje atkarpoje pastatyti stacionarią greičio kamerą, kuri tikrai „sutramdė“ vairuotojus, - nuo 2007 metų čia neįvyko nė vienos avarijos“ ,- pasakojo Klaipėdos apskrities  VPK kelių policijos biuro administracinės  veiklos poskyrio vyresnysis specialistas Virgaudas Bružas.

Ruožas, paženklintas krauju

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2004-2007 metais šioje „juodojoje atkarpoje“ užregistruota dešimt įskaitinių eismo įvykių. Iš jų - dviejų žmonių žūtys. Per tragiškus įvykius automobiliai posūkyje apsiversdavo - abi avarijos įvyko tamsiu paros metu. Per visus eismo įvykius čia buvo užregistruota devyniolika sužeistų žmonių. Taip pat užregistruoti du susidūrimai ir aštuoni nuvažiavimai nuo kelio. Tai įvyko pavojingame kelio vingyje. Du eismo įvykiai įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės ir trys - dėl vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti, kaltės.

„Nors šis kelio ruožas vadinamas „juodąja dėme“, yra objektyvios priežastys, kodėl jame buvo toks didelis avaringumas. Netoli degalinės yra kelio susiaurėjimas, kurį keičia staigus kelio vingis. Vairuotojai šio vingio tiesiog neišmanevruodavo, ypač esant dideliam važiavimo greičiui“, - kalbėjo V. Bružas.

Po tragiškų įvykių buvo siūlyta  įrengti padidinto atspindžio skydą su ženklais „Daug eismo įvykių“ ir „Vingis į kairę“ su užrašu „Avaringas kelio vingis“. Taip pat buvo siūloma greitį riboti iki 50 km/h nuo degalinės ir įrengti triukšmo juostas, taip pat įrengti greičio matuoklį, kelio vingyje esančius segmentus pakeisti šviečiančiais segmentais bei vingio išorinėje dalyje įrengti apsauginius kelio atitvarus. Taip pat buvo siūlyta antrąją eismo juostą uždaryti prieš viaduką, o pirmąją eismo juostą palikti kaip pagrindinę.

„Visi šie siūlymai buvo įgyvendinti dar 2007 metais. Nuo tada šiame vingyje nebuvo užregistruota nė viena avarija. Todėl šis kelio ruožas yra išbrauktas iš „juodųjų“ sąrašų. Džiaugiamės, kad mūsų pastangos nenuėjo veltui, ir galime sakyti, jog vairuotojus tikrai sutramdė įrengtas greičio matuoklis. Manau, kad greičio kameros padeda žmonėms išlikti saugiems kelyje“, - įsitikinęs V. Bružas.

Baudos - nemažos

Kuomet vairuotojas viršija nurodytą greitį, tuomet greičio kamera „nufotografuoja“ vairuotoją, ir netrukus jam paštu ateina registruotas laiškas su raginimu susimokėti baudą. Jei vairuotojas viršija greitį nuo 21 iki 30 km/h, jam gresia nuo 100 iki 300 litų bauda, jei greitis viršijamas nuo  31 iki 40 km/h, tuomet skiriama nuo 400 iki 600 litų  bauda, o neturintiems dviejų metų vairavimo stažo - reikia susimokėti ir nurodytą baudą, ir nuo 3 iki 6 mėnesių atimamos teisės vairuoti. Jei vairuotojas viršijo greitį nuo 41 iki 50 km/h, tuomet bauda skiriama nuo 600 iki 800 litų, o neturintiems dviejų metų vairavimo stažo prie baudos dar ir atimamos teisės vairuoti nuo 6 iki 12 mėnesių. Griežčiausia bauda yra taikoma, kuomet vairuotojas viršija 50 km/h greitį, tuomet jam gresia nuo 1000 iki 1500 litų bauda su vairavimo teisės atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų areštas su 6 mėnesių vairavimo teisių atėmimu, o viršijantiems leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h greitį ir neturintiems dviejų metų vairavimo stažo gresia vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo vienų metų iki pusantrų metų.

Planuojama įrengti dar vieną greičio matuoklį

„Nemažai greitį viršijančių asmenų ir būna tie, kurie neturi dviejų metų vairavimo stažo, kadangi jie yra dar nepatyrę vairuotojai, todėl jiems ir gresia griežtesnės nuobaudos nei kitiems vairuotojams“, - pasakojo V. Bružas.

 Registruotame laiške, kuris pasiekia pažeidėją maždaug po trijų savaičių nuo pažeidimo užfiksavimo, yra nurodyta, kur pažeidimas buvo užfiksuotas, kada buvo viršytas greitis.

Anot Klaipėdos apskrities  VPK kelių policijos biuro administracinės  veiklos poskyrio vyresniojo specialisto V. Bružo, svarstoma Palangoje įrengti dar vieną greičio kamerą. Ji būtų įrengiama važiuojant link Palangos aerouosto. „Kol kas tai - tik svarstymai, nes ties Palangos oro uostu anksčiau buvo registruojama labai daug avarijų, todėl turime stebėti statistiką, ar avarijų tame ruože sumažėjo, ar padaugėjo, kokios avarijų priežastys bei pasekmės. Jeigu šiame kelio ruože nebus sumažėjusių avarijų, tuomet siūlysime ir šioje vietoje pastatyti greičio kamerą, kuri tramdytų neatsargų vairuotojų elgesį kelyje“, - tvirtino V. Bružas.