Palangoje paminėta Lietuvos kariuomenės diena

Sekmadienį prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo paminėtos 95-osios atkurtos Lietuvos kariuomenės metinės. Šaulių organizacijos vardu uždegtos žvakės ir padėtos gėlės kentėjusiems ir žuvusiems kariams už Lietuvos laisvę.
Po Šv. Mišių Palangos Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje visi svečiai: Šaulių sąjungos nariai iš Kretingos, Skuodo bei jaunieji šaulių sąjungos nariai, rinkosi prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo. Tylos minute buvo pagerbti visi žuvusieji partizanai kariai, vėliau – giedamas Lietuvos himnas.
Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys visiems susirinkusiems priminė apie pirmąsias Lietuvos Respublikos dienas, apie tai, jog Lietuvos kariuomenei teko sunkūs uždaviniai: ginti ir apginti jauną šalį. Trumpai priminė ketvirtojo Lietuvos prezidento Palangos garbės piliečio Jono Žemaičio gyvenimo istoriją. O baigdamas savo kalbą minėjo JAV prezidento Abraomo Linkolno kalbą, kuri buvo pasakyta prieš 160 metų, laidojant Jungtinių Valstijų nepriklausomybės karius Getisbergo mušyje: „Mes negalime dedikuoti, negalime šventinti, negalime pagerbti šio lauko. Narsūs čia grūmęsi vyrai, gyvi ir mirę, jau pašventino jį taip prasmingai, kad mes su savo menkučiais gebėjimais nebegalime nieko pridėti ar atimti“. Kęstutis Raudys šiais žodžiais pagerbė du didvyrius – Joną Žemaitį ir antrąjį savanorį, garsų Palangos sūnų, Joną Piktuižį bei visus Lietuvos karius, kurių vardai yra įrašyti aukso raidėmis į Lietuvos Respublikos bendruomenės istoriją. Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius pridūrė, jog šie žmonės yra mūsų visų garbė ir pasididžiavimas  o jaunuomenei ir ateitiems kartoms tai - sektinas pavyzdys.
Lietuvos kariuomenės metinių proga buvo įteikta padėka už aktyvią visuomeninę kultūrinę veiklą ir paramą Šaulių sąjungai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo pirmininkei Irenai Galdikaitei. Ji mielai pasakojo apie tai, jog labiausiai atspindinti mūsų tautą ir tautos gyvenimą yra Lietuvos „Tautiška giesmė“. „Tai nurodo, kad mes iš praeities, iš tų didvyrių semiamės stiprybės. Mūsų proseneliai sėmė iš savo prosenelių, mūsų tėveliai iš savo tėvelių, o mes stengiamės pasiimti iš praeities visa tai, kas geriausia. Žemai lenkiuosi visiems tiems, kurie mylėjo, kentėjo ir aukojosi, o dabar linkiu visiems gyviesiems taip pat mylėti savo Tėvynę Lietuvą“, – sakė I. Galdikaitė.
Jaunieji, stojantys į Šaulių sąjungą, priemė pasižadėjimus, tačiau buvo ir vienas vyresnio amžiaus vyras, kuris taip pat papildė Šaulių sąjungos gretas. Neužmiršti buvo ir tie, kurie mokėsi ir baigė Lietuvos Šaulių sąjungos jaunųjų šaulių mokyklą ir išlaikė egzaminus LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotų pėstininkų batalione pirmą ir antras pakopas bei gavo pažymėjimus.  
Pakalbinta nauja Šaulių sąjungos narė Gabrielė tikino, kad tai didžiausias jos noras – tarnauti Lietuvai, stoti į Karo akademiją: „Šis kursas padeda susipažinti su gyvenimu, labai daug išmoko, ugdosi charakteris, disciplina, tvirtumas“.
Visi apdovanotieji svečiai, miesto gyventojai, buvo kviečiami šiltos arbatos bei „kareiviškos“ košės.