„Palangoje nedarbo lygis - vienas mažiausių Lietuvoje“

Kokia situacija Klaipėdos apskrities bei Palangos darbo rinkoje šiuo metu? Ar, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nedarbo lygis mažėja ir kokias prognozes būtų galima padaryti? Apie tai „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriumi Mindaugu Skritulsku.
– Tad kokia padėtis Klaipėdos apskrities bei Palangos darbo rinkoje šiuo metu?
– Šiuo metu nedarbo lygis Palangoje atspindi situaciją visoje apskrityje ir yra šiek tiek didesnis nei dešimt procentų, kai šalyje yra dviem procentais didesnis. Žinoma, vasaros sezono metu nedarbas Palangoje yra vienas mažiausių Lietuvoje ir siekia kiek daugiau nei 5 procentus. Palyginti praėjusių metų tą patį laikotarpį, šiais metais Klaipėdos apskrityje nedirbančių asmenų skaičius sumažėjo 17 procentų. Jaunų asmenų iki 25 metų amžiaus registruotų darbo biržoje sumažėjo du kartus. Manoma, kad nedarbo mažėjimo tendencija išliks ir šiais metais.
– Kaip Klaipėdos apskrities ir Palangos situacija atrodo visos Lietuvos kontekste?
– Mūsų regione, o taip pat ir Palangoje nedarbo lygis jau daug metų buvo vienas mažiausių Lietuvoje.
– Kuo ypatinga Palangos darbo rinka?
– Palangos darbo rinka yra ypatinga tuo, kad situacija joje labai priklauso nuo sezoniškumo. Nedarbas Palangoje ženkliai sumažėja vasaros sezono metu, nes tuo metu Darbo biržoje ypač išauga laisvų darbo vietų skaičius, darbuotojų ieško ne tik vietos verslininkai, bet ir darbdaviai iš visos Lietuvos, vasaros sezono metu, vykdantys veiklą Palangoje. Taip pat, didelė dalis darbo biržoje registruotų asmenų, kurortinio vasaros sezono metu įgyja verslo liudijimus įvairių veiklų vykdymui, dažniausiai patalpų nuomos, apgyvendinimo paslaugų teikimui, prekybai ir t.t. Artėjant vasaros sezonui sparčiai pradeda augti laisvų darbo vietų skaičius aptarnavimo sferoje: padavėjams, barmenams, virėjams, viešbučio darbuotojams, pardavėjams ir kt. Ne sezono metu būna sąstingis, nedarbo lygis išauga, laisvų darbo vietų ženkliai sumažėja.
– Kokių priemonių imamasi nedarbui mažinti ir kokį efektą jos duoda?
– Darbo birža vykdo užimtumo rėmimo politiką, dėl to nuolatos vykdo projektus, kuriais teikiama reali finansinė parama darbdaviams, kurie įdarbina tam tikras projekte numatytas tikslines grupes. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo birža įgyvendina projektą „Jaunimo užimtumo didinimas“. Projekto tikslas – skatinti jaunų žmonių užimtumą, sudarant galimybes įgyti darbo įgūdžių ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis ir tęsis iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Įdarbindamas jaunuolį iki 29 metų darbdavys gali gauti iki 50 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją, o jeigu įdarbina neįgalųjį, priklausomai nuo įdarbinamo asmens darbingumo lygio darbo užmokesčio, subsidija gali siekti nuo 60 iki 75 proc.
Darbo birža organizuoja ir įgyvendina bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinį mokymą. Įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, darbo biržoje registruoti asmenys, siunčiami tik nustačius darbdavio poreikį, kad įgijęs ar pakeitęs profesinę kvalifikaciją asmuo, vėl nepapildytų bedarbių gretas, o nedelsiant galėtų integruotis į darbo rinką. Taip pat, įgyti ar pakeisti reikiamą kvalifikaciją siunčiami asmenys, kurie planuoja pradėti dirbti (vykdyti veiklą) savarankiškai.
Darbdaviams, steigiantiems (pritaikantiems) darbo vietas neįgaliems registruotiems darbo biržoje darbingo amžiaus asmenims, iš užimtumo fondo lėšų yra skiriama subsidija, kurios dydis vienai darbo vietai įsteigti ar pritaikyti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios paraiškos pateikimo dieną, dydžių. Įsteigta (pritaikyta) darbo vieta turi būti išlaikyta ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo biržos siųstų asmenų įdarbinimo.
Skatinant darbo ieškančių asmenų užimtumą yra skiriama subsidija pradėjusiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą registruotiems darbo biržos bedarbiams, verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems šia veikla, išlaidoms iš dalies padengti. Subsidijos dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį – 0,25 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau ne daugiau patirtų išlaidų. Subsidija mokama, kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.
Klaipėdos teritorinė darbo birža kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais pagal savivaldybės patvirtintą viešųjų darbų programą ar teritorinių darbo biržų patvirtintus projektus, parengtus padidėjus viešųjų darbų poreikiui ar skirtus darbo vietų išsaugojimui ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse organizuoja ir vykdo asmenų įdarbinimą pagal viešųjų darbų programą. Viešieji darbai gali būti organizuojami laikino pobūdžio darbams, skirtiems palaikyti ir plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, atlikti arba išsaugoti darbo vietas ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse.
– Ar rengiami perkvalifikavimo ar tiesiog naujos specialybės įsigijimo kursai Darbo biržoje?
– Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje registruotų asmenų yra nekvalifikuoti bei siekiant aprūpinti darbdavius reikiamos kvalifikacijos ir (ar) kompetencijų darbuotojais, darbo birža organizuoja ir įgyvendina bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinį mokymą. Profesinis mokymas organizuojamas tik sudarius Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį arba Profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartį. Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins ar paliks darbuotoją jo darbovietėje, ir bedarbio, kuris bus įdarbintas, ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbuotojo, kuris bus paliktas dirbti jo darbovietėje. Profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartis sudaroma tarp darbo biržos ir asmens, planuojančio dirbti (vykdyti veiklą) savarankiškai.
– Žvelgiant į ldb.lt tinklapį, dera pastebėti, jog pastaruosius trejetą mėnesių mažėjo darbo vietų pasiūla Klaipėdos apskrityje. Kas tai sąlygojo?
– Laisvų darbo vietų mažėjimas metų pabaigoje yra tendencingas reiškinys, kiekvienais metais paskutiniuosius tris metų mėnesius darbdaviai registruoja mažiau laisvų darbo vietų. Laisvų darbo vietų registracija suaktyvėja pavasarį ir vasaros metu.
Laisvų darbo vietų pasiūlai Klaipėdos teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje nemažą įtaką daro sezoniškumas. Daugelį metų vyrauja jau nusistovėjusi tendencija, kad žiemos sezono metu darbo pasiūlymų skaičius smarkai sumažėja, nes darbdavių tarpe dominuojant paslaugų sektoriui, daugelis įmonių visiškai nevykdo veiklos arba vykdo, bet minimaliai, todėl ir darbuotojų paklausa bei kaita tuo metu ženkliai sumažėja.
– Ar suteikiama ir kokių lengvatų suteikiama darbdaviams, įdarbinantiems registruotuosius Darbo biržoje?
– Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo birža įgyvendina projektą „Jaunimo užimtumo didinimas“. Projekto tikslas – skatinti jaunų žmonių užimtumą, sudarant galimybes įgyti darbo įgūdžių ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis ir tęsis iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Įdarbindamas jaunuolį iki 29 metų darbdavys gali gauti iki 50 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją, o jeigu įdarbina neįgalųjį, priklausomai nuo įdarbinamo asmens darbingumo lygio darbo užmokesčio, subsidija gali siekti nuo 60 iki 75 proc.
– Beveik kasmet gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje Darbo biržoje registruojasi daugiau bedarbių, nei kitais mėnesiais. Kas tai sąlygoja?
– Registracijai darbo biržoje turi įtakos terminuotų darbų pabaiga, nes šventinio periodo metu padidėja laisvų darbo vietų, pagal terminuotas darbo sutartis, skaičius. Kai kurios įmonės žiemos periodu mažina gamybą, dėl to dalį darbuotojų atleidžia. Padidėjusiam besiregistruojančių bedarbių skaičiui turi įtakos ir asmenys, kurie grįžta iš užsienio šalių šventiniam periodui. Minėtų asmenų pagrindinis registracijos Darbo biržoje motyvas – galimybė nemokamai pasinaudoti sveikatos gydymo įstaigų paslaugomis, siekiant pasitikrinti sveikatą.
– Ar Darbo biržos neužplūs bedarbiai – žmonės, atleisti iš smulkių įmonių, nesugebančių mokėti didesnio minimalaus atlyginimo? Ar jau matyti panašių tendencijų? Nes kalbinti palangiškiai minėjo, jog, pavyzdžiui, keliolika darbuotojų turėjusi įmonė prieš Naujuosius metus atleido beveik pusę darbuotojų.
– Šiais metais kol kas nesame gavę pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus.
– Nuo šių metų įsigaliojo naujovė – bedarbio pašalpas moka nebe Darbo birža, o „Sodra“. Kaip tai atsiliepia – o gal neatsiliepia – Darbo biržoje registruotiems bedarbiams?
– Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, kuomet išmokas skirs ir mokės SODRA, Darbo biržoje registruotiems bedarbiams turės daugiau teigiamos įtakos. Asmenį aptarnaujantis specialistas galės daugiau laiko skirti bendravimui su klientais, daugiau dėmesio skirs jo motyvacijai nustatyti, išsiaiškinti klientų poreikius. Taip ieškantys darbo asmenys bus greičiau integruojami į darbo rinką.
– Gal esama dar kokių naujovių, įsigaliojusių nuo sausio 1-osios?
– Klaipėdos teritorinė darbo birža vykdydama savo veiklą, nuolat siekia aktyvaus ir įvairiapusio bendradarbiavimo. Nuo šių metų siūlome uostamiesčio darbdaviams ir mokymo įstaigoms pristatyti savo įmones eksponuojant vaizdinę, garsinę ir kitą informacinę medžiagą Darbo biržos patalpose.
Daugiausia darbo vietų sukuriantiems Klaipėdos darbdaviams ir asmenų apmokančioms mokymo įstaigoms siūlome pateikti Darbo biržai vaizdo klipą, kuris reprezentuotų įmonę, atspindėtų pagrindinę įmonės veiklą.
– Pastarosiomis dienomis prezidentės patarėjai negaili kritikos Darbo biržai. N.Udrėnas teigia, jog jaunimas iš Darbo biržos nesulaukiąs pagalbos. D.Ulbinaitė tikino, jog, prezidentės nuomone, „tokios Darbo biržos, kokios jos yra šiandien, kai tiktai užsiimama bedarbių registravimu, šalies žmonėms nereikalingos. Toks Darbo biržų neveiksnumas, pasak prezidentės, yra nepateisinamas“. Kiek tiesos šiuose pareiškimuose? Ar išties Darbo biržoms reikalinga pertvarka, jei taip – kokia?
– Pirmiausia reikia kalbėti apie visos socialinės politikos, švietimo ir mokslo bei šalies ūkio sistemų pertvarką. Galiu konstatuoti, kad Darbo biržos susiduria su šių sistemų problemų pasekmėmis. Šiandien daugiau kaip pusė registruotų Darbo biržoje asmenų yra visiškai nepasirengę ir nemotyvuoti darbui. Taip yra todėl, kad švietimo ir mokslo įstaigos rengia specialistus ne pagal darbo rinkos poreikį, o jei parengia reikiamus specialistus, tai dažnai jų kvalifikacija yra žemo lygio, absolventai beveik neturi praktinių įgūdžių. Yra dar blogiau – daug jaunų žmonių neturi nei profesijos, nei praktikos. Čia galima kalbėti ir apie dar liūdnesnius dalykus: nemaža dalis serga įvairiomis priklausomybės ligomis. Socialinės paramos sistema taip pat neskatina dirbti, nes įvairios socialinės pašalpos ir kompensacijos, kaip aš vadinu „gerovės davinys“, dažnai viršija minimalų darbo užmokestį. Papildomai šį reiškinį dar lydi nelegalus darbas. Todėl galima teigti, jog nėra problema pasiūlyti darbą, šiandien laisvų darbo vietų turime per 500, bet problema yra, kad žmogus norėtų dirbti arba, tiksliau pasakius, kad jam apsimokėtų dirbti netekus minėto „gerovės davinio“. Taigi, esant tokiai situacijai, yra lyg užburtas ratas - Darbo biržos dažnai sulaukia priekaištų iš verslininkų, kad mes nukreipiame pas juos nenorinčius dirbti asmenis, kurie, beje, taip pat lieka nepatenkinti mūsų siūlymais ir raginimais dirbti.
Apibendrinant galima pasakyti, kad toli gražu ne vien nuo Darbo biržų priklauso Lietuvos gyventojų užimtumo problemų sprendimas. Šiame procese aktyviai turėtų dalyvauti ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet Švietimo ir mokslo, Ūkio bei Finansų ministerijos.