Palangoje – tradicinė skandinavų šventė

Į Palangą atvykę net devynių Baltijos jūros valstybių atstovai miestą pripildė visų šalių tradicijomis ir nusistovėjusiais papročiais, kurie mūsiškiams – negirdėti, nematyti, o gal net keisti, tačiau dėl to ir įdomūs. Gruodžio 13-oji – Šv. Liucijos diena. Ji ypatinga skandinavų šalims, tad net nebūdami savose gimtinėse Švedijos, Norvegijos ir Danijos atstovai uoliai ruošiasi ją paminėti šeštadienį kurorte, ketindami maloniai nustebinti ir susirinkusius svečius.

Daugiau šviesos

Šv. Liucijos dieną karaliauja tamsa, tai pati trumpiausia diena, todėl visi tarsi ima laukti grįžtančios šviesos. Šviesa, nesvarbu kokiu pavidalu ji pasirodo, visuomet buvo svarbi žmonijai. Degantys laužai, žvakių liepsnų atšvaitai, visų laukiama saulė, pranašaujanti dienos ilgumą – šildo, pakelia nuotaiką, suteikia daugiau energijos, o pasiklydusiems tolumoje išryškėjusi šviesa – didžiausią viltį teikiantis išsigelbėjimas. Tad nekantriai laukiant, kuomet dienos pradės ilgėti, skandinavai tai pasitinka triukšmingai, tarsi patys imtų sklaidyti juos supančią tamsą. Ypač ši šventė vertinama Švedijoje ir visuomet rengiama pagal metų metus nesikeičiančius papročius.

Trumpiausia – ilgiausia diena

Ši data gimė dėka senojo Julijaus kalendoriaus. Seniau kalendorius neatitiko saulės metų ir žiemos saulėgrįža būdavo gruodžio 13 dieną, todėl Liucija susijusi su visomis saulėgrįžos tradicijomis. Lietuvių mėgstama ir triukšmingai švenčiama Joninių šventė, kuomet būna ilgiausia diena metuose, skandinavų šalyse nėra švenčiama, taip, kaip Lietuvoje neminima Šv.Liucijos diena, nors pasak viešinčio Palangoje Švedijos garbės konsulo Joacim Bernhardsson, jie taip pat turi šią šventę.

Šventosios kultas

Daugeliui kyla klausimas, kas gi toji Liucija, kodėl ji yra šviesos simbolis? Liucija gerbiama kaip šventoji, legendomis apipinta jos kaip kankinės dalia. Net vardas jos turi šviesos reikšmę. Pasak legendų, Liucija buvo persekiojama dėl krikščionybės, apie kurią papasakojo įsižeidęs atstumtas jaunikaitis. Kankinama mergelė meldėsi, teigdama, kad tikintiesiems Kristų atskleis kančios dorybę, ir maldos jai padėjo išvengti ugnies, sutrukdė išsiųsti ją į viešnamį. Nukankintos Liucijos galia ėmė tikėti daugelis žmonių, netrukus jos kultas išplito. Imta tikėti, kad ji gydo ne tik fizinę, bet ir dvasinę neregystę. Jos globa susijusi su šviesa. Teigiama, kad ji globoja neregius, akių gydytojus, netgi elektrikus.

Šviesos nešėja

Liucijos pagrindiniu atributu įvardijęs žvakes, J.Bernhardsson patikino, kad be to neapsieinama iki šiol. „Žvakių karūna“ pasipuošusi išrinktoji Liucija žingsniuoja nešdama šviesą visiems jos trokštantiems ir prašantiems. Kaip teigė Norvegijos karalystės ambasadoje, įsikūrusioje „Vila Diemedis“, šeimininkaujanti Valentina Radikienė, senovėje Liucija taip šviesdavosi kelią, nešina maistu rankose. „Liucijos rinkimai būna tarsi grožio konkursas“, - pasakojo J.Bernhardsson. Atsakingai renkama mergina turi atitikti daugelį kriterijų, vienas iš jų – gebėjimas dainuoti, nes šventės metu skamba tradicinės dainos. „Išrinktoji dar turi būti šviesiais, ilgais plaukais, būtinai užrišamas per liemenį raudonas kaspinas, ją lydi pagalbininkai, o ryte privalo atnešti pusryčius, nepamirštant galvos papuošalo su žvakėmis“, - vardijo V.Radikienė.

Tradiciniai patiekalai

„Šios šventės metu visuomet būna imbierinių sausainių, šafraninių bandelių, karšto vyno“, - tradicijomis dalijosi J.Bernhardsson. Kruopščiai ruošiami patiekalai suteikia šventei prasmę, leidžia pasigardžiuoti būtent šiai dienai ruoštu maistu ir gėrimais. Pats svarbiausias tądien gėrimas būna karštas vynas, pasižymintis ingredientų gausa.

Visa tai ir dar daugiau laukia visų svečių šeštadienį, Norvegijos karalystės ambasadoje, „Vila Diemedis“, 18 valandą. Susigrąžinkim šviesą!