Palangoje – Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesija

Visą savaitgalį Palangoje triūsė jaunieji protai, susirinkę į Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) žiemos sesiją. Gabiausi ir perspektyviausi Lietuvos moksleiviai ne tik gilinosi į tiksliųjų mokslų paslaptis, tačiau noriai bendravo, sužinojo, kas yra impresionizmas, ar tiesiog išmoko profesionaliai žengti pirmuosius šokio žingsnelius.
Pagaliau net ir patys nedrąsiausi „tiksliukai“ stengėsi būti kūrybingi, o garsaus vokiečių matematiko Karl Weierstrass žodžiai, kad „joks matematikas negali būti tobulu matematiku, nebent jis viduje yra šiek tiek poetas“ – šiai žiemos sesijai apibūdinti labai tiktų.
„Mums, be visų kitų tikslų, dar labai svarbus vienas, neužrašytas jokiuose dokumentuose ar programėlėse – skirtingų žmonių bendravimas, bendruomenės sukūrimas. Kur daugiau matematikai pabendraus su būsimomis filologėmis?“ – klausė NMA direktorius Leonas Narkevičius.
Pokalbininko nuomone, labai svarbu, kad tiek matematikai, tiek kitų gebėjimų turintys moksleiviai nuolatos ieškotų naujų iššūkių, tobulėtų, plėstų pažinčių ratą. „Įsivaizduoju tuos vaikus po keliolikos metų, kai jei galės laisvai kreiptis pagalbos ar konsultacijos į savo seną NMA sesijų draugą. Nesvarbu, kurios šalies universitetuose tie žmonės mokysis, kur dirbs, juos jau sies bendrystės jausmas“, – sakė vadovas.
Paklaustas, ar ir gabiųjų vaikų gebėjimai metai iš metų vis prastėja, NMA vadovas sakė, kad tokia pozicija tikrai nėra teisinga. „Per devynerius metus visada atsiranda lyderių, labai gabių vaikų, kurie laimi medalius pasaulinėse olimpiadose. Žiūrint į rezultatus ir į Lietuvos iškovotus medalius, matyti, kad viskas gerai“, – pasakojo L. Narkevičius.
NMA šiuo metu vienija 448 mokinius, į NMA žiemos sesiją Palangoje atvyko 102, daugiausiai iš jų matematikai.
„Atrankos proceso metu vertinu žmonių pasiekimus, o paskui žiūrime, kaip NMA moksleiviams pavyksta atlikti jiems elektroniniu būdu nusiunčiamas užduotis. Kartais stebina, kai moksleivis pareiškia norą dalyvauti matematikos užsiėmimuose, nors net nėra dalyvavęs „Kengūros“ konkurse“, – kuriozus prisiminė L. Narkevičius.
Anot pokalbininko, sunkiausia suderinti sesijų grafikus, kad sekcijų vadovai, dėstytojai galėtų atvykti, nes dažnai sesijų laikas kertasi su egzaminų užsienio universitetuose tvarkaraščiu.
Pavyzdžiui, chemijos paskaitas Palangoje vaikams skaitė dar vienas Kembridžo universiteto studentas Vladimiras Oleinikovas.
„Akademijoje smagu pamatyti, kad ir kituose miestuose ar miesteliuose yra gabių žmonių, gerų mokytojų. Ne vien tik KTUG ar Vilniaus Licėjus. Galima prisiminti ir kretingiškį matematikos mokytoją Vytautą Narmontą, 2010 metais paskelbtą Lietuvos metų mokytoju, kurio mokiniai nuolatos rezultatais lenkdavo didžiųjų Klaipėdos mokyklų atstovus, nors tarsi Kretinga turėtų likti didmiesčio periferijoje, šešėlyje“, – mąstė L. Narkevičius.
NMA direktoriaus teigimu, labai svarbu išsiaiškinti, ko gabiems vaikams trūksta, ir bandyti tai duoti. Pavyzdžiui, daugeliui moksleivių labai stinga praktinio darbo laboratorijose įgūdžių, dėl to net ir baigus universitetus darbdaviai pasigenda praktinių, taikomųjų žinių.
„Šiais metais jau galėjome 12 NMA mokinių nusiųsti į tikrai profesionalias laboratorijas“, – džiaugėsi pašnekovas.
NMA nariai taip pat turi unikalias galimybes išklausyti Lietuvos verslo ir mokslo lyderių paskaitų. Vilniaus universiteto profesoriaus Eugenijaus Butkaus ar „Swedbank“ valdybos pirmininko Antano Danio paskaitos moksleiviams įsimins ilgam.