Palangiškių sueigoje inauguruoti miesto Garbės piliečiai

Pirmadienį Kurhauzo salėje antrojoje palangiškių sueigoje, vainikavusioje daugiau nei savaitę trukusį renginių „Palangos dienos 2015“, skirtų dviems svarbioms mūsų miestui istorinėms datoms – 1921 kovo 30-ajai, kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir 1253 balandžio 5-ajai, kai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą oficialiai buvo paminėtas Palangos vardas, – paminėti, pirmąkart istorijoje buvo iškilmingai įteiktos Garbės piliečių regalijos dviems iškiliems palangiškiams – Daniui Puodžiui ir Vitaliui Bernardui Litvaičiui.

Palangos gimtadienio kulminacija
„Džiugu pasveikinti palangiškius, antrą kartą susirinkusius į palangiškių sueigą, – prabilo renginio vedėjas Nerijus Stasiulis. – Džiugu, kad nuo praėjusių metų visuomenininkų iniciatyva pradėtos švęsti Palangos dienos įgauna pagreitį: šiemet daugiau nei savaitę trukusiame cikle buvo net 18 renginių. Džiugu, kad šiandien paskutinio švenčių renginio metu pirmąkart miesto istorijoje „Palangos dienų“ globėjo mero Šarūno Vaitkaus iniciatyva bus įteikiamos regalijos net dviems Palangos miesto Garbės piliečiams“.
Meras Š. Vaitkus susirinkusius į sueigą palangiškius ir šventojiškius pasveikino su šv. Velykomis, nuoširdžiai padėkojo visiems: organizacijoms, bendruomenėms bei piliečiams, – prisidėjusiems prie antrųjų Palangos gimtadienio renginių organizavimo, kurių kulminacija – palangiškių sueiga – sukvietė visus į Kurhauzą.
Su šv. Velykomis ir Palangos gimtadieniu susirinkusiuosius sveikino Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius Venskus.
„Mes esame dėkingi praeičiai, kad gyvename dabartimi ir su viltimi žvelgiame į ateitį. Šios dienos parodė, kad Palanga – labai gyvas miestas, kurio gyventojai kupini puikių idėjų. Tegu šios Palangos dienos įkvepia ir toliau siekti to, kad Palanga taptų miesto, kuriame gera ir jauku gyventi bei svečiuotis ir švęsti šventes, pavyzdžiu“, – linkėjo M. Venskus.

Du Garbės piliečiai
Išvardijęs visus penkis iki šiol buvusius Palangos miesto Garbės piliečius: grafą Alfredą Tiškevičių (1913–2008), Lietuvos dailės muziejaus direktorių Romualdą Budrį, generolą Joną Žemaitį (1909–1954), Švedijos pilietį Larsą Tomą Larseną ir pedagogą Joną Brindzą, – N. Stasiulis pakvietė merą Š. Vaitkų įteikti Palangos miesto Garbės piliečio regalijas bei Palangos vėliavas D. Puodžiui ir V. B. Litvaičiui, kuriems šis titulas už nuopelnus Lietuvai ir Palangai buvo suteiktas Palangos miesto savivaldybės tarybos kovo 26-osios dienos sprendimais.
„Man teko garbė 40 metų dirbti Palangoje. Ir po to nebuvau vien stebėtojas – stengiausi visomis išgalėmis prisidėti prie to, kad Palanga taptų gražesnė ir geresnė. Tačiau tokio pagerbimo nesitikėjau“, – sakė D. Puodžius, padėkojęs ir buvusiems kolegoms, ir visiems, kas teikė jo kandidatūrą, palaikė ją bei balsavo „už“.
„Prieš 53 metus atvažiavau iš Suvalkijos į Palangą dar „vaikūzas“. Visus tuos metus stengiausi dirbti Palangai ir palangiškiams. Pamilau šį miestą ir visiems išdidžiai sakiau: „Esu iš Palangos“. Teko per gyvenimą gauti ne vieną garbingą apdovanojimą, tačiau šis – pats brangiausias. Dėkoju visiems už šią dieną, kuri vainikuoja visus mano gyvenimo darbus“, – kalbėjo V. B. Litvaitis.
Po iškilmingos ceremonijos N. Stasiulis pakvietė iš tribūnos pasisakyti šventės svečius, priminęs, jog pernai sueigos metu buvo išsakyta daug minčių bei pasiūlymų, į kuriuos vėliau buvo atsižvelgta.

Ir pasiūlymai, ir gerosios naujienos
Bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė, pasveikinusi naujuosius Palangos miesto Garbės piliečius, pasidžiaugė, kad pernai pirmąkart pradėtos švęsti Palangos dienos išaugo į didžiulę kultūros, meno ir sporto renginių fiestą. Pati organizavusi tautodailininkų šventę, kurioje savo kūrinius pristatė per 40 kūrėjų, D. Eimanavičienė išsakė mintį, jog kitąmet Vasaros skaitykloje savo darbus galėtų pristatyti ne vien tautodailininkai, bet ir visi kuriantys palangiškiai.
Švente, kurios metu galima pasidžiaugti tuo, kas pasiekta, ir pasikalbėti apie tai, kas dar siektina, pasidžiaugė Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius, pasidalijęs Palangai ir Šventajai svarbia žinia: Velykų išvakarėse Vyriausybės posėdyje pritarta Šventosios uosto atstatymui.
„Bendromis Palangos ir Šventosios jėgomis reiktų sukurti darbo grupę, kuri numatytų Šventosios plėtros strategiją, kad miestas „atsisuktų“ į uostą“, – pasiūlė D. Jurevičius.
Tuo pačiu jis Palangos dienų iniciatoriui V. B. Litvaičiui įteikė Šventosios vėliavą, kad ji kitos sueigos metu galėtų plevėsuoti prie Lietuvos ir Palangos vėliavų – juk ir šventės emblemoje Šventosios herbas glaudžiasi prie Palangos herbo.
Meras Š. Vaitkus taip pat įsijungė į dalijimąsi gerosiomis naujienomis. Jis pakvietė palangiškius ir šventojiškius bei miesto svečius į balandžio 24 dieną vyksiančią Tiškevičių rūmų restauracijos pabaigtuvių šventę, gegužės 4-ąją vyksiantį Palangos aplinkkelio atidarymą, priminė, jog spalio mėnesį numatomas renovuotos Vasaros estrados, tapsiančios Palangos koncertų sale, atidarymas, informavo, kad šiemet bus rekonstruojama Vytauto g. atkarpa nuo sankryžos su Druskininkų gatve iki Vanagupės, pradedami rengti senosios autobusų stoties aikštės bei naujo baseino techniniai projektai. Pasidžiaugta ir dėl žinios apie Šventosios uostą, juolab kad ne vien viešojoje erdvėje abejota, ar Lietuvai nebus pernelyg sudėtinga įgyvendinti šį projektą.
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė sakė, jog didžiuojasi palangiškiais, sukūrusiais ir sėkmingai plėtojančiais šventę, šaknimis atsiremiančią į svarbias Palangai istorijos datas.
„Tik stipri bendruomenė būna tokia aktyvi, tik stipri bendruomenė švenčių metu sugeba pastebėti ir įvertinti verčiausius to savo žmones“, – kalbėjo G. Krasauskienė, pasidžiaugusi, jog ir per praėjusius metus Palangos moksleiviai ir juos ugdę pedagogai pasiekė puikių rezultatų tiek respublikinėse, tiek už šalies ribų vykusiose įvairių mokslo šakų olimpiadose bei rengtuose konkursuose. Ir pasiūlė, kad prieš didžiąją šventinę palangiškių sueigą būtų rengiamos įvairių sričių atstovų sueigos – ji pati mielai rengtų švietimiečių sueigą.

Apdovanoti vėliavomis
Vienas aktyviausių Palangos dienų palaikytoju N. Stasiulio įvardintas buvęs vyriausiasis miesto architektas Edmundas Benetis, išreiškęs nerimą, kad ši sueiga nėra tokia skaitlinga, kaip buvo pernai, siūlė, kad kitos sueigos metu būtų trumpai priminta, kas siūlyta prieš tai buvusioje ir kaip į tuos pasiūlymus konkrečiai atsižvelgta. Savo ruožtu jis priminė, jog iki šiol nesureaguota į tai, kad „beženklinant“ – ir ne visai tiksliai – Palangos ribas, iš jos apskritai kaip gyvenvietė dingusi Nemirseta. Siūlė atstatyti istorinį teisingumą ir dėl holokausto aukų, kai Palangoje buvo sušaudyta 106 žydai ir 5 žemaičiai: artėja 75-osios šios tragedijos metinės, o paminklinis akmuo su netiksliais duomenimis stovi ne ten, kur tragedija įvyko. Pasidžiaugęs mero paminėta numatoma Tiškevičių alėjos rekonstrukcija, E. Benetis pasiūlė atstatyti ir tris istorines Tiškevičių laikais statytas vilas – „Ursus“, „Danutę“ ir „Zbyšeką“, tai būtų vienas geriausių paminklų Palangos kurorto kūrėjams.
Renginio pabaigoje Palangos vėliavos įteiktos visų 18 „Palangos dienos 2015“ šventės renginių iniciatoriams ar organizatoriams. Palangos vėliava įteikta ir palangiškių pasitikėjimo nusipelniusiam pirmąsyk tiesioginiuose rinkimuose išrinktam ir dar ketverius metus miestui vadovausiančiam merui Š. Vaitkui.
Ovacijomis palydėtas Palangos vėliavą atsiėmęs Edmundas Jucevičius: jo vadovaujamas šių metų Kovo 11-ąją Kurhauze pirmąkart kurorto bendruomenei koncertavęs Palangos kamerinis choras savo dainomis papuošė baigiamąjį „Palangos dienos 2015“ renginį – palangiškių sueigą.