Palangiškis studijoms pasirinko užsienį. Angliją? Ne! Rygą!

Ši savaitė - „karšta“ visiems šalies abiturientams, kurie sužino, ar buvo priimti į šalies aukštąsias mokyklas. Statistika skelbia, kad trečdalis abiturientų pasirenka studijas užsienio universitetuose. Kiek tokių palangiškių, niekas negali pasakyti, spėliodami, kad skaičius turi būti panašus. Statistiškai dauguma lietuvių studijoms užsienyje renkasi Angliją, kurioje lietuvių studentai užima aštuntą vietą pagal užsienio studentų skaičių šalyje. Palangiškis Juozas Rimgaila, šiemet baigęs mokyklą, nusprendė studijuoti šalyje, kuri, regis, iki šiol nekėlė abiturientų didesnio dėmesio – Rygoje. „Palangos tiltas“ pakalbino Juozą.

Kada ir kodėl nusprendei mokytis Latvijoje?

Mintis palikti namus ir važiuoti kuo toliau į savarankišką gyvenimą kirbėjo nuo paauglystės, kai nesutapo mano ir tėvų nuomonės dėl mano profesinės ateities... Kalbant rimtai, vienuoliktoje klasėje jau svajojau apie studijas Anglijoje arba Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga).

Rinkausi ne šalį, o universitetą. Jis pasirodė esąs geriausias iš netoliese esančių.

Kas įtakojo tokį tavo sprendimą?

Sesuo, baigusi tą pačią aukštąją mokyklą, kurioje ketinu studijuoti ir aš pats. Negailėjo jai gerų žodžių. Iš mokytojų taip pat girdėjau nemažai gerų atsiliepimų.

Kaip tau sekėsi paskutiniaisiais metais Palangos senojoje gimnazijoje?

Labiausiai džiaugiuosi sėkme Respublikineje ekonomikos olimpiadoje, kurioje pasisekė užimti trečią vietą. Tai turbūt labiausiai ir padėjo sėkmingai užbaigti mokslo metus. Tačiau džiaugiuosi galėdamas teigti, jog sekėsi gerai – ne tik moksluose. Susiradau naujų draugų, linksmai leidau laiką. Trumpai tariant, iš mokyklos liko vien geri prisiminimai.

Įstoti tau prireikė daugiau gerų pažymių ar mokėjimo bendrauti?

Sunku pasakyti, juk vertinau ne aš. Akademiniai pasiekimai tikrai labai svarbūs, priimti tikrai stiprūs kandidatai. Vienas is stojimo žingsnių – dalyvavimas pokalbyje, taigi bendravimas taip pat darė įtaką. Gal tai likimas, bet prieš pokalbį susipažinau ir bendravau su būsimąja pokalbio vertintoja ir manau, kad tai padidino mano galimybes įstoti.

Kuo planuoji tapti baigęs mokslus Rygoje?

Į ekonomiką stojau dėl labai paprastos priežasties. Manau, jog tai jungia mano akademines ir verslumo savybes. Be to, tai labai plati sfera, kurioje galima dirbti daugelyje sričių. Dabar manau, kad baigęs studijas norėčiau investuoti arba kurti nuosavą verslą.

Kokios perspektyvos, tavo manymu, baigus studijas užsienyje ir grįžus į Lietuvą rasti darbą?

Manau, kad svarbiausia ne kur ir kokias studijas baigei. Įsidarbinant labai svarbios tokios savybės, kaip darbštumas, atsakingumas, sąžiningumas, mokėjimas lengvai rasti kalbą su nepažįstamais žmonėmis.

Ar pats planuoji grįžti po studijų į Lietuvą?

Planuoti dar kiek ankstoka. Bet tikrai to tikiuosi. O jei grįžti ir nepavyks, didelės problemos tame nematau. Manau, kad studijuojant bus laisvo laiko ir grįžinėti galėsiu pakankamai dažnai.

Kokių pastangų prireikė, jog ten įstotum?

Stojimo procedūra smarkiai nesiskyrė nuo kitų universitetų. Kitaip nei daugumoje, dar teko laikyti papildomus jų testus ir važiuoti į pokalbį.

Ar jau pradėjai mokytis latvių kalbos?

Dar ne. Ateityje tikiuosi jos pramokti. Neįžvelgiu didelės problemos dėl kalbos, kadangi universitete dėstoma anglų kalba. Su vietiniais tikiuosi susišnekėti rusiškai.

O jeigu ne į Rygą... Koks būtų buvęs planas „B“?

ISM, Vadybos ir ekonomikos universitetas Vilniuje.

Palieki gimines ir artimuosius jau kitą mėnesį. Tas tavęs negąsdina?

Visgi išvažiuoju ne i kitą pasaulio pusę... Atvirai pasakius, labiausiai gaila palikti draugus. Su jais praleidau daug laisvo laiko, todėl ir atsiminimai išlieka geriausi.

Sutik, kad nėra lengva gyventi svetimoje šalyje negaunant net stipendijos. Galbūt jau turi susiradęs „šiltą vietelę“, kur dirbsi  ir gyvensi?

Mano mokslus Rygoje finansuos tėvai. Nenoriu, kad dėl darbų nukentėtų mano mokslai. Susirasiu darbą nebent po studijų. Gyvensiu viename bute su savo seserimi. Nuomosimės butą netoli universiteto.

Teko girdėti, jog kai kuriose šalyse už valstybės suteiktas paskolas studijoms vėliau tenka jas grąžinti... Ar domėjaisi, kaip yra Latvijoje?

Nežinau situacijos visoje Latvijoje, bet noriu pabrėžti, jog universitetas yra švediškas. Mokslas jame mokamas ir nėra valstybės finansuojamų vietų.

Ko palinkėtum jauniems žmonėms, kurie planuoja mokytis užsienyje?

Nesusigundyti gražiomis iliuzijomis apie puikų gyvenimą ten. Galbūt svarus konvertavus į litus, algos ir įspūdingos, tačiau emigrantas lieka emigrantu, nežinau daug pavyzdžių, kad lietuvių emigrantai Anglijoje taptų firmų direktoriais – dažniausiai dirba mažai apmokamą nekvalifikuotą darbą arba dar blogiau – gyvena iš pašalpų. Manau, kad Lietuvoje tapti vienu iš dviejų procentų visuomenės „grietinėlės“ yra daug paprasčiau, todėl būtina apsvarstyti galimybę likti studijuoti ir dirbti gimtinėje – Lietuvoje.