Palanga skolinsis pinigų biudžetininkų atostoginiams išmokėti

Ketvirtadienį vykusiame Palangos miesto Tarybos posėdyje buvo neįprastai daug kalbama: kalbėjo ir miesto bendruomenės atstovai, pareiškimus darė pozicijoje ir opozicijoje esantys politikai, beveik dėl kiekvieno svarstomo sprendimo projekto klausimus pranešėjams uždavinėjo Tarybos nariai. Itin daug jų užduota dėl trumpalaikės paskolos, pastato Kęstučio g. 21 perdavimo Kultūros centro žinion bei dėl miesto ir Savivaldybės administracijos vadovų ataskaitų.

Aptirpo liberalsąjūdiečių frakcija
Posėdžio pradžioje trumpą pareiškimą perskaitė Tarybos liberalų sąjūdžio frakcijos narys Tomas Žulkus, informavęs, jog nuo šios dienos jis nebepriklausąs frakcijai.
„Pasitraukiu ne iš partijos, o iš frakcijos, – po posėdžio „Palangos tiltui“ sakė T. Žulkus. – Pagrindinė priežastis: manau, kad mūsų frakcija pasuko antiliberalizmo keliu. Mano ir frakcijos pirmininko Eimučio Židanavičius nuostatos – priešingos: aš nepritariu daugeliui dviejų frakcijos narių teikiamų pasiūlymų. Nesutinku su siūlymu uždrausti išnešiojamąją prekybą bei renginius paplūdimyje, nesutinku su jų pasiūlymais dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo tvarkos pakeitimų. Be to, rengiantis teikti šiuos pasiūlymus Tarybai, su manimi, nors esu frakcijos narys, tartasi nebuvo“.
Dar vienas pareiškimas opozicijos vardu nuskambėjo iš Tarybos narės Genoveitos Krasauskienės lūpų. Jo esmė – iš opozicijos pasitraukus Gediminui Valinevičiui, pažeidžiamas proporcingumo principas Tarybos komitetuose. Šiuo metu Statybos ir miesto ūkio komitete visi nariai de facto priklauso valdančiajai daugumai, o trys iš jų – TS-LKD frakcijai. Tuo tarpu Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komitetui priklauso du opozicijoje esantys politikai: A. Sabaliauskas ir A. Jokūbauskas. Tad opozicijos vardu prašoma, kad A. Jokūbauskas vietoj kurio nors valdančiosios daugumos nario būtų paskirtas į Statybos ir miesto ūkio komitetą.

Amžinieji skauduliai
Prieš pereinant prie darbotvarkės klausimų svarstymo, žodis buvo suteiktas Palangos bendruomenės nariams. Pirmoji į tribūną pakilo aktyvi palangiškė Albina Rakauskienė, kalbėjusi apie aktualias palangiškiams problemas, kurias ji įvardijo amžinais skauduliais. Tai – ir daugelio palangiškių nuomone, neteisingai skaičiuojamas vadinamasis šiukšlių mokestis – jis esąs per didelis, ypač jei bute gyvena vienišas garbaus amžiaus žmogus, tų šiukšlių „neprigaminantis“ tiek, kad reikėtų už metus mokėti per 100 Lt. Ir vis dar neįvedamas įvažiavimo į miestą mokestis – Neringa turi jį seniai, ir vis didina, o Palangos Taryba kelinta kadencija šio klausimo neišsprendžia.
Kliuvo ir „Palangos vandenims“: pasak kalbėjusiosios, nors bendrovės vadovai teigia, kad vanduo esąs puikios kokybės, iš tiesų taip nesą. Iliustruodama savo žodžius, A. Rakauskienė pademonstravo, kokios apnašos per mėnesį nusėdo ant virduliuko, kuriame ji kaičia vandenį arbatai, sienų.
Daugiausia priekaištų, kaip visada, išsakyta dėl šilumos ūkio: šilumos kaina kylanti nuolat, mokūs gyventojai verčiami sumokėti ir už nemokius, kaip skaičiuojami pinigai už bendro ploto šildymą – niekas paaiškinti negali. Beje, dėl šilumos kainų buvo priekaištauta Tarybai: neva ši pirma paskaičiuojanti kainas, kurias vėliau tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos komisija, o ne priešingai, kaip tikinami palangiškiai.
A. Rakauskienės iškeltas klausimas dėl šilumos kainų vėliau buvo peradresuotas savo veiklos už 2012-uosius metus ataskaitą pateikusiam UAB „Palangos šilumos tinklai“ vadovui Rimantui Gliožeriui. Jis priminė, jog 2001-aisiais, kai į miestą atėjo „Litesko“, kilovatvalandė šilumos kainavusi 11,5 cento, šiemet – 30,42 cento. Pabrėžtina, kad nuo pernai liepos kaina kiek krito: liepą ji siekė 32,19.
Antras klausimas R. Gliožeriui buvo nebe iš A. Rakauskienės pasisakymo. Tarybos narius domino, ar bendrovė „išsilaiko“. Direktorius atsakė, jog perėmus šilumos punktų priežiūrą, „Palangos šilumos tinklai“ save išlaiko.

Kultūra ir paveldas
Fotomenininkas Adas Sendrauskas Tarybos nariams priminė klausimus, su kuriais jis į juos buvo kreipęsis sausio mėnesį vykusio posėdžio metu. Kovą jam buvę pasakyta, kad jis neakcentavęs prašymo atsakyti į klausimus.
„Dar kartą prašau jūsų atsakyti: kodėl Palangoje nuo 2000 metų taip ir nėra sukurta Palangos miesto Kultūros ir meno Taryba? Kaip 2013 m. Palangos miesto kultūros rėmimo fondo komisija paskirstė 100 tūkst. litų paramą? Kokia situacija dėl Palangos vasaros parodų paviljono 2013 m.? Palangos miesto meras Š. Vaitkus, Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, Palangos kultūros centro vadovai Š. Kažys ir N. Stasiulis, Palangos kultūros skyriaus vedėjas V. Rekašius, Palangos miesto bendruomenė palaikė idėją renovuoti ir pritaikyti kultūros sostinės parodoms paviljoną. Tačiau viskas buvo sustabdyta“, – kalbėjo „FotobienalėsLT“ prezidentas.
Taip pat jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į vieną faktą: kaip žinia, Palangos senoji vaistinė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą, priklauso privatiems asmenims. Šie paskutiniu metu rengiasi pertvarkoms ir jau buvo į kiemą atvežę konteinerį, į kurį krovė jiems nereikalingą vaistinės inventorių – iki pat išties įspūdingai atrodančių – Tarybos nariai galėjo tuo įsitikinti savo akimis – specialių tamsaus stiklo butelaičių medikamentams laikyti. Padedant Kultūros skyriaus vyriausiajai specialistei paveldosaugininkei Kristinai Litvinienei, šį procesą pavyko pristabdyti.
„Pats seniausias vaistinės, kurioje buvo sukurtos „Trejos devynerios“, inventorius iš Palangos iškeliavo į Kauną. Dabar rengiamasi išmesti tai, kas liko, ir kas tikrai galėtų rasti vietą būsimajame Palangos krašto muziejuje. Neleiskime to“, – emocingai kalbėjo A. Sendrauskas.
Po jo pasisakymo meras Šarūnas Vaitkus pastebėjo, jog vaistinė esanti privačiose rankose, o Taryba negali kištis į privatininkų reikalus.

Skolinsis beveik
5 milijonus
Daug klausimų Tarybos nariams kilo dėl sprendimo prašyti Finansų ministerijos (FM) trumpalaikės 4,9 mln. Lt paskolos laikinam Savivaldybės 2013-ųjų metų biudžeto trūkumui padengti.
Kaip aiškino sprendimo projektą pristačiusi Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė, ši paskola reikalinga tam, kad būtų galima be problemų išmokėti atostoginius pinigus biudžetinių įstaigų, pirmiausia – mokyklų darbuotojams.
Tarybos nariai teiravosi: ar neviršija Palanga paskolų limito? Jiems buvo paaiškinta, jog skola gali siekti iki 75 proc. Palangos skolos sudarytų 30 proc. viso biudžeto. Iki sausio pirmosios ši skola buvo 8,9 mln. Lt, šiais metais dar pasiskolinta 2,9 mln. Lt. Beje, FM trumpalaikė paskola, kurią ji suteikia už tokias palūkanas, kuriomis skolinasi pati iš ES, į šį limitą neįeina. Trumpalaikė paskola būtų padengta ketvirtąjį metų ketvirtį, kai būna didžiausios įplaukos į miesto biudžetą.
„Žinoma, galima daryti politiką ir iš paskolų, – aiškino klausinėjantiems Tarybos nariams meras Š. Vaitkus. – Tačiau jūs, kolegos, puikiai žinote, kad skolinomės svarbiems miestui projektams kofinansuoti: biokuro katilinėms ir kempingui statyti, Kurhauzui restauruoti, būsimajam Savivaldybės administracijos pastatui rekonstruoti. Lygiai taip pat jūs žinote, kad šiuo metu Savivaldybės biudžetas surenkamas 97 proc., turime problemų dėl to, kad Būtingės terminalas susimažino savo turto vertę. Tačiau pernai vis tiek sugebėjome surinkti daugiau nei planuota – 3 mln. Lt. Sunkiausias laikas biudžetui yra pirmi keturi metų mėnesiai, vėliau viskas išsilygins. Daug didesnė problema nei trumpalaikė paskola kiltų tada, jeigu neturėtume iš ko išmokėti užmokesčio už apmokamas darbuotojų atostogas“, – kalbėjo meras.
Į klausimą, kodėl tik dabar paskaičiuota, kad pinigų gali trūkti, atsakyta, jog tik kovo pabaigoje buvo patvirtinti finansiniai įstaigų planai.
O į klausimą, ar tikrai FM suteiks prašomą paskolą, atsakyti niekas negalėjo: gal suteiks, gal mažesnę nei reikėtų, o gal – visai nesuteiks. Tada gali tekti kreiptis į bankus.

Nemoka rūpintis turtu
Daug diskusijų kilo ir dėl sprendimo projekto perduoti patikėjimo teise Kultūros centrui pastatą Kęstučio g. 21, vadinamąją „Voveraitę“. Išsiaiškinę, kad pastatas visiškai apverktinos būklės: stogai varva, vamzdynai prakiurę, nei šildymo, nei vandens nėra, – o pačiam pastate repetuoja ir savo turtą laiko Palangos orkestras, politikai ilgai svarstė – ar reikia Kultūros centrui viso pastato, ar gal būtų galima kažkokią jo dalį kam nors išnuomoti? O gal apskritai reikėtų pastatą parduoti, o orkestrui surasti kitą repeticijų vietą, kad nebūtų grėsmės, jog ant miesto pasididžiavimo stogas užgrius? Ar kas nors skaičiavo, kaip tas Kultūros centras valdo jau turimą turtą? – politikai priėjo graudžią išvadą, jog miestas apskritai nemoka rūpintis savo turtu. Tačiau sprendimui pritarė.
Ne mažiau visokių klausimų sukėlė sprendimo projektas, kuriuo siūlyta pritarti teritorijos prie Kontininkų gatvės, kur ketinama statyti didžiulį visus metus veikiantį kurorto paslaugų bei pramogų centrą, detaliojo plano koncepcijai. Ilgai aiškinęsi, kokios garantijos, kad statytojai tikrai įvykdys vadinamąją infrastruktūros sutartį, kuria įsipareigoja vien į gatvių tiesimą investuoti apie 3 mln. Lt, politikai koncepcijai pritarė.

Patvirtino ataskaitas
Taip pat Tarybos nariai, be įmonių bei įstaigų vadovų ataskaitų, išklausė ir savo pačių, t.y., Tarybos, mero ir administracijos direktoriaus 2012 metų veiklos ataskaitas.
Merui Š. Vaitkui, kaip ir direktorei Akvilei Kilijonienei, didžioji Tarybos narių dalis dėkojo už ataskaitas bei darbą. Tačiau neapsieita ir be nemalonių klausimų.
Antai A. Jokūbauskas priekaištavo merui, kad jis daugiau pateikęs strateginius dalykus, ir teiravosi: o ar yra Palangoje problemų? Taip pat politikas ilgai aiškinosi su meru dėl vicemero S. Simės komandiruočių, kurių peripetijos buvo atskleistos „Palangos tilte“. Jam meras atsakė, jog nei STT, nei prokuratūra šiuo klausimi tyrimų nepradėjusios. Nors, kaip žinia, būta rekomendacijų atlikti tarnybinį patikrinimą pačioje Savivaldybėje.
A. Kilijonienės klausta, kaip ketinama tvarkyti tą paplūdimio vietą, kur jūra išplovė skardį; ar pakanka darbuotojų Savivaldybės administracijoje, kada bus išgyvendinta ydinga praktika sprendimų projektus pateikti paskutinę minutę ir kas vis dėlto atsakingas už miesto turto priežiūrą, kurią kartais galima įvardinti nepriežiūra. Jiems atsakyta, jog dėl paplūdimių pasirašyta sutartis su ekspertu, kuris konsultuos kraštotvarkos klausimais, ir darbai turėtų prasidėti; papildomų darbuotojų reiktų Viešosios tvarkos skyriuje; sprendimų projektus stengiamasi pateikti laiku, tačiau kartais ministerijos sugeba paskutinę minutę priimti savuosius sprendimus.
„Mums tikrai rūpi, kaip naudojamas Savivaldybės turtas, yra sudaryta darbo grupė šiuo klausimu. Beje, ji yra parengusi galimybių studiją ir dėl „Voveraitės“, tačiau per vienerius metus nespėjome visko padaryti“, – sakė A. Kilijonienė.
Nors opozicija reiškė priekaištus, kad į vieną sprendimo projektą „suplaktos“ trys ataskaitos, o dar pernai buvo siūlyta jas atskirti, visoms ataskaitoms pritarta.