Palanga pagerbė signatarus: atidaryta Signatarų alėja

Savaitgalį palangiškiai pasitiko neeilinį įvykį – buvo atidaryta Signatarų alėja, skirta keturiems Palangos progimnazijoje besimokiusiems Vasario 16-osios akto signatarams pagerbti. Alėja atidaryta dalyvaujant būriui garbių svečių, joje išsirikiavus Palangos šauliams, puošusiems šventę rankose laikytomis Lietuvos vėliavomis ir žinoma, susirinkus gausiam miestelėnų būriui, kurie nekantravo pamatyti, kaip atrodys alėjos priekyje pastatyta stela.

Išugdė daug jaunų žmonių
1886 metais grafo Juozapo Tiškevičiaus rūpesčiu Palangoje įsteigta progimnazija, kurią lankė ir baigė didelė dalis Žemaitijos jaunimo, siekusio mokslo toliau. Čia išsilavinimą įgijo itin daug jaunų žmonių iš visų Lietuvos regionų. Visi mokytojai buvo ne lietuvių tautybės, nes gimnazijoje buvo dėstoma rusų kalba. Nors progimnazija buvo įsikūrusi nedideliame mieste, Lietuvos pakraštyje, visgi sutraukė nemažą mokinių būrį. Tą galima paaiškinti tuo, jog Palanga anuomet priklausė Kuršo gubernijai ir caro režimas buvo liberalesnis.
Palangos progimnazija išugdė didelį būrį Palangos politikų, visuomenės veikėjų, mokslo žmonių. Keturi mokiniai tapo Vasario 16-osios akto signatarais – pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, profesorius, ketvirtojo ministrų kabineto tiekimo ir maitinimo ministras Steponas Kairys, prelatas, visuomenės veikėjas, profesorius Kazimieras Steponas Šaulys, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras Jurgis Šaulys.

Reikšmingas įamžinimas
Šie metai – istoriniai Lietuvai metai ir, kaip sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, mes papuolėme į tą momentą – Lietuvos šimtmetį, kurio sulaukti yra labai svarbus dalykas.
„Šiemet Lietuvoje įvyko labai daug renginių, skulptūrų atidarymų, operų pristatymų, daug renginių, kuriuos finansavo Vyriausybė. Ir iš visko matosi, kad mūsų tauta yra labai vieninga, ji labai vertina istoriją. Norėčiau visus pasveikinti su šiuo istoriniu momentu, kadangi tai yra ilgalaikis dalykas, kuriantis vertę. Čia, kur dabar mes stovime ir kur dabar yra paštas, buvo Palangos progimnazija, kur baigė mokslus garbingi žmonės ir kurie kovojo už dabar mūsų visų turimą laisvę, jie pasirašė ant Akto, tad itin prasminga įamžinti jų atminimą“, – kreipėsi į susirinkusiuosius meras, padėkojęs architektui Algirdui Žebrauskui, skulptoriui Arūnui Sakalauskui ir Palangos komunalininkams, kurie triūsė šioje alėjoje, taip pat visai Tarybai, kuri nusprendė finansuoti šį projektą, o taip pat už palaikymą miesto bendruomenei.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pasidžiaugė, jog visa Lietuva visus metus gyvena šventėje. „Baigdami šiuos metus, mes matome, kad šventė atėjo į kiekvieno širdį, nežiūrint to, kur žmonės gyvena – dideliuose miestuose ar mažuose miesteliuose. Visose bendruomenėse tai galima jausti. O ką reiškia šimtas metų – tai šimto metų sėkmės istorija, kurioje esame visi mes, kurioje yra mūsų tėvai, seneliai, šimto metų sėkmės istorija, kurią kuriame visi. Šis paminklas bus visiems priminimas apie tai“, – sakė jis.

Nepaprastai turtinga erdvė
Palanga tampa ne tik poilsio, bet ir istorinių asmenybių įamžinimo vieta, – atkreipė dėmesį Vokietijos Federacijos Respublikos garbės konsulas dr. Arūnas Baublys.
„Labai svarbu atminti savo istorinę praeitį, puikiai žinoti savo istoriją tam, kad nebūtume vaikai, nes tik vaikai nežino istorijos, kadangi ją kuria. Šimtas metų moderniai valstybei – labai graži data, bet visada sakau, nepamirškime, kad Lietuva turi dar gilesnes šaknis, kad mūsų valstybingumas ateina iš viduramžių. Be abejo, man asmeniškai taip pat labai svarbus šis obeliskas, nes aš pats prisimenu savo senelį, kuris dar būdamas 16 metų stojo ginti savo šalį. Tikiu, kad kiekvieno mūsų atsakomybė už mūsų valstybę, savo kraštą paverčia visus mus signatarais“, – kalbėjo garbės konsulas.
Seimo narys Antanas Vinkus padėkojo už keturių signatarų įprasminimą. „Kuo mažesnė tauta, tuo didesnis pasididžiavimo jausmas. Šis jausmas mus veda į priekį. Te ši alėja ves mus į santarvę vieni su kitais. Nebūkime kritikų tauta“, – palinkėjo Seimo narys.
Architektas A. Žebrauskas pripažino, kad toji erdvė yra nepaprasta. Ne tik todėl, kad šiame pastate, kuriame įsikūręs paštas, mokėsi keturi signatarai, bet ir tai, kad šioje vietoje buvo sprendžiamas Palangos nepriklausomybės klausimas – Latvijai ar Lietuvai.
„Iš tiesų ši erdvė yra nepaprastai turtinga. Sprendžiant arba galvojant, kas turėtų atsispindėti šioje erdvėje, kokią idėją reiktų įprasminti, matote būtent vertikalę, daigą, kylantį iš žemės, kurioje mes gyvename. Daigą, kuris nesibaigs uždara konstrukcija, kuris kyla į viršų. Daigą, kuriame mes matysime vieną segmentą, jis mums kalbės apie tai, kad šimtmetis – tik nedidelis tarpelis mūsų istorijos. Šiame šimtmetyje mes padarėme nepaprastai daug budindami tautą, žadindami ją iš letargo miego, kad mes bandėme pakelti, pirmiausia gaivindami šaknis, lietuviškumą, žemaitiškumą. Kėlėme iš pat šaknų tai, kas yra svarbiausias dalykas – ateitis, kurią mes patys susikursime“, – kalbėjo architektas.
Skulptorius A. Sakalauskas pripažino, kad skulptorius niekada nėra vienas, daug žmonių prisideda prie jo atsiradimo, tad jis išreiškė padėką visiems, kurie prisidėjo prie šio kūrinio.

Vieta neatpažįstamai pasikeitė
Signatarų alėjai oficialus pavadinimas suteiktas paskutinio vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu. Ji įkurta pačiame miesto centre, tarp centrinio kurorto pašto ir bažnyčios, tiesiai priešais Kretingos gatvę.
Kad iki šiol niekuo neišsiskyręs skveras įgautų naują veidą, pastangų dėjo ne vienas savo srities specialistas. Alėjos su stela autoriai – Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai A. Žebrauskas ir A. Sakalauskas. Architektas parengė alėjos projektą, o skulptorius sukūrė stelą, puošiančią šią miesto erdvę. Alėjos sutvarkymo darbus atliko UAB „Palangos komunalinis ūkis“ specialistai.
Bendrų pastangų dėka iki tol visiškai neišvaizdus pėstiesiems skirtas takas per keletą mėnesių pasikeitė neatpažįstamai ir tapo rami pėstiesiems skirta poilsio zona su granitinės dangos pagrindu, suolais, naujais želdiniais bei moderniu apšvietimu. Alėjos pradžią puošia vyčiu bei tautiniais raštais padabinta stela, o pabaigą – žiedo formos granitinis suolas, kurio viduryje yra pasodintas ąžuolas, simbolizuojantis tautos atmintį.
Žavesio alėjai suteikia ir specialus apšvietimas, kuriam, atnaujinant šį pėstiesiems skirtą taką, buvo skiriamas itin didelis dėmesys. Jaukią naująją kultūrinę erdvę iš viršaus apšviečia modernūs šviestuvai, apšvietimu išryškinamas ir greta esančios bažnyčios tvoros grožis. Šviesa sklinda ir nuo grindinio – apšvietimas įrengtas ir ties granitiniais suolais. Atskirais žibintais apšviesta alėjos pradžią puošianti stela.