Palanga nusipurtė sąstingį, bet kada privers visus šūktelėti: „Oho“!?

„Pramogų centras ir restoranas – ant Palangos tilto? O gal artimoje ateityje – ir po vandeniu – ant Baltijos dugno? Skamba kaip neįtikėtina mintis dabar, bet galbūt ji, sustiprėjus kurorto verslui, gali pasirodyti įdomi ne vienam verslininkui ir Palangos valdžiai“, – vasarą „Palangos tiltui“ sakė buvęs Palangos meras, Seimo narys Pranas Žeimys.
Idėją, galėjusią Palangą išgarsinti jei ne visame pasaulyje, tai nors Europoje, pasigvelbė lenkai. Gdynėje, padedant ES, povandeninį viešbutį planuojama pastatyti iki 2014-ųjų.
Viliodama turistus, net kaimynystėje Akmenė nušluostė nosį Palangai – ketina statyti Juros periodo parką su originalaus dydžio dinozaurų fosilijomis. Druskininkai pakvies kaitintis žiemą į dirbtinį paplūdimį ir rengia briliantų parodas-pardavimus gausiems rusų svečiams.
Kas pasakys, kada nustebins Palanga?

Kas privers šūktelėti „oho“?
Kaimyninių valstybių ir Lietuvos savivaldybės per galvą verčiasi, brandindamos ir imdamos įgyvendinti drąsius ir toli siekiančius projektus, kad priviliotų didelius vietinių ir užsienio turistų srautus.
Vadovaujant energingam merui Š. Vaitkui, mūsų kurortas nusipurtė sąstingį, o valdančiosios koalicijos programa neabejotinai bus įvykdyta su kaupu.
Palanga, sėkmingai per pastaruosius du metus ėmusi įgyvendinti jau anksčiau subrandintus, bet „įstrigusius“ projektus, ar ėmusis kai kurių naujų, vargu, ar gali pasigirti nors vienu projektu, galinčiu susilaukti tarptautinės žiniasklaidos, užsienio turizmo agentūrų ir turistų dėmesio.
Tačiau kada vietos valdžia nublokš visas baimes, sutelks verslą ir savo resursus, užsitikrins valstybės ir Europos Sąjungos paramą, kad pagaliau susilauktumėme projekto, kuris priverstų pakelti antakius ir sušukti „Oho!“?

Svarbiausia užsitikrinti pradėtų projektų finansavimą
„Pramogų centras ir restoranas ant Palangos tilto? O gal artimoje ateityje – ir po vandeniu – ant Baltijos dugno? Sakote, neįmanoma? Įmanoma. Daug tokių pavyzdžių pasaulyje. Tereikia Palangoje sutelkti verslą idėjai, pritraukti investicijų. Svarbiausia, tokiems Palangos savivaldybės sprendimams konservatorių daugumos Seime ir nereikia“, – „Palangos tiltui“ vasarą sakė buvęs Palangos meras, Seimo narys Pranas Žeimys. „Šaunu, kad iki šiol „įstrigę“ Palangos projektai pajudėjo, bet Palangai reikia naujų, toli siekiančių idėjų-projektų. Juk turime jau patvirtintą Pajūrio juostos detalųjį planą. Gal jau verta mąstyti apie kito Palangos tilto statymą? O gal kelis? Kunigiškėse ir Nemirsetoje, kaip ir numatyta tame plane? Jau nuo 1995-ųjų pabaigos šnekama apie pramogų centro su restoranu ant Palangos tilto atidarymą. Imkimės to dabar!“ – sakė tada P. Žeimys.
Išgirdęs apie povandeninio viešbučio projektą Gdynėje, politikas ištarė: „Geros idėjos nelieka nepastebėtos. Gal Palanga galėtų imti svarstyti apie oro traukinuko – gondolos – tarp Palangos ir Šventosios idėją? Tokių pavyzdžių pasaulyje taip pat yra“.
Jis prisipažino esąs maloniai nustebintas, kaip, regis, ne itin sudėtinga japonų sodo idėja, sėkmingai įgyvendinta Kretingoje, kaimyninį rajoną išgarsino ir traukia gausius lankytojus.
Bet P. Žeimys atkreipia dėmesį, kad Palangoje yra labai daug gamtosauginių ir paveldosauginių suvaržymų.
„Man labai dažnai atrodo, kad jų – per daug“, – teigė P. Žeimys.
Anot jo, Palangai šiais metais yra svarbu užsitikrinti pradėtų projektų finansavimą, bet dėl didesnių projektų lieka neaiškumų.
„Artimiausiu metu bandysime su meru Š. Vaitkumi pakliūti pas premjerą A. Butkevičių. Su ES finansuojamais projektais bėdų neturėtų būti, bet reikia kalbėtis dėl kitų pradėtų projektų, kuriems nenumatytos ES lėšos, finansavimo“, – sakė Seimo narys, prisipažinęs, kad „artimiausiu metu“ Palangoje nemato „naujų didelių“ projektų.

Kai bus sąlygos, verslas pats pasibels į Palangos duris
Vystytojų bendrovei „Pinus Proprius“ atstovaujantis teisininkas Kęstutis Navickas „Palangos tiltui“ sakė, kad „Palanga negali pasigirti“ projektu, kuris generuotų didelius lankytojų srautus.
„Kažin ar čia ką nors galime labai „išfantazuoti“ – pirmiausia reikia išmokti pasinaudoti jūros teikiamomis galimybėmis“, – sakė K. Navickas.
Anot jo, kol miestas nesukurs patogių verslui mokestinių teisinių pagrindų, tol verslas neskubės investuoti Palangoje.
„Kai jie bus, verslas pats pasibels į Palangos duris“, – sakė vystytojas.
Jis pastebi, kad kurortas iki šiol teturi tik vieną traukos vietą be paplūdimio – J. Basanavičiaus gatvę.
„Bet ji yra girdykla, kurioje daugelis verslininkų negauna jokio pelno“, – teigia K. Navickas.
Jis vadina miesto merą „energingu ir su galva ant pečių“, bet priekaištauja jam ir dabartinei valdžiai dėl itin didelės baimės imtis rizikos investuojant.
„Matau, kaip jie (valdžia, – aut.) matuoja devynis kartus, bet užuot kaip kiti dešimtą kartą kirpę, Palangoje vis tiek toliau matuoja“, – sakė K. Navickas.
Jį erzina ir biurokratizmas valstybinėse institucijose, taip pat savivaldybėje.
„Atsakymus, kaip ir bet kuris verslininkas, noriu gauti greitai, o ne varstyti savivaldybės duris“, – sakė pašnekovas.

Darbai – vietinėsreikšmės, nedideli
Praėjusios Tarybos ryški politikė Salomėja Slaboševičienė „Palangos tiltui“ sakė, kad reginti pradėtų projektų vykdymą, bet ne naujų, toli siekiančių projektų vystymą.
„Kas yra daroma, ko gero, yra vieno asmens, mero Š. Vaitkaus nuopelnas, bet  darbai – vietinės reikšmės, nedideli. Stebinančių kūrybiškumu ir novatoriškumu projektų nematau. Fantaziją paversti projektu, galinčiu pritraukti minias į kurortą, reikia ne vieno asmens vaizduotės, o visų“, – įsitikinusi dabar Vilniuje gyvenanti buvusi kurorto politikė.
Kalbėdamasi su meru, ji sakiusi jam, kad Palanga turėtų išnaudoti Baltijos jūros teikiamas galimybes.
„Pritardamas meras linkčiojo galva, bet nematau, kad kas nors būtų padaryta ta linkme, – sakė S. Slaboševičienė. – Kodėl, pavyzdžiui, Palangai nepasinaudojus Klaipėdos universiteto idėja kurorte, jūroje, organizuoti povandenines ekskursijas? Juk tam didelių investicijų nereikia“.
Ji pastebi ir kitą bėdą: kurorto verslininkai nori greito ir didelio pelno, neįdėję didelių pinigų į verslą.
„Kol vietos valdžia ir verslas nerodys daugiau drąsos, tol Palanga nieko niekada ir nenustebins“, – įsitikinusi buvusi Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė.

Sprendimų „virtuvė“ – sudėtinga
Bet Tarybos narys Tomas Julius Žulkus nesutinka su nuomone, kad Palanga bijo drąsesnių ir inovatyvių investicinių projektų.
„Negaliu labai atvirauti, kad neatskleisčiau visų komercinių paslapčių, bet vienas projektas, galintis susilaukti tarptautinio dėmesio, yra projektuojamas. Tiesa, detalusis sklypo planas dar nėra patvirtintas“, – sakė T. J. Žulkus, užsiminęs, kad „projekte bus ir žirgų“.
Politikas sutiko, kad visgi Palangai trūksta tokių grandiozinių ir „populistinių“ projektų, kurių ėmėsi Druskininkai.
„Matyt, to mąstymo mūsų kurorte, kad „prisisvajojus“ po kelių metų gali likti išjuoktas, yra nemažai, – sakė Tarybos narys. – Lengva svaičioti apie didelius dalykus, bet kai matai visą darbų „virtuvę“ savivaldybėje, supranti, kaip visa sistema veikia sunkiai“.
T. J. Žulkus pasidžiaugė, kad autobusų stoties projektas – maža išimtis.
„Visą projektą padarėme labai greitai. O, va, dėl Vasaros estrados išėjo visai kitaip. Prieš kelerius metus konkurse ketinusi dalyvauti įmonė pateikė projektą su labai „gražiais paveiksliukais“, bet atėjus konkurso metui, jame nedalyvavo. Laimėjusios įmonės projektas atrodo kur kas kuklesnis“, – pastebėjo palangiškis.
„Bet kad Palangoje iki šiol nėra vieno „normalaus“, didelio traukos centro, tai aišku“, – sutiko Liberalų sąjūdžiui priklausantis politikas.

Vilios turistus ir išLietuvos
Gdynėje suprojektuotas povandeninio viešbučio prototipas „Water Discus Hotel“ gali būti realizuotas iki 2014 metų. Viešbučio statyba prasidės jau šiemet. Viešbučio, kuris bus statomas Gdynėje, Baltijos jūros pakrantėje, projektui lėšų gauta iš ES fondų, šio unikalaus pastato įsigijimu jau domisi firmos iš Maldyvų ir Dubajaus.
Gdansko inžinierių sumanytą povandeninį viešbutį sudaro du diskai: 30 metrų spindulio plieninis diskas, kuris bus panardintas į 10 metrų gylį, bei beveik toks pat diskas virš vandens.
Povandeniniame diske suprojektuota apie 20 viešbučio kambarių, išdėstytų palei jo briauną, kad iš kiekvienos gyvenamosios patalpos langų būtų matyti povandeninis kraštovaizdis. Antrajame diske bus viešbučio aptarnavimo ir bendros patalpos.
Pasaulyje jau yra pastatų, iš kurių galima stebėti povandeninį gyvenimą. Pavyzdžiui, Maldyvuose veikia povandeninė klubo salė ir restoranas. Tačiau niekur iki šiol nepastatytas povandeninis viešbutis, teigia lenkų projektuotojai iš Gdynės firmos „Deep Ocean Technology“.
„Siekiant atkreipti užsienio turizmo agentūrų ir turistų dėmesį, reikia neįprastų, novatoriškų ir įdomių projektų. Tikimės, kad toks povandeninis viešbutis privilios daug turistų ir iš Lietuvos“, – „Palangos tiltui“ sakė projektuotojų firmos atstovė Danuta Kowalska.

Akmenės rajone įsikurs Juros periodo parkas
Jau po kelerių metų Akmenės rajone planuojama atidaryti pirmąjį Baltijos šalyse Juros periodo parką. Šiai rajono savivaldybės idėjai pritaria ir geologai, rajone aptikę bent penkių geologinių sistemų uolienų, maždaug 200 mln. metų senumo fosilijų.
Kalbėti apie Juros periodo parko įkūrimą Akmenės rajone pradėta prieš trejus metus, kai rajone buvo rastos dviejų roplių liekanos. Jas ištyrę Lenkijos mokslininkai nustatė, kad tai – triaso periodo vandens roplio fitozauro, priklausančio archozaurų grupei, dantų ir žandikaulio liekanos. Šie ropliai buvo paplitę maždaug prieš 200 mln. metų. Geologai šį rajoną laiko unikaliu.
„Akmenės rajonas yra išskirtinis, įdomus tuo, kad tik šiame rajone yra paviršiuje atsidengiančios Juros periodo uolienos. Mes matome dienos šviesoje uolienas, jose esančias fosilijas, kaip antai belemitus ar Juros periodo augalus, medžio suakmenėjimus. Tai vienintelė vieta net ir visame Baltijos regione, kur mes matome Juros periodo uolienas betarpiškai, dienos šviesoje“, – žiniasklaidai teigė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Jonas Satkūnas.
Akmenės rajono savivaldybė tikisi, kad Juros periodo parkas į rajoną pritrauks daugiau lankytojų, kaip ir  Lenkijoje įkurtas Baltovo parkas, iš kurio akmeniškiai ir parsivežė idėjų.
Prisidėti steigiant parką, rajono vadovai sako, pirmiausiai siūlys vietos verslininkams, o tik po to pasinaudos besisiūlančių padėti Lenkijos verslininkų paslaugomis.