Norėjęs išmaudyti P.Žeimį, ministras apsiliejo pats

Šventiškai aprimusią Palangos politinę padangę neseniai nutvieskė netikėti žaibai.

Ietis sukryžiavo į Lietuvos valdžios olimpą užkopę du Palangos politikai, buvę miesto merai:  Seimo narys konservatorius Pranas Žeimys ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Abipusiais kaltinimais apsisvaidę politikai, be abejo, liko su savo nuomone, tačiau iš judviejų ginčo galima padaryti kai kurias išvadas ir prielaidas ateičiai.

Viešoje erdvėje P.Žeimį užsipuolęs R.Palaitis galutinai patvirtino faktą, kad ministras pradėjo rinkimų į Seimą kampaniją, kuri jam yra be galo svarbi. Seimo nario mandatas visuomenės pasitikėjimą prarandančių liberalcentristų atstovui yra bene vienintelė reali galimybė dar ketverius metus iš biudžeto gauti nemažą algą ir išlaikyti nors kokią įtaką šalies politikoje.

Rinkimus ministras pradėjo smogdamas grėsmingiausiam savo konkurentui „Pajūrio” vienmandatėje apygardoje. Tačiau smūgis tikslo nepasiekė: P.Žeimys dar rudenį viešai pasakė, kad į Seimą grįžti neketina ir artėjančiuose rinkimuose nebedalyvaus. Daugiausiai laiko Vilniuje praleidžiantis ir Palangos laikraščių perskaityti, matyt, nebespėjantis R.Palaitis galėjo to nežinoti, arba tokiu Seimo nario pareiškimu paprasčiausiai netikėti.

Tai, kad Palangos liberalcentristų flagmanu esantis ministras gana skaudžiai smūgiuoja kurorto konservatorių partijos skyriaus krikštatėviui, neabejotinai sudrebino vienybę demonstruojančios dabartinės Palangos valdančiosios daugumos pamatus. Kaip žinia, bent kiek krustelėjus pamatams, bet kada gali pradėti aižėti ir pastato sienos.

Savo pasisakymu spaudoje R.Palaitis dabartinę miesto valdžią sudarantiems koalicijos partneriams priminė 5 metus trukusią ir vos prieš keletą mėnesių pasibaigusią miesto liberalcentristų ir konservatorių priešpriešą. Tai – pernelyg švelnus šių politinių jėgų buvusių santykių apibūdinimas. Iš esmės tai buvo abipusė neapykanta. Atviras opozicijoje buvusių konservatorių niekinimas ir liguistas miestą valdžiusių liberalcentristų klaidų ieškojimas.

R.Palaitis, ko gero, nesuklydo tvirtindamas, kad prekybos leidimų rinkliavos tvarką teismui apskundęs Seimo narys konservatorius iš tiesų šitaip siekė pakenkti liberalcentristams ir norėjo viešai pademonstruoti, kad miestą valdantys konservatorių oponentai neišmano įstatymų. Nes toks P.Žeimio žingsnis buvo išprovokuotas tuo metu mieste tarp liberalcentristų ir konservatorių tvyrojusių šuns ir katės tarpusavio santykių.

Aiškindamas, kad teisme norėjęs tik išsiaiškinti tiesą ir savo skundą bet kada galėjęs atsiimti iš teismo, P.Žeimys aiškiai gudrauja. Prisiminkime, kad skundžiamas buvo konkretus konkurso atvejis, kai pliaže tinklinį propaguojantis A.Macius išskirtinę vietą prekybai norėjo laimėti ne pasiūlęs didesnę pinigų sumą, o pateikęs subjektyviai vertinamą programą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad pagal tai konkurso dalyvis negali būti vertinamas. Kai savivaldos rinkimus laimėjo konservatoriai, tokia teismo nutartis miesto valdžioje atsidūrusiems konservatoriams nieko blogo nežadėjo. Todėl ir atsiimti savo skundo Seimo narys nematė jokio reikalo.

Pačiam P.Žeimiui akibrokštu tapo Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria teismas plačiau išnagrinėjo šį klausimą ir pasisakė, kad bet kuri rinkliava turi būti fiksuota ir jos dydis negali būti nustatomas konkurso būdu. Tai dabartinę miesto valdžią privertė sukti galvą dėl naujos tvarkos, kuri būtų teisėta ir į biudžetą atneštų ne mažiau pinigų.

Būtent tai palangiškiams norėjęs pasakyti R.Palaitis taip įsikarščiavo ir ėmė trypti P.Žeimį, kad padarė politikui nedovanotiną klaidą. Siekdamas išaukštinti liberalcentristų sumanumą ir išradingumą, vidaus reikalų ministras išrėžė, kad apskundęs ankstesnės miesto valdžios patvirtintą rinkliavų tvarką Seimo narys pakenkė visam miestui.

Atverta spraga tuojau pat pasinaudojo P.Žeimys ir R.Palaičiui taikliai kirto į pasmakrę: „man nesuvokiama, kai šalies teisėsaugą kuruojantis ministras ir toliau giria teismo neteisėtu pripažintą sprendimą bei apgailestauja, kad savivaldybė nebegali biudžeto pildyti neteisėtai gaunamomis pajamomis”.

Oponentą paniekinantį toną pasirinkęs ministras aiškiai pro šalį prašovė teigdamas, kad į Seimą pakliuvęs P.Žeimys nieko gero miestui nedavęs, o tik jam pakenkęs. „Negali padėti – nors netrukdyk”, – iš konservatoriaus tyčiojosi beveik nevėkšla viešai jį išvadinęs ministras.

Ko gero, R.Palaitis tuo norėjo pasakyti, kad kitų metų rudenį rinkdami Seimą žmonės balsuotų už jį, nes, kaip matote, P.Žeimys yra niekam tikęs Palangai atstovaujantis seimūnas. Tačiau geriau ministras šioje vietoje būtų patylėjęs. Kalno papėdėje neatsargiai pajudinęs akmenuką, jis sukėlė visą akmenų griūtį.

Ministras šalies politikos struktūroje yra gerokai įtakingesnė figūra, nei, kad ir valdančiąjai daugumai priklausantis eilinis Seimo narys. Todėl P.Žeimys visiškai teisus klausdamas, ką per daugiau nei trejus metus ministras padarė Palangai? Kodėl, pasitelkęs savo įtaką, jis koalicijos partnerių konservatorių neįtikino prioritetinį Vyriausybės dėmesį skirti didžiausiam Lietuvos kurortui? Juo labiau, per tą laikotarpį, kai miestui vadovavo jo partiečiai – liberalcentristai?

Tokį klausimą P.Žeimys, kaip niekas kitas, turi teisę užduoti. Per palyginti dar trumpą Š.Vaitkaus vadovavimo miestui laikotarpį Palangoje padaryta tiek, kiek liberalcentristai nepajėgė atlikti per 5 metus. Ir visa tai konservatoriui merui pavyko pasiekti ne be aktyvios Seimo nario P.Žeimio pagalbos.