Nesaldi taksistų duona arba kuro bako tuštinimas kasdien

Kortos, šachmatai ir televizorius Besikvatojantis vyrų būrelis prie pirmojo eilėje automobilio neprimena darbo. „O mes ir nedirbame. To laukimo nepavadinsi darbu. Stovime čia tik todėl, kad tai geriau nei eiti vogti“, - pasakojo vyrai. Maždaug dešimties nusidriekusių automobilių eilė juda vangiai. Praeina kelios valandos, kol pajuda pirmas, esantis eilėje. Vyrai nejaukiai prisipažįsta – klientų vos keletas per visą savaitę. „O mokesčius valstybei mokėti reikia. Pavalgyti – irgi. Vandeniu mašinos irgi nevažiuoja“, - pasiguodė. O kai nešmaikštauja stypčiodami lauke, vairuotojai lošia kortomis, žaidžia šachmatais, skaito, ar išsikėlę ant stogo anteną, žiūri televizorių. „Atrodome gal ir keistai – rodos, nieko neveikiame, bet laukiame. Tačiau ar sėdėsiu namie be darbo, ar čia, jau jokio skirtumo“, - savo dabartinę situaciją apibūdino taksistai.

Vasaros uždarbio Ir anksčiau nepavydėtinas, dabar taksistų gyvenimas dar pasunkėjo. „Kaip gyvena visi, taip gyvename ir mes. Nėra lengva. Lygiai taip pat kaip ir visi, jaučiame tiek mokesčių naštą, tiek bendrą ekonominę situaciją. Kažkada taksisto darbas buvo kone prestižinis, dabar tai beveik lygu badmiriavimui. Gal didesniuose miestuose yra kitaip, tačiau mes esame nepavydėtinoje situacijoje“, - teigė 22 metus taksistu dirbantis Algirdas. „Iš ko valgote? Kaip pragyvenate?“, - klausiu vairuotojų, nematydama judesio tarsi mirusioje eilėje taksi automobilių. „Semiame iš vasaros kibiro. Ne praėjusios, ne dar ankstesnės, o tos, kuri prieš 15 metų buvo, iš tos neprastos vasaros“, - juokiasi Algirdas, sunkiai surenkantis žodžius, kad papasakotų tai, kas vyksta. Anot taksistų, dabar kalbėti apie tai, jog vasaros uždarbis duoda galimybę išsiversti visus metus, neverta net kalbėti – vasaros per trumpos, žmonių srautas sumenkęs, mokesčių našta – per didelė.

Išgyventi tiesiog privaloma Žmonių, įsėdančių į taksi – vos keli per visą dieną. Taksistų Palangoje – tarp 50 ir 60. Neretai eilėje visą dieną prasistumdę taksistai traukia namo be uždarbio. Vasarą, vos gerą mėnesį trunkantis „pikas“ taip pat nebeatneša būto pelno. „Ne paslaptis, kad jau ši vasara buvo skurdesnė. Labai jutosi. Juolab, kad tos vasaros gerokai per mažai“, - teigė vairuotojai. Tačiau netgi ir dūsaudami, jie sako, jog išgyventi tiesiog būtina. „Nors valdžia visomis įmanomomis priemonėmis smukdo smulkųjį verslą, mes turime išlikti“, - teigė. Kone tris dešimtis „sukantis vairą“, dvidešimt metų iš jų dirbantis taksistu, Edmundas sakė, jog eitų dirbti kitur. „Eičiau dirbti bet kokio kitokio darbo. Bet dabar – kur nueisi?“, - retoriškai gūžčiojo pečiais susirūpinęs vyras.

Plėšikai? „Kiek nuplėšit už kelionę iki „Gintaro“?“, - klausia mergina. Taksi vairuotojai sako tokių klausimų išgirstantys kasdien. „Mane tai žemina, tarsi vagis būčiau, o ne žmogus dirbantis savo darbą ir siūlantis paslaugas. Juo labiau, kad žmonių mes neapiplėšinėjame – mes visada stengiamės, kad klientui būtų geriau. Dar ir nuolaidą pritaikome“, - pasakojo kitas vairuotojas Algirdas. „O pats taksistų darbas laikomas vienu pavojingiausių“, - juokauja vairuotojas, prisipažindamas, jog ne kartą teko sulaukti agresijos, nemokių klientų ar grasinimų. „Nevežame nei prostitučių, nei alkoholio“, - užbėga už akių klausimui. Automobiliai – išpuoselėti ir tvarkingi. Vairuotojai – mandagūs ir geranoriški, be to, nestokojantys humoro. Tokį įspūdį paliko Palangoje kalbinti taksi vairuotojai. „Galbūt tuo ir skiriamės nuo kitų, didesnių miestų vairuotojų. Kai dirbame sau, atsakomybė yra kur kas didesnė. Savo jėgomis tvarkome ir automobilius, palaikome švarą, elgiamės atsakingai. Kadaise didelis noras taksistus sukišti po firmos sparnu, pasirodo, nuėjo veltui. Tie, kas dirbo ir tebedirba sau, rodo kur kas didesnį kultūros lygį, kur kas atsakingiau žiūri į verslą – savo maitintoją“, - tarsi choru pasakojo vyrai.

Palanga nesikeičia Kritikos strėlių taksi vairuotojai pažėrė su kaupu. „Nereikia išskirtinių sąlygų, tačiau tai, ką daro dabartinė valdžia, yra ne kas kita, kaip smulkiojo verslo žlugdymas“, - teigė. Kritikos gavo ir kurorto valdžia. „Jau daugybę metų draskomės dėl europinio lygio kurorto vardo. Kiti sako, kad Palanga jau jį turi, tačiau pasakykite, kas kurortiško yra Palangoje? J.Basanavičiaus gatvė, kurioje galima tik nusigerti? Kas čia vyksta ir kas pritraukia žmones ne sezono metu į Palangą? Ogi, niekas. Nei piršto nejudinama dėl to, kad čia kas nors pasikeistų. Nesistebiu tuo, kad žmonės sovietmečiu čia atostogaudavo 10 – 14 dienų. O dabar ir tris praleisti yra per daug. Kai atsivėrė durys į šiltus kraštus, kur maistas, pramogos ir saulė garantuoti, Palanga atrodo labai, netgi tragiškai nykiai“, - tokias mintis vienas po kito pynė iš šalies Palangos gyvenimą stebintys taksistai. Jie paliudijo ir gerokai smuktelėjusio turistų iš svetur skaičius: netgi rusai, kuriems Palanga dar neseniai buvo ganėtinai patraukli, tarsi išnyko. Nenuslėptas apmaudas ir dėl sudaužytos „vandens pramogų parko“ svajonės. „Kažkam tiesiog neparanku. Bet ar jūs bent įsivaizduojate, kaip pajudėtų gyvenimas šiuose kraštuose, jei duris atvertų tokias pramogas garantuojantis centras? Juk tai ne tik mūsų, o visų verslininkų džiaugsmui. Bet kažkam, pasirodo, tebėra paranku, kad Palanga – tik pijokavimų centrinėje miesto gatvėje simbolis“, - kartu apmaudą liejo be darbo stoviniuojantys vyrai.

Optimizmo dar turi Nepavydėtina padėtis. „Nesiskųsi ir neverksi. Mums nėra prasčiau, nei kitiems. Kitiems negerai – negerai ir mums. Mes neišskirtiniai“, - tvirtai pareiškia Algirdas. Šios profesijos žmonėms, kaip ir kitiems, dabar galvoje tik viena – kaip sulaukti geresnių laikų, kaip išgyventi. Aukso veršio už dyką nesitikintys taksistai neburnoja, po kelias valandas laukdami klientų, judėdami savo nusistatytoje eilėje išsvajotojo tikslo link. „Net jei iki teisės kelis kilometrus pavežti klientą tenka laukti keturias, šešias valandas ar net visą dieną, vos po žingsnelį judėti eilėje, aš tikiu, kad mes išgyvensim. Kitaip ir būti negali“, - optimistiškai pritaria kitas vairuotojas ir vyrai tuoj pat ima kvatotis kita tema. Gal tikrai, humoras tokioje situacijoje – visagalis. Jo reikėtų mums visiems.