Neleis koncertų organizatoriams teikti maitinimo paslaugų?

Kokia bus pajūrio prekyba kitais metais? Kiek ir kokių bus prekybos paviljonų? Ar verslininkai galės išnuomoti dalį jiems išnuomoto ploto kitiems verslininkams? Ar koncertinės firmos, organizuojančios reginius pajūryje, galės užsiimti ir maitinimu? Į šiuos ir kitus klausimus buvo bandyta atsakyti penktadienį pirmajame viešame pliažų schemos pristatyme, kuriame dalyvavo meras Vytautas Stalmokas, Verslo ir turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas, kiti savivaldybės darbuotojai, Seimo Sporto ir jaunimo reikalų komiteto narys, Seimo narys Linas Karalius, kurorto verslininkai, žiniasklaida.

Paviljonams bus keliami architektūriniai reikalavimai

S. Bradūnui užsiminus, kad kitą sezoną pajūrio paviljonai negalės būti bet kokie, o atitikti tam tikrus architektūrinius reikalavimus, verslininkas T. Žulkus nuogąstavo, kad sunku įsivaizduoti prekybos statinius pajūryje, kurie bus kaip „etnokultūros paveldas“.

Meras V. Stalmokas sakė, kad to niekas nesiekia, bet architektūrinių apribojimų bus. Anot jo, savivaldybė yra suinteresuota kuo greičiau paskelbti konkursus vasaros prekybos pajūryje vietoms. Jau aišku, kad šiemet, skirtingai nuo kitų metų, tokie konkursai bus skelbiami ne vieneriems metams, o penkeriems. „Tie žmonės, kurie imsis tokio verslo, turi būti garantuoti, kad darbo vietą jie turės penkeriems metams. Per tiek metų žmonės galės labiau išvystyti savo veiklą. Buvo sumanymas tokius konkursus surengti dar ilgesniam laikui, bet apsiribota penkeriais metais, nes neaišku, kai per tiek metų pasikeis įstatymai“,-sakė V. Stalmokas.

Verslininkai, kuriuos domina prekyba pajūryje, domėjosi, kas ruoš konkurso sąlygas, kaip bus nustatyti konkurso laimėtojai. „Laimėtojai bus nustatomi pagal tai, kas daugiausia už vietas pasiūlys pinigų“, - patikino Z. Strikaitienė. Anot jos, savivaldybė ketina pajūrio ruožą suskirstyti į zonas – kai kuriose jų vyktų kultūros ir sporto renginiai. „Ne konkurso būdu“, - pabrėžė vedėja. Meras kvietė visus teikti pasiūlymus ir aiškino, kad dėl kai kurių klausimų sprendimo vis dar diskutuojama. „Sprendžiame, ar viską atiduoti į vienas rankas, ar skelbti atskirus „konkursėlius“, pavyzdžiui, batuto paslaugai vykdyti“, - sakė meras.

Kaip bus su maitinimu per koncertus?

„Kas iš paplūdimių išvarys nelegalus, kurie tuos pačius batutus nelegaliai, be jokio leidimo pasistato, ir niekas nieko“, - replikavo kažkuris iš gausiai Tarybos salėje susirinkusių verslininkų. „Policiją kvieskite!” – V. Stalmokas atšovė. Jis teigė, kad per mėnesį turi būti nuspręsta, ar paplūdimyje dirbantys verslininkams bus leistą organizuoti visą veiklą, ar bus skelbiami atskiri „konkursėliai“ atskiroms paslaugoms. Seimo narys L. Karalius, kuris su gyvenimo drauge neslepia ambicijų Palangoje užsiimti burlenčių sporto veikla, teiravosi, ar architektūriniu požiūriu gražių pajūrio paviljonų su „gražiais stogeliais“ nenudraskys stipresnės vėtros. S. Bradūnas Seimo narį patikino, kad „25 metrų per sekundę vėją tokie paviljonai išlaikytų“.  Verslininkas Artūras Timukas, kuris šią vasarą prie jūros turėjo du paviljonus, domėjosi, ar verslininkai, laimėję konkursą, galės dalį ploto subnuomoti. Iš Z. Strikaitienės išgirdo, kad taip. Vienai verslininkei nusistebėjus, kad šnekama tik apie batutus, nors yra daug naujų atrakcionų, kuriuos, jos pasiūlymu, reikėtų vadinti pramoginiais įrenginiais. Toks pavadinimas patiko ir T. Žulkui. Pakrypus kalbai apie takus į pajūrį, meras linksėjo galva: „Viskas turi būti civilizuota – kad būtų vieta tako gale nusimauti batus, nueiti prie jūros, sugrįžti ir vėl užsimauti batus“. Kol meras kalbėjo apie batus, A. Timukui rūpėjo svarbesni dalykai: „O ką numatote daryti su renginių organizatoriais, kurie išlenda iš niekur, atlekia į kurorto paplūdimius, daro renginius, teikia maitinimo paslaugas ir taip „nuneša“ visą „biznį“?“-  klausė verslininkas. „Reikia pripažinti, kad dėl to vasarą buvo „bardakas“,- kinksėjo meras. Atsakydama Z. Strikaitienė teigė, kad architektas turėtų numatyti atskiras zonas komerciniams kultūriniams renginiams, kuriose prekyba alkoholiu turėtų būti kontroliuojama.

Kitą penktadienį bus daugiau aiškumo

Susirūpinta ir dėl didesnių pinigų už leidimus tokiems komerciniams koncertams. „Juokinga, bet vasarą įvyko didžiausias koncertas, o savivaldybė gavo tik 700 litų už leidimo išdavimą“, - kratė galvą Z. Strikaitienė. „Tokie organizatoriai negali užgožti mūsų verslininkų“, - pridūrė ji. A. Timukas bandė įpiršti mintį, kad tokiems renginių organizatoriams nebūtų leista teikti maitinimo paslaugų. „Eidamas į konkursą verslininkas jau žinos, kad prie gelbėjimo stoties gali būti komercinis koncertas, galintis pritraukti 100 tūkstančių žmonių. Reikėtų patiems tokį organizuoti, kad dar daugiau žmonių ateitų“, - drąsinosi T. Žulkus. „Tokiuose koncertuose žmonės apsinuodija, o policija krato mus. Maitinimu turi užsiimti profesionalai, o ne bet kas“, - sakė A. Timukas. Svarstyme buvo užsiminta ir dėl VST. Anot verslininkų, oficialiai prašyti bendrovės nutiesti kabelius į pajūrį kainuoja labai daug ir atima daug laiko, todėl kai kurie verslininkai yra nutiesę elektros kabelius savavališkai. Skubantį į kitą renginį merą verslininkai ragino, kad iki Naujųjų Metų būtų sudaryta pliažo schema. „Lapkričio 25-ą bus sprendimas“, - patikino meras (jau kitą savaitę, spalio 29-ąją, turėtų būti pristatyta galutinė pliažo schema, kurią lapkričio 25-os dienos posėdyje turėtų patvirtinti Taryba; tuomet, greičiausiai jau po Naujųjų Metų, būtų skelbiami konkursai –L. J.). Verslininkų nepritarimo susilaukė ir Z. Strikaitienės pasakymas, kad leidimai prekybai nebus išduodami, kol nebus sumokėta rinkliava. „Absoliučiai nelogiška į priekį reikia mokėti tūkstantinį rinkliavos mokestį, ir dar 300 tūkstančius investuoti į verslą. Pinigai pakimba ore“, - teigė A. Timukas. „Ne pakimba, o papuola į savivaldybės biudžetą“, - atkirto Z. Strikaitienė.