Nauja H. Kunčiaus knyga „Šaltasis karas“

Vienas žymiausių lietuvių rašytojų Herkus Kunčius liepos 28 d. (penktadienį) Palangos viešojoje bibliotekoje pristato ir į skaitytojų rankas atiduoda naujausią savo kūrinį „Šaltasis karas“.

Ši ironiška, fantasmagoriška ir net įžūli knyga įvardinta kaip operečių romanas. Ji susideda iš keturių vadinamųjų operečių – herojinės, vesterniškos, kriminalinės ir politinės, o aprašytos temos autoriui seniai buvo svarbios, įdomios, knietėjo jomis parašyti. Kuo keistesnės – tuo įdomiau. Operečių žanras pasirodė tinkamiausias joms papasakoti. Romanas pavadintas „Šaltasis karas“, nes nemaža H. Kunčiaus  kūrybos dalis  skirta XX a. istorijai. Pavyzdžiui, romanai „Kolūkio metraščiai“, „Geležinė Stalino pirštinė“, „Lietuviškos apybraižos: istorijų romanas“. Šiandien vyksta daug politinių perturbacijų, kovų dėl istorinės atminties, tad  aprašytos temos nepraranda aktualumo. 

Pirmojoje „Šaltojo karo“ dalyje „Trumpa didingos baltų genties istorija“ pateikiama lietuviams svarbių mitų ir faktų mozaika, kurioje įvykiai chronologine tvarka rutuliojasi nuo legendinio Publijaus Libono, arba Palemono, laikų iki šių dienų.

„Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“ – vesterniška istorija apie tai, kaip 1908 m. rugsėjo 26 d. žemaičių kilmės bajoras, socialistas revoliucionierius ir būsimas Lenkijos vadovas Juzefas Pilsudskis drauge su trimis būsimais Lenkijos premjerais ir kitais veikėjais prie Bezdonių geležinkelio stoties apiplėšė iš Varšuvos vykusį traukinį ir, nušovę vieną sargybinį, o kitus sužeidę, pagrobė 200 000 rublių, skirtų Vilniaus tramvajų linijai nutiesti.

Trečioji dalis „Danaja ir Piktadarys“ – kriminalinė istorija, pasakojanti, kaip 1985 m. birželio 15 d. tuometinio Leningrado Ermitaže kaunietis Bronius Maigys įvykdė politinio vandalizmo aktą ir sieros rūgštimi apliejo Rembrandto paveikslą „Danaja“, protestuodamas prieš 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją. Už tai jis buvo ilgiems metams uždarytas į Černiachovsko (Kaliningrado sritis) kalėjimo tipo specialiąją psichiatrinę ligoninę, kurioje buvo „gydomi“ aršiausi disidentai. Iš šios įstaigos akcijos vykdytojas buvo paleistas tik po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

„Perestroika“ – politinė operetė – prasideda 1985 m. kovo mėnesį, kai SSRS komunistų partijos politinio biuro nariai Maskvoje generaliniu sekretoriumi išrenka „jauną“ penkiasdešimtmetį Michailą Gorbačiovą. Konsultuojant į dausas išėjusio ankstesnio genseko Andropovo dvasiai bei Lenino šmėklai, Gorbačiovas pradeda perestroiką, pasibaigusią 1991 metais SSRS žlugimu. Šioje operečių romano „Šaltasis karas“ dalyje ne tik apstu šiandien sunkiai įsivaizduojamų fantasmagorinių įvykių, bet ir veikia to meto politinės bei marginalinės figūros, tarp kurių – Ronaldas Reaganas, Borisas Jelcinas, disidentas Andrejus Sacharovas ir burtininkas Kašpirovskis.

„Operečių romanas „Šaltasis karas“ skirtas ne teatrui ir ne kinui, o visų pirma skaitytojams, kurie, paėmę į rankas šią knygą, turi galimybę be didelių pastangų tapti ir kompozitoriais, ir atlikėjais“, – sako ir į pristatymą kviečia autorius.