„Mosto“ salone – šilta ir spalvinga riešinių paroda

„Labai laiku sugalvota ir labai laiku surengta paroda“, – penktadienio vakarą atidarydamas Rasos Strielaitės vilnonių veltų riešinių parodą dailės salone „Mostas“ sakė tuo pačiu vardu vadinamos kūrybinės grupės vadovas dailininkas Juozas Griušys. Ir išties geresnio laiko spalvingai ir visomis prasmėmis šiltai parodai, kai už langų tos šilumos šitaip trūksta, sunku sugalvoti.

Pirmoji paroda

„Tikrai labai džiugu, kad tiek daug jūsų susirinko į mūsų dailės saloną, kuriame galima susipažinti su beveik šimto kuriančių žmonių, su kuriais mes draugaujame ir bendradarbiaujame, darbais. O šiandien jums pirmą kartą pristatome kūrėjos Rasos Strielaitės, su kuria draugaujame jau porą metų, sukurtas riešines“, – gausiai susirinkusiems į parodos atidarymą palangiškiams ir visų pirma palangiškėms sakė J.Griušys.

„Mosto“ vadovas paminėjo, jog mintis surengti šių meno dirbinių parodą kilusi Nijolei Griušienei, kuri kartu su parodos autore ir sutarė, kad lapkritis – pats tinkamiausias metas riešinėms eksponuoti.

„Aš, neturėdamas nei žalio, nei kitokios spalvos supratimo apie vilnonių veltų dirbinių atlikimo techniką galiu pasakyti tiek: artėjant žiemai labai malonu matyti tokiomis spalvomis pražydusią parodą ir dar maloniau, kad autorė suteiks galimybę mūsų moterims „nusispalvinti“, – pajuokavo J.Griušys.

Susidomėjo prieš penkerius metus

Parodos autorė sakė, jog pirmąkart ji išbandžiusi vilnos vėlimo techniką prieš penketą metų. Jokių dailės mokyklų nebaigusi statybų inžinierė yra sukūrusi ne tik riešinių – iš vilnos ji velia ir šalikus, ir pirštines,  ir kepures ir net šlepetes. Šioje parodoje, be 47 riešinių, eksponuojami ir kiti velti aksesuarai.

„Vėlimas – viena iš seniausių tekstilės rūšių, – pasakojo R.Strielaitė. – Legenda byloja, kad vienas iš persų karaliaus Saliamono sūnų ganydamas avis sumanė iš jų vilnos sau rūbą pasidaryti. Kiek besistengė, nieko jam nesisekė. Tada jis nevilties apimtas, trenkė tą vilnų gniužulą į žemę ir, liedamas ašaras, pradėjo jį trypti. Taip suvėlė veltinį“.

Pasak menininkės, vėlimui galima naudoti ne vien avių vilną – tinka ir šuns, ir alpako, ir triušio, ir lamos vilnelė. Veltinį galima puošti šilko, lino, kitų medžiagų priedais.

„Ar tenka lieti ašaras? Galima sakyti, kad taip. Tiesa, vilną drėkinu dažniau vandeniu. Be vandens, dar reikia muilo, dažų. Ir meilės – be jos nebus rezultato“, – sakė R.Strielaitė, prisipažinusi, kad jai nelabai patinkančios ryškios spalvos. Tačiau šioje parodoje esama ir ryškiaspalvių darbų.

Spalvingas riešinių pasaulis

Į parodos atidarymą susirinkusios moterys, prieš pradėdamos matuotis įvairiausių spalvų bei ilgio puošniąsias riešines, teiravosi: ar daug laiko užima pats procesas? Pasak darbų autorės, ji nevelianti vienos poros, o iškart kelias. Ir užtrunka iki penkių šešių valandų. Bet – ne per vieną dieną. „Rezultatai kartais mane pačią nustebina. Kartais kuriu pagal eskizus, kartais – be jų, bet ką sukuriu pamatau tik pačioje proceso pabaigoje“, – prisipažino R.Strielaitė, kurios darbus jau įvertino ir Vilniaus bei Kauno ponios ir panelės.

O kol vyrų stebimos palangiškės grožėjosi eksponuojamais taikomosios dailės kūriniais bei čia pat juos „taikėsi“ prie savo rankų bei rūbų, dailininkai Rasa Užpelkytė bei Romas Paulikas dėkojo R.Strielaitei už parodą.

„Mosto“ salone eksponuojami patys įvairiausi skirtingomis technikomis sukurti darbai. Tikrai ačiū Rasai, kad ji mums parodė tokį išties spalvingą riešinių pasaulį. Ne kasdien pas mus ateina nauji kūrėjai, kurių darbai džiugina akį“, – sakė R.Paulikas.