Miesto turgus politikui buvo virtęs asmenine melžiama karve

Palangos politiko darbo bare – turgavietės schemoje nepažymėtos vietos, prekyba be sutarčių, prekiautojams nustatyta juokingai maža oficiali rinkliava, ant valstybės žemės – neteisėtai pastatyti privatūs prekybos paviljonai, kasoje – nepajamuoti pinigai.
Vos per kelias pirmąsias darbo dienas tokią puokštę galimų pažeidimų aptikęs Palangos savivaldybės skubiai paskirtas naujasis kurorto turgavietės vadovas Andrius Byčkovas stveriasi už galvos.
„Turgavietės vadovai čia tvarkėsi kaip privačiame kieme, o turgų valdanti savivaldybės bendrovė „Palangos klevas“ buvo apvagiama“, – neabejoja A. Byčkovas, pakeitęs bendrovei vadovavusią Ireną Vitkienę.
Tačiau Palangoje niekam nebuvo paslaptis, kad tikrasis turgaus šeimininkas – bendrovėje turgaus atsakingu asmeniu dirbantis miesto tarybos narys, Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkas Eimutis Židanavičius.

Prekyba turguje –
be sutarčių
Miesto valdžios skubiai paskirtą naują bendrovės vadovą A. Byčkovą nustebino tai, kad įmonės administracinėse patalpose jis nerado būtinų dokumentų.
Palangos turgavietės schemoje yra numatytos 175 prekybos vietos, tačiau įmonėje tebuvo vos 40 tarp prekybininkų ir bendrovės sudarytų prekybinių vietų nuomos sutarčių. Pusė jų – be nurodyto nuomos mokesčio dydis.
„Abejoju, ar šie žmonės kurorto turguje prekiavo be jokio mokesčio“, – mano A. Byčkovas.
Be to, turgavietėje buvo aptikta 13 schemoje nepažymėtų papildomų vietų, kurios visai nebuvo įtrauktos į jokią apskaitą. Kelios prekybos vietos buvo įrengtos net už turgaus teritorijos ant miestui priklausančio šaligatvio.
Tik pasikeitus turgaus vadovui prekybininkai išdrįsta pasakoti, kad už geresnes, arčiau tarpueilių esančias vietas tekdavo susimokėti papildomai.

Iš įmonės dingdavo
pajamos
Kokiu mastu buvo galimai grobstomos bendrovės „Palangos klevas“ pajamos, paaiškėjo jau per pirmąsias A. Byčkovo darbo dienas.
Pavyzdžiui, pradėjus dirbti naujajam direktoriui, spalio viduryje, darbo dieną turgavietė iš prekybininkų gavo per 1700 litų, o per pirmąją savaitę tris dienas pajamos viršijo po pusantro tūkstančio litų.
Tuo tarpu rugsėjo antroje pusėje daugiau nei tūkstantis litų buvo gauta tik kartą, o spalio pradžioje vieną dieną tebuvo užpajamuota vos 46 litai.
„Vien pagal oficialiai schemoje nurodytas prekybos vietas bendrovė per vasaros mėnesį gali gauti apie 70 tūkst. litų mokesčių. Vasarą kurorto turgavietė būdavo sausakimša, tačiau į bendrovės kasą patekdavo tik 35-37 tūkst. litų per mėnesį“, – suskaičiavo turgaus direktorius.
Tokius įtarimus, anot jo, patvirtina ir bendrovės kasoje rasti neužpajamuoti 2306 litai. Vienas kasos aparatas iš viso yra pradingęs ir nėra aišku, kiek pinigų juo buvo užfiksuota.
Įdomiausiai tai, kad aplenkiant bendrovės kasą, nemaži pinigai, nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai valstybei, į kažkieno kišenes plaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos panosėje.
Kontroliuoti savivaldybės įmonę privalėjo paskirta bendrovės stebėtojų taryba. Jos pirmininkė buvo miesto tarybos narė Elena Kuznecova, kuri vadovauja ir VMI Palangos skyriui.

Kiek politikas gaudavo algos?
Kieno kišenes pildė iš turgaus veiklos gaunami ir bendrovės sąskaitos nepasiekiantys pinigai?
Bendrovėje dirbusių šešių žmonių atlyginimams per mėnesį reikdavo apie 11 tūkst. litų. Atlyginimų išmokėjimui tokią sumą pinigų kas mėnesį ir gaudavo įmonės kasininkė.
Tačiau, pavyzdžiui, iki spalio per paskutiniuosius 4 mėnesius po 8-9 tūkst. litų buvo išmokama ir E. Židanavičiui. „Atlyginimas“ – taip dokumentuose paaiškinta šios išmokos paskirtis.
Naujajam turgaus vadovui E. Židanavičius aiškino, kad šie pinigai buvo gauti darbuotojų avansams. Tačiau kokie gali būti avansai, jei darbuotojų algoms reikalingi pinigai jau yra skirti?
Galima numanyti, kad per 8 tūkst. litų siekė būtent E. Židanavičiui mokama alga. Juo labiau, kad jis, anot A. Byčkovo, įvairiu metu bendrovėje dirbdavo dviem etatais ir, vardan „riebesnio“ atlyginimo, nevengdavo ir valytojo pareigų.
Tik ar kas E. Židanavičių turguje yra matęs su šluota rankose?
„Palangos klevas“ finansavo net asmeninio E. Židanavičiaus automobilio „Toyota Corolla Verso“ išlaikymą. Savo mašinos neturinčiai įmonei politiko automobilis buvo atiduotas panaudai. Už „Palangos klevo“ lėšas į ją buvo pilamas kuras ir apmokamos kitos eksploatacinės išlaidos.
Tačiau įmonei neva perduotu automobiliu E. Židanavičius naudojosi kaip norėjo.

Leido statytis miesto
turguje
Prieš pusantrų metų ant turgavietę valdančios bendrovės nuomojamo valstybinio žemės sklypo atsirado stacionarūs mediniai prekybos paviljonai.
Savivaldybė buvo tikra, kad šie statiniai yra turgaus nuosavybė, kuri nuomojama prekybininkams.
Tačiau neseniai paaiškėjo, kad ant valstybės žemės paviljonus už savo lėšas buvo leista pasistatyti privatiems asmenims. Net du paviljonus įsirengė šviežiomis sultimis prekiaujanti palangiškė Eglė Mažeikienė.
Nors savivaldybės architektūros skyriui derinimui statinių projektai buvo pateikti „Palangos klevo“ vardu, bendrovės turto balanse jų nėra.
Paviljonai buvo įvardinti kaip laikini statiniai, kurie į nekilnojamojo turto registrą neįtraukiami, todėl dabar net nėra aišku, kam jie priklauso.
Be to, abejotina, ar šie paviljonai atitinka laikinų statinių reikalavimus, nes su administraciniu pastatu jie sujungti bendra išorine siena.

Šeimininkavo valstybės žemėje
Paviljonus įsirengusiems verslininkams turgus čia prekybos vietas išnuomojo iki 2020 metų.
Tačiau savivaldybės teisininkai aiškina, kad taip paviljonus pasistačiusiems asmenims yra išnuomota ir valstybės žemė, ant kurios stovi statiniai.
Sutartį, kuria valstybės žemė išnuomojama ilgiau nei metams, būtina įregistruoti Registrų centre. Tačiau to padaryta nebuvo.
Be to, subnuomoti žemę tretiems asmenims bendrovei „Palangos klevas“ neleidžia ir valstybinės žemės nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba.
Juokingas ir mokestis už paviljonuose įsirengtas prekybos vietas. Sezono metu turgus už jas tegauna nuo 20 iki 50 litų per dieną.
Tokį pat statinį E. Mažeikienei leista pasistatyti ir vasaros pabaigoje atnaujintoje Šventosios turgavietėje. Čia verslininkė moka vos 5 litus per dieną. Pagal sudarytą prekybos vietos nuomos sutartį, toks mokestis mokamas tik už tas dienas, kai vyksta prekyba.
Tačiau fiksuoti kada čia prekiaujama, nebuvo kam, nes Šventosios turgavietėje bendrovės atstovo iki šiol nebuvo.

Prekyba turguje –
už 2 žuvis
Savivaldybės vadovams įtarimą sukėlė ir kitiems paviljonuose įsikūrusiems prekybininkams suteikiamos lengvatos. Pavyzdžiui, vienintelis visoje turgavietėje žuvimi prekiaujantis verslininkas už dvi prekybos vietas vasaros metu bendrovei kasdien mokėjo vos 50 litų. Tiek kainuoja porą didesnių rūkytų žuvų. Tuo tarpu J. Basanavičiaus gatvėje už vietą prekybai žuvimi privačių sklypų savininkams už vasarą tenka mokėti po 18 tūkst. litų.
„Dabar mėginama aiškinti, kad už privačias lėšas pastačius prekybos paviljonus buvo sutvarkytas turgavietės vaizdas ir sutaupytos bendrovės lėšos. Tačiau iš tiesų, toks sandėris įmonei nėra naudingas. Už prekybos vietą gaunamas minimalus mokestis, o privatūs statiniai turgavietei neatiteks. Pasibaigus sutarties laikui prekybininkai juos gali išardyti ir išsivežti“, – teigė A. Byčkovas.
Anot jo, savivaldybės įmonė būtų gavusi gerokai daugiau pajamų, jei paviljonus būtų stačiusi už savo lėšas, o prekybos vietoms juose būtų skelbusi konkursą.
Juo labiau, kad turgavietės modernizavimui pinigų įmonės sąskaitoje buvo pakankamai. Tačiau jie iš sąskaitos, teigia A. Byčkovas,  garavo neįtikėtinu greičiu. Šių metų pradžioje joje buvo 143 tūkst. litų. Iki spalio mėnesio iš turgaus veiklos buvo gauta dar per 300 tūkst. litų. Viso – apie 445 tūkst. litų.
Per 9 mėnesius bendrovės darbuotojų atlyginimams buvo išleista apie 100 tūkst. litų, tačiau algos buvo išmokamos iš gaunamų grynų pinigų jų neįnešus į įmonės sąskaitą.
Vienintelės aiškios išlaidos – 171 tūkst. litų Šventosios turgavietės renovavimui. Tačiau atėjęs naujasis direktorius įmonės sąskaitoje terado apie 30 tūkst. litų.
O kam buvo išleista dar apie 240 tūkst. litų? Negi tiek per šiuos metus kainavo Palangos ir Šventosios turgaviečių išlaikymas?
Dideles abejones kelia ir Šventosios turgavietės renovacijos darbų kainos. Antai, tvora ir vartai kainavę po 20 tūkst. litų. Apie 45 tūkst. litų buvo išleista nuotekų įrengimui, nors aplink turgavietę – gyvenamieji namai, tad naujų tinklų toli tiesti nereikėjo.
Kita vertus, žinant, kad visus Šventosios turgavietės renovavimo darbus atliko ta pati E. Židanavičiaus partiečio įmonė, kosminės kainos nieko neturėtų stebinti.

Sulaukė
E. Masiulio paramos
Palangos ir Šventosios turgavietėse prekybinius kioskus būtent E. Mažeikienei buvo leista statyti neatsitiktinai. Moters atstovaujamos įmonės vadovas yra 45 metų palangiškis Eugenijus Mažeika, su kuriuo dabar į politiką pasukęs E. Židanavičius prieš 17 metų buvo nuteistas turto prievartavimo byloje.
Prieš 20 metų bendros Lietuvos ir Švedijos įmonės parduotuvei „Litscan“ vadovavęs E. Židanavičius ir vienos bendrovės darbininkas E. Mažeika priklausė tai pačiai Palangos nusikaltėlių grupuotei, kuri kurorto verslininkams grasindama smurtu ir turto sunaikinimu vertė juos stoti į gaujos sukurtą „Palangos verslo“ klubą ir mokėti nario mokesčius.
Sutriuškintos gaujos teismas buvo pirmasis organizuoto nusikalstamumo grupuotės procesas šalyje.
E. Židanavičiui ir E. Mažeikai buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau jas atlikę buvusios gaujos nariai neišsiskyrė. 2010 metais turgaus direktoriumi paskirtas E. Židanavičius pasirūpino įmonės savininku tapusio E. Mažeikos verslu.
E. Židanavičius pateko į miesto tarybą. Tapęs politiku jis buvo priverstas pasitraukti iš savivaldybei priklausančios turgavietės vadovo pareigų ir virto įmonės finansininku.
Šį rudenį E. Židanavičių išrinkus Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininku, apie jo tamsią praeitį buvo priminta šios partijos vadovui Eligijui Masiuliui.
Tačiau liberalų lyderis susikompromitavusį bendrapartietį apgynė: „E. Židanavičius puikiai susitvarko su jam pavestomis partijos užduotimis ir yra vertinamas pagal nuveiktus darbus, o ne praeitį“.

Parengta pagal medžiagą
„Lietuvos rytui“