Miesto finansai D. Paluckui - tamsus miškas

Vasaros metu paprastai aprimstantį Palangos politinį gyvenimą sudrebino socialdemokratų partijai miesto taryboje atstovaujančio Dano Palucko išpuolis prieš miesto valdžią ir vakar tarybos posėdyje perskaitytas Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos atsakas.
Vienas iš jauniausių kurorto politikų viešai kibo į atlapus Palangos merui Šarūnui Vaitkui, kurį apkaltino reitingų vaikymusi, tarybos kiršinimu, miesto praskolinimu, verslininkų engimu ir dar dievai žino kokiomis nuodėmėmis.
Iki savivaldos rinkimų likus kiek daugiau nei pusantrų metų, tokį politiko iššūkį vargu ar galima laikyti toliaregišku. Bandymai mažareikšmiais priekaištais sukompromituoti Palangą iš sąstingio išjudinusį ir dar neregėtą palangiškių populiarumą pelniusį merą yra pasmerkti iš anksto. Jaunajam socialdemokratui vertėtų pasidomėti, kad net ir gerokai didesnės nuodėmės neprilipdavo ant tautos populiarumą turėjusio šios partijos lyderio Anapus išėjusio Algirdo Brazausko.
Jei nepaisant politinės logikos, D. Paluckas ir ryžosi mesti pirštinę miesto vadovui, tai jis galėjo daryti tik atskleisdamas, pavyzdžiui, nuo visuomenės slepiamą skandalingą mero veiklą ir pateikdamas nenuginčijamus faktus. Ar tai jaunajam socialdemokratui pavyko?
Sunkiajam kalibrui atitiktų kaltinimas dėl, anot D. Palucko, Palangos praskolinimo. Tačiau keista, kad su visa savivaldybėje esančia informacija susipažinti galintis politikas tokio kategoriško teiginio neparemia jokiais skaičiais.
Tiesa, kitą dieną išėjusiame „Lietuvos žinių” dienraštyje atsakydamas į žurnalisto klausimus, D. Paluckas įvardina Palangos skolą – net 16 mln. litų. Norisi tikėti, kad net ir norėdamas sumenkinti savo miesto valdžią, Palangos tarybos narys nesiekė įžūliai apgauti Lietuvos visuomenės. Tuomet belieka tik stebėtis tokia politiko nekompetencija ir miesto biudžeto reikalų neišmanymu. Juo labiau, kad apie nebūtą Palangos skolą kalba ne eilinis politikas, o tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas, kuriam miesto iždo pinigų judėjimas turėtų būti žinomas, kaip savo piniginės turinys.
Iš tikro šiai dienai Palangos miesto skola yra 8,9 mln. litų. Tai sudaro tik 34 proc. patvirtintų biudžeto pajamų, kai Finansų ministerijos leidžiamas skolinimosi limitas siekia 75 proc. Nors paskolos imamos miesto investicinių projektų įgyvendinimui, nedidelę biudžeto dalį sudaranti beveik 9 mln. litų skola kai kam gali pasirodyti pernelyg didelė. Tačiau kiek dėl tokios miesto skolos pagrįsti kaltinimai dabartinės kadencijos valdžiai?
Per praėjusios kadencijos ketverius metus, miestą valdant liberalams, savivaldybė buvo paėmusi paskolų už beveik 13 mln. litų. Iš jų 5 mln. litų bankams jau yra sugrąžinti. Šios kadencijos taryba savivaldybei iš viso yra leidusi pasiskolinti beveik 6 mln. litų, tačiau kol kas iš bankų realiai yra paimta tik apie 1,3 mln. litų.
Be jokios abejonės, ateityje savivaldybei teks pasinaudoti ir likusiais pasiskolinti leistais pinigais. Kita vertus, tiek gali ir neprireikti, jei dalis kai kurių suplanuotų projektų bus finansuojama iš šalies biudžeto. Dabartinės miesto valdžios naudai kalba paskolų panaudojimo efektyvumas. Kiek mieste darbų padarė 13 mln. litų paskolų paėmusi praėjusios kadencijos valdžia, ir kiek Palangoje jau yra nuveikta už dar tik ketinamus išleisti 6 milijonus per paskutinius dvejus metus?
Kita vertus, Palangos biudžeto pajamos yra surenkamos vos ne geriausiai Lietuvoje. Praėjusiais metais savivaldybė metus baigė su 2,5 mln. litų siekiančiu likučiu. Jei formuojant 2012 metų biudžetą būtų nuspėta apie tokias viršplanines pajamas, pernai miestui iš viso nebūtų reikėję skolintis iš bankų.
Negalima teigti, kad kasmet bankams grąžinami kreditai su palūkanomis varžo miesto poreikius. Pavyzdžiui, pernai iš biudžeto bankams buvo grąžinta apie 2,1 mln. litų kreditų, tačiau šią sumą gerokai viršijo pustrečio milijono litų siekiantis likutis. Todėl D. Palucko bauginimai, kad skolos sužlugdys miestą, tėra nesubrendusio zuikio dainos.
Juoką kelia ir kiti D. Palucko žeriami priekaištai Palangos valdžiai. Ką galėtų reikšti jo minimi, esą, miesto nesurenkami verslo mokesčiai? Bet biudžeto pajamas sudaro tik nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai. Kai tarybos narys nesusigaudo apie į savivaldybės biudžetą patenkančius mokesčius, darosi baugu, kokie neišmanėliai po socialdemokratų partijos vėliava atėjo į miesto tarybą.
Miesto spaudoje aktyviai pradėjęs reikštis D. Paluckas įbrido į žurnalistikos aruodą, todėl sunku susilaikyti nuo vieno patarimo. Dar 1981 metais, kai būsimas politikas tik atėjo į pasaulį, mane, dar vidurinės mokyklos dešimtoką, žurnalistikos pradžiamokslio mokė žinomas Klaipėdos publicistas Aldas Vabuolas. Jo pamokymas buvo paprastas: laikraštis yra miesto tribūna, nuo kurios kalbama visiems miesto gyventojams. Kiekvienas užlipęs ant šios tribūnos turi jausti atsakomybę už pateikiamų faktų tikrumą. Jei dėl jų nesi tikras, apsiribok pokalbiais virtuvėje su namiškiais.