Merų rinkimai turėtų padaryti galą politinėms postų dalyboms

Lietuvos valdžios institucijų koridoriuose užvirė ginčai dėl tiesioginių mero rinkimų. Liekant mažiau nei metams iki savivaldos rinkimų Seimas tokią galimybę bevelija numarinti dar vienai kadencijai.

Tačiau į blėstančią merų rinkimų idėjos ugnį alyvos šliūkštelėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad visų politinių partijų seniai žadami tiesioginiai merų rinkimai turi būti įgyvendinti jau kitų metų pradžioje.

Seime atsinaujinę politikų debatai šiuo klausimu tęsiasi jau antrą mėnesį, tačiau, vežimas per tą laiką, regis, nepajudėjo iš vietos. Esant tokiems tempams visiškai pagrįsti tampa Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio nuogąstavimai, kad mero rinkimus laiminantys teisės aktai gali būti priimti prieš pat savivaldos rinkimus, kai nebeliks laiko pretendentų į merus prisistatymui visuomenei. Šitaip paskubomis išsirinkus merus, šalies savivaldybių gyventojai ketveriems metams gali būti pasmerkti nevykusiam eksperimentui.

Neįveikiamu slenksčiu Seimo partijoms tapo ginčai dėl būsimų mero galių. Ar meras turėtų tapti nuo savivaldybės tarybos nepriklausančia vykdomąja valdžia, tai yra, vykdyti dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, ar jis turėtų likti ir tarybos pirmininku bei perimti dalį savivaldybės administracijos vadovo galių?

Jei meras bus nepriklausomas nuo tarybos ir privalės vykdyti tarybos sprendimus, jis liks tik vietos politikų valią vykdanti marionetė. Su tokiu mero statusu nesutinka nei Savivaldybių asociacija, nei šalies prezidentė. Tiesioginiais mero rinkimais abejojantys šalį valdantys konservatoriai baiminasi, kad tarybos pirmininko ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas suvienijęs meras taps rajono ar miesto karaliuku. Tačiau karaliukais merai yra tapę jau dabar, kai patys paskiria miesto ūkį tvarkantį savivaldybės administracijos direktorių, kuriam patys bet kada gali inicijuoti ir nepasitikėjimą.

Iškyla kitas keblumas, kurio iki šiol visuomenei dorai nepaaiškina tiesioginių mero rinkimų iniciatoriai. Akivaizdu, kad tarybai nepriklausantis ir tarybos valią vykdyti privalėsiantis meras neturės jokių galių įgyvendinti savo pažadus rinkėjams. Jei jo savivaldybės vystymosi vizija, kuriai pritars dauguma vietos gyventojų, nesutaps su tarybos narių nuomone, toks meras bus visiškai neveiksnus. Tuomet bus užprogramuotas tarybos ir mero konfliktas, kuris stabdys bet kokius darbus savivaldybėje.

Jei meras privalo būti politiku, jis turi tapti ir tarybos nariu. Maža to, dar ir tarybos pirmininku. Tačiau ar žmonėms išsirinkus merą, jis automatiškai patenka į tarybą, ar pretendentas į merus tarybos rinkimuose turi dalyvauti atskirai? Į tarybą vietos gyventojai kandidatuoja būdami partijų rinkiminiuose sąrašuose. Nuo šiol rinkimuose į savivaldybių tarybas gali dalyvauti save išsikėlę ir atskirą sąrašą sudarę ir nepartiniai asmenys.

Aišku, tikėtina, kad realus pretendentas į merus gyventojų palaikymo sulauks ir būdamas kažkurios partijos ar nepartinių asmenų rinkiniame sąraše. Tačiau teoriškai įmanoma ir tokia galimybė, kad kandidatų sąrašas, kuriam priklausys būsimas meras, rinkėjams bus nepatrauklus ir nesurinkus pakankamai balsų jis negaus tarybos nario mandato. Pagaliau, pretenduojantis į mero postą asmuo gali iš viso atsisakyti dalyvauti rinkimuose į tarybą.

Paprasčiausiai tiesioginių mero rinkimų idėją būtų galima įgyvendinti miesto ar rajono vadovą renkant iš į tarybą kandidatuojančių asmenų. Rinkėjams reitinguojant pasirinktame sąraše esančius kandidatus, daugiausiai pirmumo balsų gavęs politikas ir būtų išrenkamas meru bei tarybos pirmininku. Šitaip būtų išvengta ir nepigiai kainuojančios atskiros mero rinkimo procedūros.

Akivaizdu, kad daugiausiai pirmumo balsų gavęs sąrašas taryboje gaus ir didžiausią mandatų skaičių. Tiesa, jų gali nepakakti norint suformuoti absoliučią daugumą taryboje. Tuomet rinkimuose didžiausią gyventojų pasitikėjimą gavusi partija ar nepartiniai asmenys su kažkuria politine jėga privalėtų sudaryti valdančiąją koaliciją.

Gali atsitikti ir taip, kad mažiau mandatų gavusios partijos susivienys į mišrią koaliciją ir sudarys valdančiąją daugumą. Tuomet žmonių išrinktas meras su savo bendraminčiais atsidurtų opozicijoje ir miestui vadovauti išrinktas politikas liktų be tarybos palaikymo.

Taigi, tiesioginiams mero rinkimams iškyla nemažai keblumų, kuriuos Seimas privalo išspręsti per keletą mėnesių.

Rinkėjams svarbiausia yra tai, kad būtų išvengta užkulisinių partinių susitarimų, kai, siekiant politinės daugumos, postais dalinamasi kaip turguje. Derybos tarp partijų prasideda tą pačią rinkimų naktį, kai ima aiškėti būsimos tarybos kontūrai ir rinkėjai šioms deryboms nebeturi jokios įtakos. Nepaisant žmonių valios paskiriamas ne tik meras, bet ir jo pavaduotojai, savivaldybės administracijos direktorius. O jei politiniams kyšiams postų pritrūksta, savivaldybėje atsiranda biudžetui brangiai kainuojančios papildomos pareigybės, kurių miestui visiškai nereikia.

Palangoje toks politinis turgus vyksta po kiekvienų savivaldos rinkimų.