Medžių genėjimas paliekant kelias šluoteles kaitina aistras

Palanga pasižymi medžių ir krūmų gausa, šiltuoju metų laiku – malonia akiai žaluma, kuri gamtovaizdžiui neabejotinai suteikia jaukumo. Tam, jog miesto želdynai būtų patrauklūs, jiems užauginti ir prižiūrėti būtina įdėti daug kruopštaus darbo, laiko ir be abejo, lėšų. „Palangos tilto“ redakcijoje apsilankęs Antanas Jočys privertė susimąstyti: ar išties miesto puošmenos yra prižiūrimos teisingai?   „Stuobriai su šluotelėmis“   Ganyklų gatvės gyventojas ne juokais susirūpinęs miesto medžių ateitimi: „Prieš ateidamas į redakciją, kreipiausi ir į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojus su klausimu: ar tikrai Palangos medžiai yra genėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos potvarkiais. Šis klausimas kilo po to, kai mano namo Ganyklų g. 47 kieme, buvo nugenėti medžiai. Penkerius metus kiemą puošę 8 medžiai buvo sužaloti: vieni jų tiesiog nukirsti, ant kitų buvo paliktos vos kelios šakelės. Komunalininkai man atsakė, jog medžiai buvo nukirsti dėl to, jog gyventojams šie užstoja šviesą. Tačiau su kuo bepakalbėčiau – visiems patiko pro langą matyti žaliuojančius lapus. Tiesa, medžiai „it stuobriai“ palikti ne vien mano gyvenamoje, bet ir Vytauto gatvėje. Aš šiuos medžius vadinu stuobriais su viršuje paliktomis šluotelėmis“, – mintimis dalijosi A. Jočys. „Išsakydamas savo nuomonę, nieko nenoriu pasmerkti. Teisybės taip pat neieškau. Tiesiog noriu sužinoti, ar miesto komunalininkai vadovaujasi kokiomis nors medžių genėjimo taisyklėmis“, – dėstė palangiškis.   Reikėtų konsultacijų   Remiantis LR Aplinkos ministro įsakymu „Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ gyventojams draudžiama patiems genėti medžius. Šiuos darbus Palangoje atlieka UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai. Anot Palangos girininkijos vadovo Stanislovo Jonaičio, pastariesiems būtų pravartu išklausyti medžių genėjimo specialistų pastabų: „Sutinku su palangiškio skundu ir manau, jog komunalinio ūkio darbuotojus reikėtų apmokyti. Prastas genėjimas medžiui sveikatos nepriduoda. Pagaliau, kuomet medis yra nugenėtas sveikai – jis ir atrodo gražiai. Genėdami medžius miškuose mes vadovaujamės sanitarinių ugdomųjų kirtimų taisyklėmis, tad ir komunalininkams neprošal pasimokyti“. S. Jonaitis sutiktų savo žiniomis pasidalinti su miesto komunalininkais. „Tikrai neatsisakyčiau padėti. Galbūt komunalininkai nespėja, juk jiems darbas darbą veja. Juo labiau, jog medžių genėjimas nėra sudėtingas ar daug laiko reikalaujantis darbas. Žinote, nesinori valdžiai lįsti į akis, tačiau dabar ir medžiai neteisingai nugenėti, ir elektros laidams negerai“, – mintis dėstė S. Jonaitis bei išsakė nuomonę ir apie miesto želdynus: „Nesinorėtų, jog miesto želdynai būtų palikti savieigai ar būtų tik mėgėjiškas darbas. Taigi miesto puošmenos turėtų būti prižiūrimos kur kas atsakingiau bei vadovaujantis veiklos planais, samdant mokslus baigusius želdinių specialistus“.   Medžių genėjimo sezonas įsibėgėjo   Medžių genėjimas – gana aktuali tema. Vieni nori, kad medžiai būtų apgenėti ar nupjauti, o kiti tam prieštarauja ir skundžiasi. Viena aišku – visiems geras nebūsi. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadybininkė Gražina Kuleševičienė laikraščiui sakė, jog jų darbuotojai yra apmokyti medžių genėjimo technikos. „Į Palangą buvo atvykęs genėjimo specialistas iš Vilniaus, darbuotojams parašė rekomendacijas. Norėdami apsidrausti nuo gyventojų skundų turėjome apmokyti savo darbuotojus. Medžius mūsų mieste stengiamės išauginti virš šviestuvų, jog būtų gerai ir medžiams, ir šviestuvams“, – pabrėžė G. Kuleševičienė. Pasak vadybininkės, medžių genėjimo sezonas jau įsibėgėjo: „Medžius genėti pradedame kuomet šie numeta lapus, o baigiame iki susprogsta jų pumpurai. Žinoma, jeigu žiema būna šalta, arba sniegas užpusto kelius, genėjimo procesą nutraukiame. Per dieną darbininkai nugeni nuo 1 iki 10 medžių. Tai priklauso nuo medžio stovėjimo vietos: judri tai gatvė, ar ne bei nuo paties medžio. Šiems darbams atlikti nuomojamės bokštelį, kurio valanda kainuoja 100 litų. Taip pat kainuoja žmogaus darbas. Kai kada dirba vienas žmogus, tačiau būna ir taip, jog darbuojasi trise“.