Medikai pakilo į kovą, palangiškiai neliko nuošaly

Praėjusios savaitės pabaigoje medikai pratrūko. Jie pripažįsta, kad taip ir turėjo būti: tokia situacija, kokia buvo iki šiol, daugiau tikrai negali tęstis. Jie pareikalavo visų pirma didesnių atlyginimų, tačiau jie, anot medikų, nėra didžiausia bėda, esama daug niuansų, kuriuos būtina spręsti. Peticiją pasirašė ir daugelis Palangos medikų.

Perpildė kantrybės taurę
Ilgai apie per mažus atlyginimus kalbėję medikai sukruto ir pareikalavo nedelsiant algas pakelti 30 proc. Jau po keletos dienų peticiją pasirašė 30 tūkst. asmenų. Peticiją parengė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė.
Medikų kantrybės taurę perpildė nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsigaliosianti nuostata, kad šeimos gydytojas, dirbantis pirminės sveikatos priežiūros grandyje, pas jį užsiregistravusį pacientą privalo priimti ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas.
Gydytojas specialistas tai padaryti privalo per 30 kalendorinių dienų, planinės operacijos turės būti atliekamos per 60 dienų.
Neįvykdžius numatytų įpareigojimų, gydymo įstaigos rizikuoja netekti nuo 20 iki 50 proc. numatytų paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Medikų pacientai taip pat turės teisę reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, jei gydytojas nesugebės spėti suteikti konsultacijos ar nukreipti į kitą gydymo įstaigą per numatytą terminą.
Pasvarstyta, jog taip gydytojo specialybės prasmė iš esmės keičiasi: administracinės pareigos tampa daug svarbesnės nei pagalba sergančiam žmogui.
Pastaruoju metu šeimos gydytojas vienam pacientui maksimaliai gali skirti 15 minučių, per kurias privalo išklausyti jo nusiskundimus, kompetentingai atlikti bendrą ir specialiąją apžiūras, sudaryti tyrimų ir gydymo planus, teisingai užpildyti dokumentus bei nuolatos stringančioje elektroninėje sistemoje užpildyti visą vizito metu aptartą informaciją, esant reikalui išduoti kompensuojamųjų vaistų receptus. Vieno vaisto išrašymas, jei sistema tuo metu nestringa, užtrunka apie 2-3 minutes. Kai reikia kelių receptų, tai užima bene trečdalį konsultacijai skirto laiko. Elektroninei sveikatos sistemai jau panaudota 40 mln. eurų.

Netvarkos yra daug
Kalbinti Palangos sveikatos priežiūros įstaigų vadovai vieningai tikino, jog permainos būtinos ir jų jau labai reikėjo. Jie tikisi, jog sukilusi medikų bendruomenė sulauks pokyčių.
„Didžioji dalis mūsų medikų pritaria peticijoje išdėstytiems reikalavimams. Nežinau, kiek mūsų medikų pasirašė, bet kad tokių esama, tai tikrai. Realiai, kaip įstaigos vadovė, aš suprantu, kad nepavyks visų reikalavimų įvykdyti, tačiau esama situacija privalo iš esmės keistis. Kur tai matyta, jog gydytojo atlyginimas būtų 1000 eurų „ant popieriaus“. Kiek investuota į mokslus, kiek metų kauptos žinios“, – teigė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vadovė Laimutė Ežerinskienė.
Pastebėjus, jog gydytojo darbas dar labai ir atsakingas, L. Ežerinskienė neneigė, jog kiekvienas savo srityje dirba atsakingai, tačiau adekvatūs turi būti ir atlyginimai.
„Jeigu gydytojų atlyginimai būtų pakankami, nereiktų jiems dirbti pusantro etato ar net dviem. Gydytojai pervargę, įsivaizduokit, jeigu vienoje darbovietėje tenka dirbti naktį, vadinasi, į kitą jis jau ateina nemiegojęs. Aišku, netvarkos yra daug, reikia ją spręsti“, – pastebėjo pašnekovė.
Palangos ligoninė vadovė atkreipė dėmesį, jog medikų ruošiama nemažai, bet dėl to jų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose nedaugėja – priešingai, visi jauni medikai dar tik mokydamiesi jau žino, kad išvyks dirbti į užsienį. „Mūsų įstaigos negali nieko daug pasiūlyti, tad tai nevilioja jaunų žmonių likti. Jeigu niekas nebus daroma, įstaigos pačios užsidarys, nebus pajėgios išsilaikyti“, – galimą lemtį dėl neveiksnumo prognozavo L. Ežerinskienė.
Moteris pasvarstė: kodėl galvojama, kad reikia didinti atlyginimus biudžetininkams, bet medikai būna pamirštami. „Nepritariu ir tokiam visuomenės priešinimui, kai svarstoma, jog reiktų pakelti gyventojams mokesčius, tuomet didėtų atlyginimai ir medikams. Jeigu valstybė proporcingai skirstytų biudžetą, nereikia jokių mokesčių kelti“, – teigė Palangos ligoninės vadovė L. Ežerinskienė.

Gydytojai apkrauti papildomais darbais
Tai, kad peticiją pasirašė, patvirtino ir S. Kulikauskienės Bendrosios praktikos gydytojo centro vadovė Sondra Kulikauskienė.
„Pasirašiau aš pati, pasirašė ir daugelis mano darbuotojų. Problema išties labai sena, galiausiai ji „pratrūko“. Ir šiuo metu ne atlyginimai yra svarbiausi, svarbiau yra nerealus darbo tempas“, – kalbėjo S. Kulikauskienė. Kaip pripažino sveikatos įstaigos vadovė, ir gydytojai stengiasi priimti kiekvieną pacientą, nei vieno niekada nėra išvarę, bet apsilankymų skaičius auga, nors, atrodo, žmonių ir mažėja. „Didelė bėda, jog esame labai apkrauti rašymu, įvairių duomenų pildymu. Jeigu pacientui paskiria planinę operaciją, jis grįžta pas šeimos gydytoją, kad jis išrašytų siuntimą, bet siuntimą turėtų išrašyti specialistas. Apkrauname save tokiais įvairiais darbais. Pasižiūrėjau, kiek per dieną priimu pacientų – po kelias dešimtis būna jų ateina, reikia ir pabendrauti, o kur dar svarbiausias dalykas – išspręsti sveikatos problemas“, – svarstė gydytoja.
Pasak jos, gydytojai sensta, jaunimas emigruoja, ieško darbo vietų užsienyje. „Pagrindinis dalykas – jaunimo nusistatymas. Jie vos ėmęsi studijų, jau galvoja, kad išvyks. Man didelė nuostaba buvo ir tai, kad valstybė, pasirodo, skolinga sveikatos priežiūros įstaigoms, už pacientus, kurie yra socialiai remtini. Tai apie ką eina kalba. Jeigu eilinis pilietis lieka kam skoloj, tai viską suras ir išieškos, tačiau pačioje valstybėje – tokia netvarka“, – keletą medicinos sričių sopulių įvardino S. Kulikauskienė.
VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Jūratė Mikutienė taip pat pripažino, jog problemų medicinos srityje yra apsčiai, taip pat jų esama ir pirminėje grandyje. „Pats metas susėsti ir kalbėtis. Kažkokių pokyčių tikrai turi būti. Gaila, kad jaunimas palieka mūsų šalį. Mūsų viena medikė atvyksta pas mus net iš Šiaulių, neradome iš Klaipėdos apskrities. Trūksta medikų, e-sistema nepritaikyta, turėtų būti perskaičiuoti įkainiai, pajamos sveikatos priežiūrai. Visų pusių tikslas turi būti bendras“, – įsitikinusi J. Mikutienė.
Direktorė taip pat pripažino, jog atlyginimai – tik viena iš sričių, apie ką reikia kalbėti, esama daug nesklandumų, į kuriuos reikia atsižvelgti ir juos spręsti.

Ko reikalauja medikai?
Pažvelkime, kaip atrodo peticiją, kuriai pritarė daugelis medikų. „Mes, esami, buvę ir būsimi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, patirdami didžiulį emocinį spaudimą ir fizinį nuovargį, kasdien matome vis daugiau sistemos griūties požymių. Sveikatos priežiūros sistema nebeturi pakankamai pagrindinio ištekliaus – dirbančių žmonių (gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų), todėl artėja prie visiško chaoso. Jausdami didelę atsakomybę prieš pacientus imamės iniciatyvos ir reikalaujame valstybės valdymo institucijų vykdyti šiuos reikalavimus: 1. Nedelsiant padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 proc.; per artimiausius metus – 50 proc., o iki 2020 m. – iki vidutinio ES šalių atlyginimo, iš esmės reformuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimo principus ir atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. 2. Nedelsiant priimti ir viešai paskelbti valstybinio lygio normatyvinius dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, ir nustatyti minimalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir gydytojų specialistų konsultacijos trukmę, taip įteisinant ir užtikrinant minimalų gydytojo bei slaugos personalo skiriamą laiką pacientui. 3. Nedelsiant sustabdyti reguliariai vykdomą „Sodros“ ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos padalinių, t.y. teritorinių ligonių kasų, bet kokių finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu teikiant šias paslaugas pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei. 4. Visi su sveikatos priežiūra susiję įstatymų, įsakymų, nutarimų bei kitų teisės aktų projektai turi būti rengiami su medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis, organizacijomis ir skelbiami viešai. 5. Reikalaujame visiems slaugytojoms bei gydytojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Sukviestas pasitarimas
Trečiadienio popietę į Sveikatos apsaugos ministeriją buvo kviečiamas Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir naujai susikūrusio judėjimo – Lietuvos medikų sąjūdžio – atstovai. Antradienį ministras Aurelijus Veryga žurnalistams sakė besitikintis, kad su medikais pavyks susitarti ir bus išvengta streikų.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas yra sakęs, kad Vyriausybei pateikti reikalavimai dėl sveikatos sistemos darbuotojų darbo užmokesčio fondo didinimo po 15 procentų 2018–2020 metais. Jis taip pat sakė, kad neišsprendus šio ginčo būtų skelbiamas streikas. Tuo metu Lietuvos medikų sąjūdžiu prisistatantis judėjimas sekmadienį internete paskelbė peticiją su reikalavimu nedelsiant didinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 proc., per artimiausius metus – dar 50 proc., o iki 2020 metų jis turėtų pasiekti vidutinį Europos Sąjungos šalių gydytojų atlyginimą.
A. Veryga sakė, kad kitąmet medikų atlyginimai bus didinami PSDF rezervo lėšomis, tam ketinama skirti ne mažiau kaip 50 proc. rezervo lėšų. Anot jo, medikų algos turėtų didėti nuo liepos ir jos galėtų augti ne mažiau kaip 15 procentų. Ministras antradienį kalbėdamas su žurnalistais priminė, kad šiemet liepą gydytojams keltas darbo užmokestis vidutiniškai 8 procentais, tačiau kalbinti Palangos medikai tikino, jog pakeltas mokestis buvo dvigubai mažesnis.
Neva, kad būtų išlaikytas šis didinimas, kitąmet papildomai tam jau numatyta 50 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtais duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurus, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.
Po susitikimo su medikų profesinių sąjungų atstovais, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga Vyriausybei teiks siūlymą nuo kitų metų gegužės mėnesio visų sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį padidinti ne mažiau kaip 20 procentų. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L. Labanauskas teigia esąs patenkintas šiuo derybų rezultatais.