Matematikos egzaminas abiturientams tapo iššūkiu

Šalies abiturientai baiginėja abitūros egzaminų sesiją. Birželio 10 dieną visos šalies abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą, kuris šiais metais privalomas visiems, pretenduojantiems į nemokamą studijų vietą. Egzaminas vienodas net tiems, kurie matematikos mokėsi bendruoju mokymosi lygiu.Ir nesvarbu, sekėsi ją suprasti ar ne.

Matematikos egzaminas tapo privalomas visiems
Valstybinį matematikos brandos egzaminą šiemet pasirinko laikyti 18 781 abiturientas. Dar prieš dvejus metus, o labiausiai šį ankstyvą pavasarį didžioji dalis abiturientų nerimavo ir nesutiko su tokiais pakeitimais, o Mokinių parlamentas reikalavo privalomą valstybinio egzamino laikymą atidėti dar dvejiems metams. Tačiau to nebuvo padaryta, nes, kaip teigia Nacionalinio egzaminų centro (NEC)vadovė Saulė Vingilienė, buvo daug laiko: „Moksleiviai turėjo šiam pasikeitimui pasiruošti net dvejus metus, tad žinojo, kas jų laukia“. Juo labiau, kad norint tik išlaikyti egzaminą tereikia surinkti vos 16 procentų, t. y. 9.6 taško iš 60.Tiesa, egzamino gali išvengti tie, kurie renkasi meninę studijų kryptį. Nusprendus taikyti privalomąjį matematikos egzaminą, dar prieš dvejus metus buvo nuspręsta, kad reikės surinkti 36 balus, tačiau galiausiai nuspręsta kartelę nuleisti. Pasak ekspertų, egzaminą laisvai gali išlaikyti net besimokantys bendruoju lygiu, nes 40 procentų užduočių sudaro bendrojo kurso uždaviniai.
Retas kuris nori studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, tad šis pakeitimas dėl egzamino turėjo įtakos abiturientų apsisprendimui – 2015 metais šį egzaminą rinkosi 15 290 moksleivių, o tai 14.69 procentų mažiau nei šiemet.
Toks Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas buvo priimtas dar 2014 metais atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų ir darbdavių organizacijų lūkesčius. S. Vingilienė priminė: „Kuomet matematikos egzaminas buvo įtrauktas kaip būtinas stojantiems į valstybės finansuojamas vietas, buvo numatyta, kad stojantiems į socialinius, biomedicinos ir technologijų mokslus būtina jį išlaikyti ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu (36-85 balai)“. Tik humanitariniams mokslams buvo nustatytas patenkinamas išlaikymo lygis. „2015 metais šis sprendimas buvo sušvelnintas paliekant reikalavimą išlaikyti egzaminą patenkinamu lygiu“, – „Palangos tiltui“ teigė S. Vingilienė.

Suteikta teisė atrinkti geriausius
S. Vingilienė teigia, kad valstybė tikrai neturi galimybės mokėti už visų besimokančiųjų aukštojoje mokykloje mokymąsi: „Dėl šios priežasties ir atsirado būtinybė atrinkti geriausius, kurie studijuos valstybės finansuojamoje vietoje. Tad ir buvo nuspręsta padaryti privalomą matematikos egzaminą“. NEC vadovė įsitikinusi, kad mokykloje kiekvienam suteikiamos vienodos galimybės: „Matematikos, kaip ir lietuvių kalbos, mokykloje mokomės 12 metų po 4-5 pamokas per savaitę. Tikiu, kad per tokį laiką mokiniai turėtų įgyti matematinį raštingumą, pakankamą tik išlaikyti egzaminą“. S. Vingilienė pateikė pavyzdį, kad kaimyninėje Latvijoje norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti keturis privalomus egzaminus, Estijoje – tris.
Klausėme NEC vadovės, ar teisinga, kad valstybinis matematikos brandos egzaminas vienodas abiejų – ir A, ir B – mokymosi lygių mokiniams. „Matematikos valstybinio brandos egzamino struktūra pasirinkta tokia, kad sudarytų galimybes parodyti savo gebėjimus mokiniams, kurie mokėsi tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Egzamine 42 procentai (24 taškai) užduoties taškų yra iš bendrojo kurso, taigi mokiniai, kurie mokėsi bendruoju kursu, turi visas galimybes jį išlaikyti“, – atsakė pašnekovė. Tokia pat, anot S. Vingilienės, yra ir kitų egzaminų struktūra, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros.

Matematika reikalinga ne tik norint skaičiuoti
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos matematikos mokytoja metodininkė Ingrida Šleinienė teigiamai pasisako už privalomąjį valstybinį brandos egzaminą: „Aš esu už, nes tai dalykas, reikalaujantis ne tik išmokti skaičiuoti, bet ir reikalingas bendram loginiam supratimui, strateginiam mąstymui“. Pasak mokytojos, egzaminas reikalauja pademonstruoti bent minimalias žinias, įgytas nuo penktos klasės. „Tie, kurie sistemingai ir nuosekliai visus metus mokosi, tikrai turi visas galimybes bent minimaliai išlaikyti egzaminą“, – įsitikinusi mokytoja.
Pedagogė po egzamino peržiūrėjo užduotis: „Sunku vertinti užduočių sudėtingumą, nes tai buvo pirmieji metai, kada egzaminas privalomas visiems, tad, manau, ir užduotys buvo parinktos bendresnės“. Ir, kaip sako I. Šleinienė, net jei mokinys visiškas užkietėjęs humanitaras, kuriam matematika svetima, išlaikyti įmanoma: „Nesvarbu, ar matematika sekėsi, ar ne – sistemingai ir nuosekliai mokantis, manau, išlaikys kiekvienas, o jau kiek bus šimtukų (išlaikiusiųjų 100 proc. – aut.), sunku pasakyti. Galbūt daugiau nei ankstesniais metais“.

Mokiniai turėjo būti perspėti daug anksčiau
Tiksliųjų mokslų specialistė nors ir pritaria privalomam matematikos egzaminui, tačiau laikosi tokios nuomonės, kad mokiniai buvo per vėlai informuoti: „Sprendimas įsigaliojo po dvejų metų. Gal vieniems ir atrodo, kad tai ilgas laiko tarpas, tačiau mokiniams reikalingas aiškumas daug anksčiau“. Pedagogė mano, kad vėliausiai mokiniai turėtų būti informuojami apie privalomą egzaminą 8-oje klasėje. „Man, kaip mokiniui, būtų daug aiškiau, jei aš žinočiau, kad vieno ar kito dalyko egzaminas man bus privalomas. Iš dalies sutinku su NEC išsakyta pozicija, kad vaikas matematikos mokosi nuo 5 iki 12 klasės mažiausiai penkiskart per savaitę, ir gali pademonstruoti bent minimalias žinias, tačiau turi būti išankstinis aiškumas“, – sako pedagogė. – Tad galėtų būti vadovaujamasi tokiu principu, kad nuosekliai mokomasi ir chemijos, ir fizikos ar kitų dalykų, tad egzaminai taip pat galėtų būti privalomi. Didžioji dalis mokinių vis dėlto iš anksto planuoja savo tolesnius planus baigus mokyklą, tad puikiai žino, kokius mokomuosius dalykus pasimokyti stipriau, o kuriems gali skirti ir menkesnį dėmesį“.

Stipriausieji ir pažangiausieji egzaminu nusivylė
Minėtos diskusijos socialiniuose tinkluose I. Šleinienei nuostabos nesukėlė: „Tikiu, kad nuomonių po egzamino buvo įvairių. Pati kalbėjau ne su vienu buvusiu mokiniu, tai vieniems egzaminas tikrai pasirodė per lengvas, kitiems – vidutinio sunkumo. Esu įsitikinusi, kad, tarkim, kokio Vilniaus licėjaus mokiniai egzaminą pavadino net niekiniu ir visiškai ne jų mokymosi lygio“. Ir tokiais atvejais, pasak pedagogės, suprantamas tokių mokinių nusivylimas: „Žinoma, mokinys mokėsi matematiką išplėstiniu kursu, planavo, kad stos į tiksliųjų mokslų studijų programą ir matematikai skyrė visą dėmesį. Tad jam pasirodęs pernelyg lengvas egzaminas iš dalies lyg ir darosi nesąžiningas“.
Matematikė mano, kad galėjo išlikti mokyklinis ir valstybinis egzaminai: „Kiekvienas tada pasirinktų, ko kuriam labiausiai reikia. Gyvenimo kontekstas šiandien labai pasikeitęs, gyvenime jau kur kas mažiau matematikos“. Anksčiau, prisimena I. Šleinienė, mokiniai patys skaičiuodavo mokymosi vidurkius arba nuolaidas prekybos centruose: „O dabar yra elektroniniai dienynai, kur viską skaičiuoja kompiuteris, prekybos centrų prie prekių kainos taip pat nurodytos jau su nuolaida, tad nebesivarginama skaičiuoti ir mąstyti“.

„Privalomas matematikos egzaminas – visiška nesąmonė“
Socialiniuose tinkluose mirga įspūdžiai, kad egzaminas pernelyg lengvas: „Absoliučiai visas egzas vos ne B lygio, tad galėjau tuo lygiu ir mokytis, kad išlaikyčiau“. Žvilgtelėjus į egzamino užduotis, kai kurie uždaviniai tikrai atrodo įveikiami akimirksniu ir per lengvi tikrinant dvyliktoko brandą, pvz.: „trys bandelės kainuoja 1 Eur, tad kiek viena bandelė kainuos pritaikius 40 proc. nuolaidą“, arba „žmogus paėmė 900 Eur paskolą su 10 proc. palūkanomis, tad kiek pinigų turės grąžinti“.
Palangiškis abiturientas Žygimantas Mitkus buvo kategoriškai nusiteikęs prieš privalomą matematikos egzaminą ir vadina jį didžiausia nesąmone, mano panašiai, kaip ir pedagogė I. Šleinienė: „Šis priimtas sprendimas turėjo įsigalioti ateities kartoms, o ne mums. Dveji metai pasiruošti tokiam svarbiam egzaminui buvo tikrai per mažas laiko tarpas. Man, kuriam matematika yra „peilis“, šis egzaminas kėlė didžiulį stresą ir nepasitikėjimą savimi“.
Abiturientas atsimena ne tik savo ir draugų, kurie neketino laikyti matematikos egzamino, paniką, bet ir pedagogų. „Įsivaizduokite: klasėje apie 30 mokinių. Visi jie – asmenybės. Vieniems matematika lengvai įkandamas riešutėlis, kitiems – nuskilusių dantų priežastis. Per savaitę 6 matematikos pamokos. Bedančiai mokinukai vilkina klasės darbą ir trukdo produktyviai mokytis tiems, kurie matematiką supranta ir nori judėti į priekį. Kas kenčia? Visi. Gerai besimokantys mokiniai turi laukti nesuprantančiųjų, pastariejiir pagaliau mokytoja, nes neišgali prie visų prisitaikyti ir sklandžiai dėstyti pamokos“, – savo nuomonę išsakė abiturientas.

Neišlaikytas egzaminas atima nemokamą studijų galimybę
Ž. Mitkus ketina studijuoti žurnalistiką, tad matematikos egzaminas jam visiškai nereikalingas: „Man svarbūs lietuvių ir užsienių kalbų, istorijos egzaminai bei informacinių technologijų metinis vidurkis“. Po egzamino pasitikrinęs užduočių atsakymus jaunuolis linkęs manyti, kad egzaminas bus neišlaikytas. „Negaliu garantuoti, bet taip manau. Man matematika visada nesisekė, gyvenime neplanavau šio egzamino laikyti. O jei dabar būsiu neišlaikęs, teks mokėti už studijas, kurios Lietuvoje nėra pigios, arba važiuoti mokytis į užsienį“,– svarstė abiturientas. Į tokius NEC tvirtinimus, kad egzaminą gali išlaikyti bent minimaliai bet kas, Žygimantas, neslėpdamas pykčio, atsakė: „Tai visiškas idiotizmas. Bet čia kalta Švietimo ministerija, priėmusi tokį kvailą sprendimą. Mus visus tuos dvejus metus lydėjo stresas ir nepasitikėjimas. Tie mokiniai, kurie ketino laikyti matematikos egzaminą, to nepajuto“.
Jaunuolis nesutinka ir su kai kurių pedagogų pasisakymais, kad matematika ugdo logiką: „Mokyklose matematinis ugdymas labai primityvių reikalavimų ir yra privestas prie elementaraus praktinio matematikos taikymo. O kur čia logika, kuri ir formuoja žmogaus mąstymą? Ant rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek mes per mokslo metus sprendėme loginių uždavinių. Nuolat tik formulės ir jų kalimas“.

Švietimo sistemoje nesuskaičiuojamos spragos
Žygimantas sutinka su pedagogės I. Šleinienės mintimis, kad galėjo palikti egzaminų diferencijavimą: „Manau, kad tikrai būtų didelis palengvinimas mokiniam, jei būtų sudaryta galimybė laikyti ir valstybinį, ir mokyklinį egzaminą“. Tačiau abiturientas, nors ir nusivylęs Lietuvos švietimo sistema, pyktį gniaužia savy: „Pyktį palieku už nugaros. Kad ir kokia apgailėtina ir dūžtanti Lietuvos švietimo sistema būtų, su ja susitaikau. Deja, ji lemia mano tolesnį gyvenimą, o norą piktintis numalšinu iki kol gausiu atestatą“.
Nepaisant visko, dvyliktokas labai dėkingas mokytojams, kurie, sužinoję apie tokį sprendimą, nebeskaičiavo nei savo darbo, nei asmeninio laiko: „Tikrai visi pedagogai įdėjo daug pastangų, kad egzaminas būtų bent jau išlaikytas, kaip to reikalaujama norint studijuoti nemokamai. Konsultavo po pamokų ir laisvu laiku, įdėta labai daug darbo ir atsidavimo dėl mūsų ateities“.