„Mama, tėte, aš nenoriu į mokyklą!“

Vaikas iš prigimties yra gana smalsi būtybė, turinti stiprų poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, jį tyrinėti, mokytis naujos jam įdomios veiklos, taip pelnydamas suaugusiųjų palankumą bei įgydamas pasitikėjimą savimi. Taigi, kas atsitinka, kad motyvacija pažinti, mokytis naujų dalykų krenta? Skirtingais amžiaus tarpsniais galimos skirtingos priežastys.

Nuslopintas mokymosi interesas
Jei būsimasis pirmokas nenori eiti į mokyklą, gali būti, kad jo pažintinis interesas buvo nuslopintas jau darželyje.
Gal tuomet, ne kartą susidūręs su sunkumais įvairios veiklos metu ir nesulaukęs deramo artimų žmonių (auklėtojų, tėvų ar kitų jam reikšmingų žmonių) palaikymo, pradėjo abejoti savo gebėjimais. Juk būtent palaikymas pozityviai veikia vaiką, jo pasitikėjimą savimi, o ne kritika bei įvairūs pamokslai, kaip nedera elgtis.
Klysti žmogiška, bet kai suklysta vaikas, – ne kiekvienas jam padedame deramai „atsikelti“ ir neprarasti savigarbos jausmo.

Išankstinis priešiškumas
O gal mokykla būsimam pradinukui tapo laukiamu siaubu dėl tėvelių perdėtų gąsdinimų? Dažnai tėvai pasako, kad mokykla „įkrės proto“, išmokys deramai elgtis...
Tuomet, deja, mokykla dar nepradėjusiam jos lankyti mažam žmogui jau tampa atgrasi.
Iš anksto sukeltas priešiškumas keičiamas sunkiai – tam prireikia nemažai laiko bei mokytojų pastangų.

Jaučiasi bejėgis
O štai pradinių klasių mokinukai – jau kas kita.
Jie jau žino, kas yra mokykla, tad „pasakų“ nepaseksi. Suvokia, kas jiems mokykloje sekasi, o kas – ne, kaip jaučiasi ten be tėvelių.
Viena iš dažniausių pradinukų nenoro eiti į mokyklą priežasčių – patiriami mokymosi sunkumai. Atrodo, kas čia tokio... Bet iš tiesų vaikas, patyręs, jog jam sunkiau sekasi kuris nors dalykas nei bendraklasiams, ima nerimauti, bijoti, galiausiai nepasitikėti savo jėgomis ir įdėtų pastangų verte. Tą veiklą, kuri jam nesiseka, vaikas apskritai atmeta. Užuot pripažinęs, kad jam kai kas nesiseka, pradinukas teigia, kad jam tai neįdomu, nepatinka ir pan. Taip jis ginasi nuo kylančio bejėgiškumo jausmo.
Toks vaikas, laukdamas artėjančių naujų mokslo metų, tėvams pareiškia nenorįs eiti į mokyklą, nors iš tikrųjų  jį baugina įsivaizduojamos nesėkmės, o ne pati mokykla.

Neturi draugų
Kita dažna priežastis, kodėl vaikai nenori eiti į mokyklą, yra patiriami bendravimo su bendraklasiais sunkumai.
Kai vaikui nesiseka rasti draugų, mokykloje jis jaučiasi vienišas ir nesaugus. Tuomet padidėja artimųjų (tėvų, senelių ar kitų jam reikšmingų žmonių) ilgesys. Šis jausmas neleidžia vaikui deramai susikaupti ir mokytis, trukdo patirti pažinimo džiaugsmą. Vaikas ilgisi namų, laukia, kada greičiau baigsis pamokos ir jis galės grįžti į saugius namus.

Tėvų barniai namuose
Tėvų nesutarimai, konfliktai šeimoje net gabiausiam vaikui trukdo susikaupti pamokų metu. Viduje paslėptas nerimas, liūdesys ir pyktis gali pasireikšti ne tik mokomosios veiklos atmetimu, bet ir įvairiomis elgesio problemomis.

Paauglystės ypatumai
Dėl amžiaus ypatumų svarbiausia jaunesniųjų paauglių veikla tampa bendravimas su bendraamžiais. Nenoras mokytis 5-7 klasėse dažniausiai kyla dėl veiksnių, susijusių su bendravimu: konfliktai su mokytojais; konfliktai su bendraamžiais; konfliktai su tėvais; nepasitikėjimas savimi bei savo gebėjimais (palyginti su savo bendraamžiais); asmeninės brendimo problemos, kurios trukdo susikaupti ties mokomąja medžiaga; įgūdžių, reikiamų sėkmingam mokymuisi, stoka; mokyklinių žinių spragos; silpni pažintiniai gebėjimai.

Neturi tikslo
Vyresnėse – 8, 9, 10 – klasėse nenorą mokytis gali lemti problemos šeimoje, nusivylimas savo gebėjimais, sunkumai su bendraamžiais bei mokytojais mokykloje, neturėjimas aiškaus tikslo ateityje ir pan.
Šios problemos dažniausiai jau yra atsineštos iš jaunesniųjų klasių – jos laiku nebuvo išspręstos.
11-12 klasėse mokymosi motyvacija dažniausiai pakyla, jei jaunuolis turi aiškią savo ateities viziją. Tuomet mokymasis įgauna prasmę.
Taigi, per visą savo psichologės bei psichoterapeutės darbo praktiką bei bendradarbiaujant Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre įsitikinau, kad vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl krenta vaiko mokymosi motyvacija, negalima. Kiekvienas atvejis – individualus. Tėveliams ir mokytojams linkėčiau būti budriems ir laiku suteikti nusivylusiam mokiniui reikiamą pagalbą.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".