Lyg paukštelis narvelyje arba kaip sutramdyti užsispyrėlę?

Ar galima riboti žmogaus laisvę? Išgirdus tokį klausimą, niekam nekiltų abejonių dėl atsakymo – žmogaus laisvės niekas negali riboti. Tačiau kai vienokios taisyklės galioja žmogui, gyvenančiam savarankiškai, kitam, gyvenančiam tam tikroje įstaigoje, reikia prisitaikyti prie kitokių taisyklių. Bet kaip prisitaikyti, kai iki šiol buvo leidžiama gyventi laisviau. Taip nutiko Palangos globos namuose gyvenančiai 35-erių Kristinai.

Viskas prasidėjo dėl prasižengimo
Kaip pasakojo Kristinos teta Birutė Norkuvienė, dukterėčia yra našlaitė, tad ji prisiekė ja rūpintis, kol jos pačios sveikata leis. Jaunai moteriai nuo vaikystės pripažintas neįgalumas, jai sunkiau ėjosi mokytis, sunkiai pavykdavo įsisavinti gaunamą informaciją, tačiau tai tikrai netrukdė merginai bendrauti su aplinkiniais, užmegzti pokalbius, viską suvokti, kas dedasi aplinkui ir jausti.
O viskas prasidėjo nuo to, jog praėjusių metų spalio mėnesį Kristina už [prasižengimus sulaukė bausmės – jai buvo uždrausta be darbuotojo vienai išeiti iš įstaigos. Iki šiol ji galėdavo eiti į miestą pasivaikščioti ar kitur, prieš tai pranešusi įstaigai. Tačiau po incidento, be artimųjų globos ji to padaryti nebegalėjo.
„Mano dukterėčia Kristina Palangos globos namuose gyvena jau daugiau kaip 15 metų. Jai nustatytas invalidumas nuo vaikystės. Jos sveikatos būklė – gera, gerai orientuojasi aplinkoje. Visus tuos metus, kai ji tik apsigyveno Globos namuose, laisvai vaikščiojo po miestą, lankė artimuosius, – jokių problemų nebuvo.Viskas prasidėjo praėjusį rudenį. Kristinos pradėjo neišleisti, nes ji ten kažkuo prasikalto. Ji paklausė, kiek laiko jos neišleis. Pasakė, jog iki pavasario. Norint aplankyti gimines, jie privalo parašyti pareiškimą ir atvažiuoti paimti ją, vėliau ją vėl atvežti“, – pasakojo merginos teta Birutė.

Pastarąjį pusmetį – tik su artimaisiais
B. Norkuvienė teigė, jog kreipėsi į administraciją, kas čia nutiko, kodėl taip nuspręsta, – tačiau aiškaus atsakymo negavo.
„Kristina labai nusivylė, verkė, aš raminau, kad gal taip bus tik laikinai, nes oras pablogėjo, raginau pakentėti. Bet tas tęsiasi iki dabar.Kovo antroje pusėje aš nuvykau į globos įstaigą, kalbėjausi su vyr. slaugytoja. Ji parodė man direktorės įsakymą, kuriame parašyta, kad Kristinos negalima išleisti dėl sunkios negalios.Aš buvau šokiruota, nes jos sveikatos būklė nuo vaikystės nepasikeitusi. Nesitikėjau, kad globos įstaigose galima traumuoti ir taip likimo nuskriaustus žmones.Kristina labai išgyvena, morališkai palaužta, negali aplankyti net mamos kapo, o kapinės – tik už 300 metrų“, – kalbėjo moteris.
Ji pasakojo sužinojusi iš darbuotojos, kad Kristinai nustatytas 20 proc. darbingumas. Tokiu būdu ji be palydovo negali viena išeiti už įstaigos ribų.
„Tai negi dabar jai iš paskos vaikščios darbuotoja. Kam to reikia, kai žmogus pats orientuojasi aplinkoje, pagalbos atrandant įstaigą nereikia. Kur gi jau ji taip ateis. Pas mane ateina, mes kartu praleidžiame laiką, atsigeriame kavos, pavalgome ar televizorių pasižiūrime. Dabar jau viena ji ateiti nebegali. Tenka man arba jos broliui atvykti į įstaigą ir ją pasiimti. Pastarąjį pusmetį taip ir darome“, – teigė Birutė.

Gero būdo
Pati Kristina pasakojo, jog ne kartą pati ėjusi klausti, gal jau jos bausmė baigėsi, gal jau galėsianti viena išeiti, nelaukiant, kol artimieji ją pasiims, tačiau nesulaukusi ją pradžiuginusio atsakymo.
„Man labai liūdna, kad negaliu niekur išeiti viena, nesusilaikau, dažnai verkiu. Nereiktų tetai manęs atvažiuoti, aš pati ją anksčiau aplankydavau“, – apie savo emocinę būklę pasakojo Kristina.
Teta Birutė atkreipė dėmesį, jog Kristinos emocinė būklė labai pakrikusi, ji ėmė netgi savotiškai maištauti. Jeigu kur ir kviečia įstaigos darbuotojai važiuoti ar dalyvauti, ji atsisako, nieko nebenori.
„Tai – jos savotiškas maištas. Ji užsidaro savyje, lyg į kiautą. Stengiamės, kiek tik įmanoma, daugiau laiko praleisti su Kristina. Ji – tikrai geras vaikas, suprasčiau, jeigu būtų nepaklusni, „chuliganka“, išeitų miestan ir pareitų neblaivi ar dar kokia neaiški, bet taip tikrai nebūna. Kristina yra labai jautri, švelnaus būdo, ji jokių eibių nekrečia. Jeigu jai gyvenime ir yra kas nutikę, jeigu ji yra padariusi kokių prasižengimų, tai net nepagalvojusi, kad daro blogai“, – dukterėčią stengėsi apginti jos teta.

Būtina laikytis vidaus taisyklių
Palangos globos namų direktorė Irena Biriukaitė neslėpė, jog imtasi riboti savanoriškus Kristinos pasivaikščiojimus būtent dėl jos prasižengimų.
„Apsigyvendamas žmogus mūsų įstaigoje pasirašo sutikimą laikytis vidaus taisyklių. Tad jis privalo jų ir laikytis. O jeigu jis prasižengia, tai ką mums daryti, numoti ranka? Juolab, kad žmogus su negalia, mes dėl jo nešame atsakomybę, kai išleidžiame be priežiūros išeiti vieną. Niekas gi jos nelaiko prirakintos, atvykę artimieji gali bet kada ją pasiimti neribotam laikui, mes viską sudedame, kas jai reikalinga, kad nebūtų pakenkta sveikatai, taip užsitikriname, kad už ją atsako jos artimieji, jai nieko nenutiks“, – aiškino įstaigos vadovė.
Direktorė teigė, jog į parduotuves patiems įstaigos vadovams nebūtina eiti, juos nuveža jų transportas, o be to, esama darbuotojų, kurie būtinu reikalu gali ir palydėti.
„Nematau didelės bėdos. Juk artimieji gali bet kada atvažiuoti, ką jie ir daro. Galima ją pasiimti nors kiekvieną dieną, niekas nedraudžia. Kristina tikrai nėra blogo būdo, ji nėra agresyvi, akių nedrasko, nėra bloga, tačiau taisyklės – visiems vienodos, juolab, kad Kristinos sveikatos būklė tokia, kad nežinosi, kas jai gali nutikti išėjus vienai į gatvę. O bet, žinot, visko gali nutikti.Juk mes nešame atsakomybę už ją“, – sakė I. Biriukaitė.
Direktorės teigimu, būtina peržiūrėti Kristinos neįgalumą, tuomet bus galima svarstyti apie jos galimybes išeiti į miestą vienai. Geranoriškai nusiteikęs kolektyvas nelinkęs konfliktuoti nei su savo įstaigos prižiūrimais gyventojais, nei su jų artimaisiais, tad ir su Kristinos artimaisiais darbuotojai rado kompromisą – paskutinio pokalbio metu sutarta, kad kartą per savaitę Kristinai bus leidžiama su leidimu išeiti pasivaikščioti vienai.
Kristinos artimieji dar anksčiau, prašydami pakonsultuoti dėl susidariusios padėties, kreipėsi ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).
SADM Socialinių paslaugų skyrius išsakė savo nuomonę: „Ministerijos ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie ministerijos, kuris yra atsakingas už socialinės globos kokybės priežiūrą, nuomone, jei globos įstaigos gyventojo gebėjimas orientuotis aplinkoje, sveikatos būklė yra pakankami išeiti pasivaikščioti už globos įstaigos ribų ir tai nekelia pavojaus jam ir aplinkiniams, įstaiga neturėtų drausti jam savarankiškai to daryti. Asmens judėjimo laisvė negali būti varžoma motyvuojant tuo, jog žmogus kartą, prieš pusę metų yra pažeidęs globos įstaigos taisykles ir dėl to jam skiriama bausmė – neišvykti savarankiškai iš įstaigos“.