Lobiavimas – populiarus paauglių žaidimas, kurį pamėgo ir suaugę

Jaunas žmogus, paklaustas, kas yra „geocache“, gal ir atsakytų, tačiau vyresnis – vargu. O tai, pasirodo, vis populiarėjantis visame pasaulyje lobio ieškojimo žaidimas. Lietuvių kalboje kol kas atitikmens šiam žodžiui nerasta, bet daugelis įprastai jį vadina tiesiog lobiavimu.

Lietuvoje – 3000 lobių
Angliškas žaidimo pavadinimas kilęs iš tarptautinio žodžio „geo“, susijusio su geografija, Žeme, o „cache“ – slėptuvė. Tai visiškai nemokamas žaidimas, žaidžiamas visame pasaulyje ir reikalaujantis sumanumo, geografinių žinių bei noro pajudėti. Lobių galite ieškoti pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu – jūsų laisvė rinktis, kur jo keliausite ieškoti. Ir visai nebūtina apsiriboti vien savo miestu, galite keliauti ne tik į kaimyninius miestus, bet ir kitas šalis. Šiandien jau sunku sutikti žmogų, nesinaudojantį išmaniuoju telefonu, tad šįkart pravers jis ir ieškant slėptuvės. Tokiu būdu vaikams dar kartą gali būti įrodyta, kad naujosios technologijos skirtos ne tik kompiuteriniams žaidimams, dėl kurių prarandama laiko nuovoka, bet ir daug rimtesniems užsiėmimams.
Kokia žaidimo esmė? Žaidimas, startavęs 2000 metais, vertingas jau vien tuo, kad skatina pažinimo jausmą, nes lobiai slepiami įvairiose vietose, turinčiose kultūrinę, pažintinę ar istorinę vertę. Žaidimas vyksta nuolat, nėra jokių laiko ribų. Reikėtų paminėti, ko reikia ieškoti – kas tie lobiai? Lobis tikrai nėra pinigai ar koks įkainojamas turtas. Žaidimo lobis – plastikinė, vandeniui atspari dėžutė, kurioje galima rasti užrašų knygutę, rašiklį ir pačių įvairiausių menkniekių, kuriais lobių ieškotojai gali keistis. Randi lobį, paimi patikusią smulkmeną iš dėžutės, įdedi kažką nuo savęs ir būtinai parašai užrašų knygutėje žinutę kitam, radusiam lobį – datą ir savo slapyvardį. Galima ir nieko iš dėžutės neimti, o tik pasižvalgyti, ką paliko kito lobio ieškotojai. Dažnai lobiai slepiami fotojuostų dėžutėse, nes mieste didesnes dėžutes paslėpti sudėtinga.
Šiuo metu visame pasaulyje paslėpta apie 6 milijonų lobių, o lobio ieškotojų draugiją sudaro bene 2 milijonai aktyvių narių. Vien Lietuvoje šiandien užregistruota apie 3000 slėptuvių. Lobis jūsų gali laukti bet kur – muziejuose, pažintiniuose takuose, skveruose, parkuose, istorinėse kapinėse, išpuvusiose medžių drevėse, po Palangos tiltu ar nacionaliniuose parkuose.
Socialiniuose tinkluose lobio ieškotojas dalijasi patirtimi, kaip pradėjo ieškoti lobio. Tarkim, koordinatės rodo, kad lobis – prezidentūroje, o užuomina – lietus. Ir tik po kurio laiko paaiškėjo, jog magnetinėje dėžutėje paslėptas lobis buvo paslėptas lietvamzdyje.

Kaip ieškoti lobio?
Norintys ieškoti lobio turėtų nemokamai užsiregistruoti internetinėje svetainėje www.geochaching.com, kur įvykdę registraciją ir įvedę savo miestą, pamato visas vietas, kur paslėpti lobiai. Internetinė arba išmaniojo telefono programa parodo labai daug lobio paieškas palengvinančių užuominų: koordinates, slėptuvės aprašymą, lobio ieškojimo sudėtingumą, kitų lobio ieškotojų komentarus ir įspūdžius ieškant lobio bei lobio paslėpimo laiką. Programoje galite matyti viso pasaulio paslėptų lobių vietas. Jei turite GPS aparatą ar išmanųjį telefoną, nurodytas koordinates įsikeliate iškart. Jei ne, galite atsispausdinti popierinį žemėlapį su koordinatėmis ir leistis į paieškas. Lobiai taip pat skirtingi. Vienus gali rasti tiesiog turėdamas koordinates, o dėl kito gali tekti pavargti ir įvykdyti užduotį. Pavyzdžiui, internetinėje svetainėje turėsite atsakyti į keletą užduotų klausimų ir tik teisingai atsakius jums bus suteiktos pasirinktos vietos koordinatės.
Daugelis galbūt pasakys, ar verta vargti dėl kokios nors smulkmės? Šis žaidimas gali nuvesti į pačias netikėčiausias vietas, kur nesate buvę nė karto. Žaidimas skatina judėti, ko šiame pasaulyje vis mažiau. Ne paslaptis, kad šiandien vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, kompiuterių, o lauke žaidžiantį vaiką kaskart pamatysi vis rečiau. Ir ne tik vaikai, bet ir patys suaugę, o šis žaidimas gali išjudinti ir atitraukti nuo ekrano visą šeimą. Tiesa, šiam žaidimui daugiau ar mažiau reikalingos moderniosios technologijos, tačiau, čia jos naudojamos tikslingai. Ir visai nesvarbu, kad kartais lobio rasti nepavyksta, tačiau viską atperka paieškos ir netikėtas nukeliavimas ten, kur nesate buvęs, į vietas, kurios nepažymėtos lankytinų vietų žemėlapiuose.

Netikėjo, kad lobių yra ir Palangoje
Palangiškis šešiolikmetis Kasparas apie lobių paieškas sužinojo visai atsitiktinai. „Visai netikėtai perskaičiau žurnale, kuriame buvo straipsnis apie suaugusį vyrą ir jo potraukį, regis, tokiam vaikiškam žaidimui“, – kalbėjo jaunuolis. Tačiau, pasak jo, lobio paieškos – nieko vaikiško: „Vienas pats vaikas vargiai ir rastų tą lobį. Dėl kai kurių tenka tikrai paklaidžioti“. O lobis juk gali būti paslėptas gūdžiame miške ar visai apleistoje ir nebegyvenamoje vietovėje. Kasparas atsimena, kad perskaitęs straipsnį išsyk susirado minėtąją internetinę svetainę: „Ir labai nustebau radęs, kad lobių yra ir Palangoje. Maniau, kad jie paslėpti tik didesniuose miestuose“.
Šiuo metu Kasparas jau yra radęs 10 lobių: „O juose gali rasti pačių įvairiausių dalykėlių – senovinių pinigų, laiškų, papuošalų, smulkių suvenyrų. Palieka, kas ką nori. Aš pats dažniausiai tik peržvelgiu dėžutės turinį, bet nieko neimu, nes didžiausias azartas – rasti patį lobį“.

Nežinodamas net neįtarsi, kad tai – lobis
Pačios lobių dėžutės, kaip pasakojo Kasparas, būna įvairiausios: „Ne tik tai, kad dydžiai būna labai įvairūs, bet forma ar pavidalas – patys netikėčiausi. Pavyzdžiui, aliumininė cigaro tūbelė, plastikinė kramtomoji guma, dviračio atšvaitas“. Praeivis, pamatęs tokius ar panašius dalykėlius, tarkim, parke, net neįtars, kad čia gali būti paslėptas lobis. „Bet mes, lobiautojai, esam labai pastabūs ir žinom, kad čia gali būti lobis“, – kalbėjo jaunuolis.
Kiekvieną rastą lobį reikia užregistruoti internetinėje svetainėje. „Savo paskyroje gali matyti, kiek lobių jau esi radęs. Žinau tokių, kurie pasižymi radę, nors taip nėra. Bet koks tada tikslas žaisti?“ – klausia Kasparas, įsitikinęs, kad šis žaidimas – kiekvieno sąžinės reikalas.
Ilgiausiai lobio Kasparas ieškojo 2 savaites, o greičiausiai rado per pusantros valandos. „Keisčiausia iki šiol vieta – magnetinė dėžutė po elektros skydine. Šiuo metu jau planuoju paieškas perkelti į Klaipėdą“, – pasakojo palangiškis. Kasparas įsitikinęs, kad lobiai paslėpti ir visame pasaulyje žinomose vietose: „Galiu lažintis, kad Everesto viršūnėje yra lobis. Žinau, kad yra ir po mūsų tiltu Palangoje, bet reikia rasti būdą, kaip ten užsikabaroti“.
Lobio ieško ir Kasparo bendraklasiai, tačiau pačios paieškos ir įspūdžiai iš jų – didžiausia paslaptis: „Jau čia tikrai jaučiama konkurencija ir verda intrigos. Kas greičiau suras, kas lengviau – lobio paieškų metu kiekvienas galvoja tik apie save ir jokių patarimų nedalija“.