Lik sveika, mokykla!

Šypsenos, dainos, šokiai, ovacijos, sveikinimai – tokiomis nuotaikomis nuvilnijo paskutinis skambutis kurorte.

Nors prieš akis dar egzaminų maratonas, tačiau Palangos senojoje gimnazijoje tarp gerai nusiteikusio jaunimo netrūko klegesio.

Egzaminų šventė

Pats direktorius  Algirdas Karačionka pajuokavo, jog dar laukia ne tik išleistuvių, bet ir egzaminų šventė.

Palangos senojoje gimnazijoje atsisveikinti su mokyklos suolu šiemet teks septynioms klasėms, kuriose mokosi 178 jaunuoliai. Pernai jų buvo kiek daugiau nei porą šimtų, o kitąmet – per 190 auklėtinių.

„Čia pradėjote mokytis, sportuoti, logiškai mąstyti. Linkiu nepamiršti tai, ką pradėjote. Juk sakoma, jei raumuo netreniruojamas, tai jis virsta lašiniu. Norint ką turėti, reikia dirbti“, – kalbėjo gimnazijos direktorius A.Karačionka.

Įstaigos vadovas palinkėjo lengvų bei sėkmingų egzaminų. Taip pat pridūrė gyvenimišką patarimą, kad verčiau reikia suprasti esmę, o ne jaudintis dėl smulkmenų.

Vaikystės norai

Šventėje netrūko ir nuotaikingų nuotraukų iš abiturientų gyvenimo. Jaunuoliai net susuko filmuką apie savo kasdienybę, kuriame netrūko puikios nuotaikos ir humoro dozės. Jie patys palinkėjo vienuoliktokams kitais metais sukurti dar geresnį filmuką, tačiau salėje vienas iš gimnazistų sušuko, kad neįmanoma padaryti geresnio filmuko už šiųmetinį.

Per video abiturientai sulaukė ir kelių sveikinimų iš savo pirmųjų mokytojų. Viena netgi paskaitė jų ant lapo surašytus ir į butelį sumestus norus, kai jie dar buvo ketvirtokai.

Ko pageidavo vaikai? Viena mergaitė parašė, kad norės turėti neblogą darbą, gerą vyrą bei du vaikus. Kitiems galvoje buvo, kad gerai sektųsi mokslai, gautų daug gerų pažymių. Vieni norėjo tapti teisininkais, futbolininkais ar NBA lygos krepšininkais.

Renkasi užsienį

Tokios buvo vaikystės svajonės. Dabar jaunuoliai rimčiau vertina savo norus ir planus. „Palangos tilto“ kalbinta gimnazistė Jurgita jau yra pasiruošusi studijuoti Ajurvedą Londone.

„Kodėl pasirinkau tokias studijas? Todėl, kad man patinka gydyti žmones“, – šyptelėjo mergina.

Abiturientė Vidmantė nuo mažens mėgsta menus, todėl Vilniuje ketina pasirinkti interjero dizaino studijas arba bandyti aktorystės mokslus.

Palangos senosios gimnazijos auklėtinė Aušra svajoja apie turizmą ar marketingą. Greičiausiai rinksis pastarąjį. Studijuoti ji ketina Danijoje.

Merginos prisipažino, kad gyvena puikiomis nuotaikomis. Tačiau kyla ir liūdesys, kad jau reiks palikti gimnaziją.

„Gražios akimirkos, nostalgija. Žinoma, su mokytojais visokių dalykų nutikdavo, bet lieka tik geri prisiminimai“, – kalbėjo merginos.

Abiturientai pasakojo, kad paliks visas mylimas gimnazijos vietas. Pusiau juokais, pusiau rimtai jie prisipažino, kad sunkiausiai atsisveikinti su valgykla ir bufetu. Jie dėkojo virtuvės virėjoms už skanų maistą. Padėkų negailėjo ir mokytojams už tai, kad juos mokė, gerbė, mylėjo, taisė kontrolinius, klausėsi jų priekaištų. Prašė kitų moksleivių tausoti atnaujintas sporto bei aktų sales.

„Saugokite gimnaziją kaip savo namus“, – sakė gimnazistai. 

Abiturientai simboliškai perdavė medinį mokyklos raktą vienuoliktokams.

Egzaminų taisyklės

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais mokyklas baigia 46 tūkst. abiturientų. Iš jų 36,7 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 9,3 tūkst. – profesinio mokymo įstaigose.

Dar gegužės 5 dieną abiturientams užsienio kalbos valstybiniu brandos egzaminu prasidėjo 2012-ųjų metų brandos egzaminų pagrindinė sesija.

Populiariausių valstybinių brandos egzaminų eilutėje po valstybinio lietuvių kalbos egzamino šiemet, kaip ir pernai, yra  užsienio kalbos anglų egzaminas, istorijos, matematikos valstybiniai egzaminai.

Šiais metais brandos egzaminų sesijoje dalyvaus mažiau buvusių mokinių – 745, kai pernai buvo 946.

Beje, šiais metais geografijos egzaminas tampa valstybiniu.

2012 m. neišlaikiusiems lietuvių kalbos valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino bus galima laikyti lietuvių kalbos mokyklinį egzaminą pakartotinės sesijos metu.

Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos (gimtosios) arba lietuvių kalbos (valstybinės), kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų, arba mokyklinių gimtųjų kalbų, dailės, muzikos, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Abiturientai išvis galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti ne daugiau kaip šešis.

Norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris valstybinius egzaminus.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".