Lietuva, paremk eurą, kaip Ukrainos valiutą

Ukrainai reikia įsivesti eurą, kaip valiutą, apeinant pasipriešinimą ir užtikrinant, kad žinia yra aiški – Ukrainos ateitis yra  ES ir NATO ir laisvame Vakarų pasaulyje. Euras, kaip valiuta, tai visiems labai aiškiai parodo – ir prancūzams, ir rusams, ir visiems ukrainiečiams. 

Joks Europos instrumentas negali būti taip gerai matomas kaip valiuta, kurią kiekvienas vartotojas, piliečiai ir mokesčių mokėtojai turi naudoti kiekvieną dieną perkant, parduodant, investuojant, taupant, apskaičiuojant kainas ir naudojant kiekviename sandoryje. 

Euras turėtų pakeisti griviną per 2022 metus, taip nulemdamas Ukrainos ilgalaikę ateitį ir pagreitindamas ekonominį progresą atsiremiant į tvirtus europietiškos valiutos pamatus.  Grivina niekuomet nebuvo stabilia valiuta ir dramatiškai nuvertėjo per pastaruosius 25 savo liūdno egzistavimo metus, o neseniai jos vertė vėl padidėjo taip pakenkdama eksportui ir paversdama verslą su Ukraina nestabiliu ir sudėtingu. 

Pridėkime dviženklę infliaciją ir dviženkles palūkanas ir tuomet kyla klausimas – kam išlaikyti griviną, kuomet euras yra alternatyva?

Lietuva, Ukrainai reikia artimo draugo eurozonoje Ukrainos euroizavimui dabar!

2002 metais Austrija rėmė Juodkalniją ir Kosovą įsivedant eurą, nors tam prieštaravo daug oponentų Briuselyje, Berlyne ir Frankfurte. 

Sprendimas nebuvo lengvas, tačiau Austrija primygtinai reikalavo ir, kadangi nuo 2002 metų Juodkalnija ir Kosovas turi tik eurą kaip savo valiutą, jos yra labai sėkmingos.

Kaip apskaičiavo Pasaulio bankas, Juodkalnijos BVP vienam gyventojui sudaro 7.600 Amerikos dolerių, Ukrainos BVP tesiekia tik pusę to – 3700 dolerių. 

Kosovas turi tokį patį BVP vienam gyventojui kaip ir Gruzija – 4200 Amerikos dolerių. 

Euras buvo įvestas ir pasirodė sėkmingai. 

Mano įsitikinimu, Lietuva turi prisiimti Austrijos vaidmenį Ukrainos atžvilgiu, geriausiai kartu su Latvija, Latvijai tą patį darant Moldovos atžvilgiu, o Estijai – remiant Gruziją, kad tos šalys taip įsivestų eurą. 

Kadangi konvencinis kelias patekti į ES ir NATO blokuojamas dvigubos jėgos – Rusijos agresijos ir Europos  sutaikinimo politikos, labai svarbu kad pagrindas tam būtų kuriamas remiantis euru.

36 ekonomikas apimantis euras – stipresnė ir turtingesnė Europa  dėl didesnės vienybės 

Šiuo metu Ukraina neturėtų būti vienintelė įsivedanti eurą. 

Į Europos Sąjungą norinčios patekti Moldova, Gruzija ir Ukraina turėtu eiti kartu, kad įsivestų eurą dėl tos pačios priežasties – tam kad sukurtų stiprų pagrindą tapti labiau europietiškomis nei ES šalys narės. 

Tas pats turėtų būti padaryta Bosnijoje, Makedonijoje ir Albanijoje.

Taipogi ES turėtų pateikti Serbijai pasiūlymą įsivesti eurą, jeigu ji pripažins Kosovo Respubliką. 

Taigi, ES išsiplėtimas Balkanuose ir Rytų Europoje gali būti atblokuotas pirmiausia euro strategija.

 Kadangi Kroatija ir Bulgarija  jau yra eurozonoje, euro įvedimas 2023 ir 2024 metais galėtų įtikinti Švediją, Daniją, Lenkiją, Vengriją ir, pirmiausia, Čekijos Respubliką prisijungti prie eurozonos. 

Euro zonoje esančios ES 27 šalys ir 9 prie ES vėliau ar anksčiau prisijungsiančios šalys, kurios įsivestų  eurą (tiesą sakant 7, kadangi, kaip minėjau, Kosovas ir Juodkalnija jau naudoja eurą, tai iš viso būtų 13 naujų euro ekonomikų, sudarančių iš viso 36 euro ekonomikas su 510 milijonų piliečių sukuriančių 15.3 trilijono Amerikos dolerių BVP.

Tokiu būdu šios šalys atsidurtų galingųjų valstybių viršūnėje.

 ES gali paremti ir integruoti Rytų Europą ir sukurti stipresnę, turtingesnę ir labiau įtraukiančią Europos Sąjungą.   

Lenkija euro zonoje 2024 metais

Lietuva pasiekė 20,000 Amerikos dolerių BVP vienam gyventojui, tuo tarpu Lenkija yra užstrigusi prie 15.600 dolerių vienam gyventojui tenkančio BVP. 

Sprendimas atidėti prisijungimą prie euro zonos buvo pagrindinė strateginė klaida Lenkijai ir Europos Sąjungai. 

Tokio sprendimo kaina Lenkijai –  beveik 500 milijardų JAV dolerių prarastos produkcijos per praėjusius 10 metų. 

Nuostabi Lietuvos sėkmė įsivedus eurą ir euro įvedimas Ukrainoje galėtų priversti protus Varšuvoje persigalvoti, ir atitaisant  klaidą,  prisijungti prie euro zonos 2024 metais. 

Gana žymus Lenkijos ekonomikos dydis, siekiantis 625 milijardus dolerių, turės poveikį Europos ekonomikai ir neliks nepastebėtas Rusijos ekonomikos, kuri visada linkusi skaldyti ir valdyti Centrinėje Europoje. 

Mūsų vidiniai susiskaldymai, atmetant Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, Lenkijai atmetant euro zoną, Vokietijai ir Austrijai statant Nord Stream 2 ir taip prieštaraujant Centrinės Europos NATO sąjungininkų interesams – visa tai verčia Rusiją šypsotis. 

Rusija nebėra supervalstybė, bet ji yra super sėkminga skaldant ir taip jau susiskaldžiusią Europą. 

Lenkijai esant eurozonoje ir Ukrainai įsivedus eurą, Kremliuje daug kas nustotų šypsotis. 

Ir Lietuva gali padaryti, kad taip atsitiktų.

Ukraina, Lietuva yra  sektinas pavyzdys, o ne Lenkija

Ukrainai, siekiančiai prisijungti prie Europos Sąjungos, reikia laimėti ES elito ir elektorato širdis ir protus. 

Kai kas Ukrainoje nori  sukurti Ukrainai nacionalinį identitetą panašų į Kačinskio Lenkijoje ir teigia, kad grivina yra nacionalinio identiteto  pagrindas, panašiai kaip zlotas Lenkijoje ir teigia, kad esame antrieji tokie kaip Lenkija.

Europos Sąjunga nelabai trokšta antros Kačinskio Lenkijos Europos Sąjungoje – tikrai ne Berlyne, Briuselyje ar Paryžiuje, ar kitur. Šiuo metu jis yra tik Budapešte.

 Pagrindas Ukrainos sėkmei butų sektinas Lietuvos pavyzdys, kurį reikėtų kopijuoti, o ne tą Lenkijos.  Lietuva pereinamuoju  laikotarpiu nuo 1992 metų turėjo „pririštą“ valiutą (litą) ir 2014 metais prisijungė prie euro zonos, pasaulinei finansų ir politinei krizei esant pačiame įkarštyje, bet, kaip matome, tai suveikė puikiai.

Ukraina, prašau, kopijuok pro-europietišką Lietuvą, o ne Lenkiją!

 Gunther Fehlinger

SME konsultantas Ukrainoje