Lietuvą atrandančiam užsienio kapitalui duris uždarėme patys

Užsienio investuotojus medžiojančioje Lietuvoje Kaunas šią savaitę kad driokstelėjo, tai driokstelėjo – beveik vienu metu visuomenei pranešta net apie trijų pasaulio pramonės gigantų atėjimą.
Apie 50 mln. eurų vertės gamyklą Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje statyti pradeda amerikiečių medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja „Hollister Incorporated“. Planuojama, kad apie 13 hektarų ploto amerikiečių išsinuomotame sklype gamybos padalinys bus pastatytas 2019 metais ir jame dirbs apie 300 žmonių.
Dar su didesnėmis – 95 mln. eurų investicijomis ateina Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“. Pernai 40,5 milijardus eurų pajamų gavusi ir 56 pasaulio šalyse savo įmones turinti kompanija pakaunėje ketinamoje pastatyti gamykloje planuoja įdarbinti apie tūkstantį žmonių.
Kauno LEZ‘e beveik 9 hektarų ploto žemės sklype 7 tūkst. kvadratinių metrų gamyklą statys ir pasaulinio garso Vokietijos automobilių detalių gamybos kompanija „Hella“. Lietuvoje vokiečiai ketina gaminti BMW automobiliams skirtus LED žibintų modelius.
Ekologinei pramonei priskiriama ir „Continental“ bei „Hollister“ produkcija. Tai – automobilių durų ir sėdynių kontrolės elementai, išmaniosios automatinės langų užtamsinimo sistemos, greičio palaikymo sistemos jutikliai, priekiniai radarai automatinio stabdymo funkcijai bei įvairios medicininės priemonės ir intensyvios terapijos, žaizdų priežiūros įranga.
Ar negali tokia produkcija būti gaminama ir Palangoje? Juolab, kad užsienio investuotojams galime pasiūlyti patrauklų beveik 37 hektarų ploto žemės sklypą buvusioje sovietų armijos karinės bazės teritorijoje priešais Tarptautinį Palangos oro uostą.
Teritorija toli nuo miesto, šalia Liepojos plento ir Palangos aplinkkelio. Už 200 metrų – oro uostas, į kurį operatyviai galima atsigabenti reikalingas žaliavas arba tą pačią dieną pirkėjams atskraidinti pagamintą produkciją. Pagaliau, vos už 30 kilometrų – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kurio reikšmė pasaulio transporto logistikos sistemoje tik didėja.
Galima tik įsivaizduoti, kaip pasikeistų Palanga, jei su, pavyzdžiui, pusę šimto milijonų eurų investicija į mūsų miestą ateitų pasaulinio garso kompanija ir čia pradėtų intelektualiosios pramonės produkcijos gamybą. Vien į miesto biudžetą mokami nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai siektų po pusę milijono eurų kasmet.
Nekalbant apie kelis šimtus naujų, gerai apmokamų ir nuolatinių darbo vietų. Tokia tarptautinė gamykla pritrauktų kvalifikuotus specialistus, mieste pagausėtų darbingo amžiaus žmonių. Atsigautų smulkusis verslas, atsirastų pramogų poreikis žiemos metu. Pasaulyje didėtų Palangos kurorto žinomumas.
Ketinimus šią teritoriją atiduoti ekologiškos pramonės objektų statybai dabar miestą valdantys konservatoriai savo rinkiminėje programoje buvo paskelbę dar 2011 metais. Jau septintus metus Palangos vairą laikanti politinė partija žadėjo iki 2013 metų parengti šios teritorijos detalųjį planą, kuris numatytų aplinkos neteršiančių pramonės, logistikos objektų statybą.
Jei Palanga dar prieš ketverius metus investicijoms būtų paruošusi šį sklypą, gal „Continental“ būtų susigundžiusi ir mūsų projektu. Tačiau norint pasauliniam verslui pateikti viliojantį pasiūlymą, būtina skirti nemažai kompetencijų reikalaujančių pastangų. Tačiau su politikų kompetencija ieškant užsienio investicijų pas mus – „ne prūdai“. Kol kas išmokome kaulyti pinigus tik iš Vilniaus.
Paaiškėjo, kad 2011 metų rinkiminėje programoje tokie planai net negalėjo atsirasti, nes 2008 metų miesto Bendrajame plane ši teritorija numatyta komercijai, bet ne pramonei ir sandėliavimui. Prieš žadant greituoju būdu sklypą paruošti gamybos objektų statybai, iš pradžių būtų reikėję koreguoti Bendrąjį planą, o tai jau gal ir ne vienerių metų procedūros.
Prieš pustrečių metų savivaldybės užsakytas detalusis planas čia numato pramoginį komercijos pobūdį. Vadinasi, buvusioje sovietų karinės bazės teritorijoje gali atsirasti vandens pramogų, atrakcionų parkas su kokiu nors kazino.
Viso to Palangai, be jokios abejonės, reikia. Bet ar pramogoms būtina tarptautinio oro uosto kaimynystė? Pramogos gali atsirasti bet kuriame laisvame sklype. Kad ir žiemos stadiono vietoje Vytauto gatvės pradžioje. Tačiau ten niekada nebus pastatyta gamykla, kuriai reikia patogių privažiavimų ir patrauklių logistinių galimybių.
Taip arti tarptautinio oro uosto pramonei tinkamą didelį žemės sklypą be Palangos turi tik Kaunas, kurio oro uostas yra atsidūręs pačioje Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Ir tai kelių šimtų atstumu nuo oro uosto yra tik nedidelė Kauno LEZ‘o dalis.
O ir tas pats prieš pustrečių metų pradėtas rengti buvusios sovietinės armijos teritorijos detalusis planas nuėjo perniek, nes paseno išduotos planavimo sąlygos ir projektavimo įmonė atsisakė tęsti darbą.
Ar kažkada atsiras investuotojas, kuris surizikuos čia statyti didelius pramogų parkus? Kažin. Iki šiol mums nepavyko nieko įtikinti Palangoje pastatyti paprasčiausią dengtą čiuožyklą. Ką jau kalbėti apie pramogas, kurios mūsų klimatinėje zonoje ištisus metus gali veikti ir būti pelningos tik uždarose patalpose.
Tuo metu po Lietuvą vis akyliau žvalgosi stambūs užsienio investuotojai. Neabejotina, kad proveržis Kaune į mūsų šalį jų atves vis daugiau. Tačiau Palangos jų žvilgsniai neužgriebs, nors esame netoli universitetą turinčio didmiesčio, šalia jūrų uosto ir savo mieste turime tarptautinį oro uostą.
Sakote, esame per maži ir investuotojams neįdomūs? Pagal darbo vietų skaičių didžiausias užsienio investuotojas Lietuvoje pasaulinė medicinos technikos, įrangos ir priemonių gamintoja „Intersurgical“ savo gamyklą pasistatė Pabradėje, kuri yra bemaž tris kartus mažesnė nei Palanga.