Kreipimasis į Palangos miesto savivaldybės tarybos narius

Situacija Palangos šilumos ūkyje, o taip pat miesto savivaldybės ir „Litesko“ santykiai pasiekė ribą, kuomet nebeužtenka pasisiuntinėti raštais vieni kitiems. Turime labai rimtą situaciją, didžiulę problemą, kuri kaupėsi ne vieną mėnesį ir pasiekė kulminaciją. Apie tai ir noriu pasisakyti.
Kituose miestuose įprasta, kad savivaldybė ir šilumos tiekimo veiklą organizuojanti įmonė yra nuolat bendradarbiaujantys, drauge klausimus sprendžiantys, partneriai. Taip yra kituose miestuose, tačiau ne Palangoje.
Trumpai pristatysiu pagrindinius Palangos savivaldybės nuomos ir modernizavimo sutarties pažeidimus.
Visų pirma, savivaldybė be jokio pagrindo ir motyvų nederina reikšmingos dalies 2001-2010 metais atliktų „Litesko“ investicijų į miesto šilumos ūkį – turtas išlieka „Litesko“ nuosavybe ir netampa savivaldybės turtu.
„Litesko“ pagal šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį per 2001-2010 m. laikotarpį į Palangos šilumos ūkį investavo 16 352 398 litus. Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo be jokių pagrindimų buvo „užskaityta“ investicijų  tik už 9 077 255 Lt.
Bendrovė kasmet sutartyje nustatyta tvarka informavo Savivaldybę apie atliekamas investicijas ir jokių prieštaravimų dėl atliktų investicijų poreikio, apimties ar pagrindimo iš savivaldybės, jos investicijų komisijos per visą 10 metų laikotarpį negavo.
Savivaldybė, jos įgaliota investicijų priežiūros komisija, nereaguodavo į už kiekvienus metus teikiamas vykdomų investicijų ataskaitas su išsamiais jų pagrindimais. Tokiu būdu Investicijų priežiūros komisija per visą laikotarpį nuo 2001 metų faktiškai nevykdė savo sutartinės pareigos dėl investicijų priežiūros, nepageidavo ir nederino jokių  investicijų programų ar grafikų.
Antra, savivaldybė be pagrindo jau kelis metus nederina investicijų plano naujos bazinės kainos laikotarpiui, todėl Palangoje jau kelis metus vėluoja bazinės šilumos kainos nustatymas.
Trečia, savivaldybė be pagrindo ir pažeisdama kelis teismo sprendimus ir Vyriausybės atstovo įpareigojimus, nenustato pagal Kainų komisijos metodiką teisės aktų reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio. Todėl „Litesko“ negali vykdyti įstatymu nustatytos karšto vandens tiekėjo veiklos.
Tai – vienintelė savivaldybė Lietuvoje, iki šiol nenustačiusi karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio.
Šie epizodai atskleidžia, kad atmestinas savivaldybės požiūris į šilumos tiekimo veiklą yra ne nauja, o įsisenėjusi problema. Savivaldybės elgesio motyvų – ar tai piktybiškas kenkimas, ar kitos priežastys – dabar nenagrinėsiu.
Pagrindinė mano pasisakymo tema šiandien – savivaldybės iniciatyva įsisavinti ES fondų paramą įdiegiant Palangoje biokuro katilą ir bendrovei „Litesko“ norimas primesti vaidmuo.

2012 m. rugpjūčio 27 dieną „Litesko“ su UAB „Palangos šilumos tinklai“, tarpininkaujant Palangos miesto savivaldybei, sutartimi susitarė, kad „Palangos šilumos tinklai“ savo lėšomis rekonstruos miesto rajoninę katilinę, pastato priestatą prie katilinės ir čia įrengs 5 MW biokuro katilą. Taip pat sutarta, kad pasirenkant numatomus sprendinius ir vykdant darbus jie turi būti derinami su „Litesko“, užtikrinant nepertraukiamą ir saugų katilinės veikimą.
Tačiau prieš porą savaičių bendrovė gavo UAB „Palangos šilumos tinklai“ raštą, kuriuo nurodoma, kad biokuro katilą planuojama statyti nebe priestate prie Palangos RK, tačiau vietoje dujinio katilo nr. 4. Kartu prašoma dujinį katilą grąžinti iš nuomos „Palangos šilumos tinklams“, kad būtų galima organizuoti jo demontavimą.
Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad norimas demontuoti katilas yra pagrindinis šildymo sezono metu, kuomet lauko temperatūra nukrenta žemiau –5 laipsnių.
Tuo tarpu nei katilinės priestato statybos, nei kiti su biokuro katilo įrengimo projektu susiję statybiniai darbai iki šiol nėra pradėti. Šiandien turiu visas prielaidas teigti, kad „Palangos šilumos tinklai“ iki naujo šildymo sezono nespės fiziškai pastatyti planuojamo biokuro katilo.
Mano žiniomis, techninio projekto perdavimas pavėlavo mėnesį. Planuota, kad bus baigtas balandžio pabaigoje, o realiai ekspertizė, kuri leistų atlikti perdavimą, buvo atlikta tik gegužės pabaigoje.
Statybos leidimo gavimas gali vėluoti du mėnesius. „Palangos šilumos tinklai“ dėl to kreipėsi tik prieš dvi savaites, o svarstymo terminas pagal Statybos taisykles ir kitus teisės aktus gali užtrukti iki liepos.
Kompanijų grupės „Dalkia“, kuriai priklauso „Litesko“, šildomuose Lietuvos miestuose yra įdiegta daugiau nei 50 proc. visų šalies šilumos ūkyje veikiančių biokuro katilinių. Turime didžiulės praktikos diegiant biokuro katilines ir mūsų inžinerinė patirtis šioje srityje sako: Palangoje iki šildymo sezono pradžios neįmanoma suspėti įdiegti biokuro katilo.
Kaip „Kurhauzo“ negalima atstatyti per savaitę, taip biokuro katilas neatsiranda per penkis mėnesius – būtent tiek liko iki šildymo sezono pradžios.
Panašu, kad biokuro katilinės projektas žlugs ir mes už šią nekompetenciją nesiruošiame būti atsakingi.
Noriu priminti, kad būtent „Litesko“ yra tiesiogiai atsakinga už visų šilumos tiekėjo pareigų vykdymą, tarp kurių – gaminti ir nepertraukiamai tiekti šilumą Palangai.
Nei šilumos ūkio nuomos sutartimi ar kokiais kitais dokumentais, nei pagal galiojančius teisės aktus „Litesko“ negali priimti sprendimų, kurie sukeltų grėsmę patikimam ir saugiam tūkstančių šilumos vartotojų aprūpinimui šiluma, tuo labiau – šildymo sezono metu.
Dėl to „Litesko“ vadovams gali būti taikoma tiek civilinė, tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, o bendrovei – licencijos vykdyti veiklą atėmimas.
Tiesa, iš „Palangos šilumos tinklų” atstovų girdėti, kad projektas bus koreguojamas ir biokuro katilą ketinama diegti priestate prie katilinės. Tačiau noriu pabrėžti, kad raštu jokio oficialaus dokumento, paneigiančio savivaldybės ketinimus demontuoti dujinį katilą, „Litesko“ iki šios dienos nėra gavusi, tėra žodiniai pasakymai.
Spaudimą grąžinti dujinį katilą „Palangos šilumos tinklams“ jo demontavimui vertiname kaip nusikalstamą ir stumiantį visą miestą ir jo gyventojus į riziką sušalti žiemą.
Kaip visa kompanijų grupė „Dalkia“ 40 pasaulio šalių dirba laikydamasi galiojančių įstatymų, taip ir „Litesko“ atsisako pažeisti saugumo reikalavimus Palangoje.
Esant tokioms aplinkybėms, siūlome Palangos miesto savivaldybei leisti įmonei „Litesko“ dirbti savo darbą pagal įstatymus ir galiojančią šilumos ūkio nuomos sutartį arba nematome kito kelio kaip siūlyti abipusiu sutarimu anksčiau laiko arba per arbitražą nutraukti galiojančią šilumos ūkio nuomos sutartį.
Šioje vietoje noriu priminti, kad, nepaisant nuolatinių trukdžių iš Palangos miesto savivaldybės pusės, „Litesko“ laiku, pagal numatytą darbų grafiką, įvykdė visus savo finansinius įsipareigojimus Palangos miestui ir šilumos ūkiui.
Nuo 2000 metų į šilumos ūkį iš viso investavome 24 748 846 litus: į šilumos trasas investuota 11 325 548 litai, į biokurą ir gamybą – 9 796 769 Lt, šilumos punktus – 3 626 528 Lt.
Pakeitėme 6049 metrus šilumos trasų, tai yra 17,4 proc. visų miesto trasų. Įrengėme 207 modernius automatizuotus šilumos punktus.
Šilumos perdavimo nuostolius tinkluose per nuomos laikotarpį sumažinome 40proc. (nuo 28,17 tūkst. MWh 2002 metais iki 16,81 tūkst. MWh 2012 metais).
Termofikacinio vandens papildymo apimtis sumažinome 88 proc. (nuo 33,4 tūkst. kub. m 2002 metais iki 3,9 tūkst. kub. m 2012 metais).
2002 metais įrengėme 6MW galios biokuro katilą, kuris Palangoje iš biokuro leidžia pagaminti 52 proc. šilumos. Tai leido didžiąja dalimi apsisaugoti nuo drastiškai per šį laikotarpį brangusių gamtinių dujų.
Esant tokiems rezultatams, šiandien man daugiau nei apmaudu, kad esu priverstas sakyti šią kalbą ir kaip vieną iš galimų problemos sprendimo variantų siūlyti nutraukti galiojančią šilumos ūkio nuomos sutartį.
Tačiau negalime ramiai toleruoti nekompetencijos, o tuo labiau – dalyvauti neatsakinguose ir pavojinguose veiksmuose. Tarybos nariams pageidaujant, pateiksime platesnius paaiškinimus ir savo teiginių pagrįstumo įrodymus.

Kalba pasakyta 2013 m. birželio 6 dieną Palangos miesto savivaldybės taryboje