Konkursai kurorto verslo ir politikos pynėje – virvutės valdyti

Linas JEGELEVIČIUS, 2010-08-09
Peržiūrėta
2166
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangoje, jos „auksinėje“ vietoje, paplūdimyje prie tilto, prekybos paviljonų vietų atidavimas ne pagal didžiausią konkurse pasiūlytą sumą, o pagal tai, kas prie prekyvietės pasiūlys geriausią sporto ar neįgaliųjų reikmes tenkinančią programą, jau seniai įplieskė kurorto verslininkų ir politikų (ar teisingau – politikų – verslininkų) ginčus ir svaidimusis kaltinimais korupcija. Nors abi pusės nestokoja argumentų, Palanga lieka unikalus kurortas, kur verslas paplūdimyje -  prekyba alumi ir bulvių traškučiais - bei sportas ir neįgaliųjų reikmės yra viena savivaldybės konkursų „prekė“. Deja, kaip rodo gyvenimas, dažniausiai „įperkama“ tik valdančiajai partijai priklausančiųjų ar jiems artimų politikų - verslininkų. Kaip ilgai tokie konkursai bus valdančiųjų virvutės verslininkams valdyti? Ar artimoje ateityje kas nors keisis?

 

Kaip bus toliau?

Šie metai – išskirtiniai: prieš sezono pradžią, pirmąkart valdant šiai koalicijai, spaudžiant opozicijai ir galvojant apie būsimus rinkimus, konkursai dėl prekybos paplūdimio paviljonuose buvo surengti be subjektyvaus (vadinasi, ir sudarančio prielaidas korupcijai) sportinių ar neįgaliųjų integracijos programų prielipo.

Valdantieji būkštavo, kad juos atviroje konkurencijoje laimėję verslininkai rūpinsis, kaip susižerti tik daugiau pelno, o ne sporto ar neįgaliųjų reikalais. Taip neatsitiko – kai kurie nepartiniai verslininkai, gavę progą užsiimti verslu, nekaulydami pinigų iš biudžeto, savo lėšomis įrengė privažiavimus neįgaliesiems prie nuomojamų prekybos paviljonų paplūdimyje. Jie svarsto, jeigu pavyks laimėti konkursus ateityje, už savo pinigus prie paplūdimio prekyviečių įrengti paplūdimio tinklinio aikšteles. Tik kažin, ar tokiems planams bus lemta išsipildyti – valdžios koridoriuose jau sklando gandai, kad neva ruošiamasi skubos tvarka surengti konkursus prekybos vietoms paplūdimyje užimti – net penkiems metams, ir vėl prie konkursų „pririšus“ minėtas programas. Ar vėl tokius konkursus laimės tik saujelė verslininkų-politikų ir prie jų prisišliejusiųjų?

 

Lemia ne konkurencija, o subjektyvūs dalykai

Tarybos narys, vienas garsiausių jos opozicijos balsų Šarūnas Vaitkus įsitikinęs, kad savivaldybės konkursai prekyvietėms paplūdimyje užimti turi vykti atskirai, nesusiejant jų su jokiomis programomis:

„Tik didžiausia pasiūlyta kaina, o ne kas kita turi būti pagrindinis tokių konkursų kriterijus. Tik taip vykdant konkursus „nebrūkštelėsime“ per viešųjų pirkimų ir rinkliavų įstatymus. Kai konkursai susiejami su sporto ar neįgaliųjų integracijos programomis, aukšti, humaniški tikslai padvelkia neskaniai – korupcija. Nenormalu, kad savivaldybės komisija, vadovaujama administracijos direktoriaus, sprendžia visų projektų tinkamumą pagal tik kai kuriems žmonėms „pritemptus“ reikalavimus. Kaip gali administracijos direktorius objektyviai įvertinti pasiūlytas sporto programas, kai nėra aiškesnių vertinimo ir skaičiavimo kriterijų?“ – stebisi Š. Vaitkus. Anot jo, kai konkurso nugalėtoją lemia ne didžiausia pasiūlyta kaina, o kiti, subjektyvūs dalykai, yra iškreipiama rinka ir konkurencija, sudaromos prielaidos korupcijai. Š. Vaitkus girdėjo, kad vėl ketinama grįžti prie konkursų su programomis.

„Jie būtų skelbiami ne metams, o penkiems. Tai yra akivaizdus siekis išlaikyti sau reikalingus žmones šalia savęs“, - tvirtino opozicijos lyderis.

 

Konkurencijos tarybos sprendimai valdžiai – nė motais

Pavyzdžių tokių konkursų – daug. Neseniai miesto savivaldybė buvo ketinusi prestižinę paplūdimio vietą šalia tilto vos už 16 tūkstančių litų atiduoti tam, kas parengs geriausią sportinę programą. Tokiuose konkursuose su „prikabintomis“ programomis iki šiol nuolat dalyvaudavo ir jas laimėdavo liberalcentristams artimas A. Macius. Tiesa, kalbant apie minėtą atvejį, Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė nutartį laikinai sustabdyti Tarybos sprendimo vykdymą – A. Maciui teks palūkėti progos plėtoti sportą ir verslą pliaže. Bet esmė  - ne ta. Niekas neabejoja, kad savivaldybei surengus ne „programinį“ konkursą, bet kuris kitas verslininkas būtų atseikėjęs kur kas daugiau  - tiek, kad būtų galima už gautą rinkliavą pačiai savivaldybei įrengti paplūdimyje sporto aikštelę ar pagerinti neįgaliųjų poreikius.

Beje, įdomu, kad Konkurencijos taryba dar 2006-ais metais nustatė, kad ne konkurso tvarka savivaldybei skiriant vietas prekiauti (teikti paslaugas) tam tikriems subjektams (konkrečiai kalbant – A. Maciui – aut.), yra iškreipiamos konkurencija – pažeidžiamas Konkurencijos įstatymo reikalavimus.

Palangos valdžiai, jeigu ji savo veikloje būtų siekusi tik skaidrumo, toks sprendimas turėjo nuskambėti kaip perspėjimas, kad nevalia konkursus vykdyti ne konkurso tvarka, bet Palangos valdžia, regis, nusprendė juos vykdyti tik pagal jai ir prie jos prisigretinusiesiems suprantamus kriterijus.

 

Paviljonai bus nuomojami net penkiems metams?

Savivaldybės vicemeras, laikinai einantis mero pareigas Rimantas Garolis nesutinka, kad savivaldybės konkursai su prie jų prišlietomis sporto ar neįgaliųjų reikmių gerinimo programomis  vyksta neskaidriai, ar kad jie suteikia pranašumą tik kai kuriems konkursų dalyviams.

„Nesvarbu, ar konkursai yra su programomis, ar ne, jie vis tiek yra konkursai, kuriuose jų dalyvių projektus ar programas vertina ne administracijos direktorius, meras, o sudarytos komisijos. Kodėl turėtume abejoti Tarybos patvirtintų komisijų sprendimais? Svarbiausia tokių programų - kokybė“, – tvirtino vicemeras.

Paklaustas, kodėl savivaldybė nesilaiko Konkurencijos tarybos 2006 – ais metais A. Maciaus atveju priimto sprendimo, R. Garolis teigė, kad į Konkurencijos tarybos išvadas vykdant konkursus buvo atsižvelgta.

„Ir K. Vintilaitė (Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje – aut.) neturi mums priekaištų dėl to“, - gynė savivaldybės patvirtintą tvarką liberalcentristas.

Jis neatmetė galimybės, kad dar šiai Tarybos kadencijai tvirtinti gali būti pateiktas projektas dėl konkursų prekyvietėms paplūdimyje nuomotis.

„Jeigu esate prie „biznio“, turėtume suprasti, kad bet kuris verslas ima atsipirkti per penkis ar septynis metus. Kai paviljonus išnuomojame verslininkams tik metams, tai ir požiūris yra atitinkamas. Kai išnuomosime trims ar penkeriems metams, bus kitoks – labiau šeimininkiškas. Beje, ir Viešųjų pirkimų įstatymas tokius dalykus leidžia“, - teigė vicemeras. Anot jo, Neringoje visai nevyksta konkursų:

„Yra viena „gyva“ eilė. Kam ateina eilė, tas ir laimi“, - aiškino valdininkas.

Beje, galbūt kam nors kils klausimas, ar savivaldybė, šiemet atsisakiusi programinių konkursų ir surinkusi daugiau lėšų į biudžetą (palyginimui – programinius konkursus laimėję verslininkai biudžetą pernai papildė  nuo 1 500 iki 12 tūkstančių litų, o laimėjusieji  atvirus konkursus – 20 – 38  tūkstančių litų – aut.), suskubo už šiuos pinigus paplūdimyje įrenginėti paplūdimio sporto aikšteles ar gerinti neįgaliųjų infrastruktūrą pliaže? Ne, taip neatsitiko, o kodėl – vicemeras nutylėjo.

Savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė sakė negalinti tiksliai pasakyti, kiek šiais ir praėjusias metais įvyko konkursų – atvirų ir su programomis:

„Jų buvo daug“, - sakė ji. Paklausta dėl konkursų su programomis naudos biudžetui ir miesto infrastruktūrai, ji nukirto trumpai:

„Nekomentuosiu. Tai yra politinio apsisprendimo dalykai“.

To paties skyriaus Vyriausioji specialistė Aušra Dangėlaitienė „Palangos tiltui“ sakė, kad praėjusiais metais Palangos paplūdimyje konkurso būdu buvo išnuomota 12 paviljonų – iš jų 2 – pagal sporto programas (į biudžetą už leidimą verstis prekyba tokiuose paviljonuose įbyrėjo 21 tūkstantis litų), o dar 2 – pagal neįgaliųjų poreikių gerinimo (biudžetas gavo už juos abu 13 500 litų).

Šiais metais konkurse buvo varžomasi dėl 11 leidimų verstis prekyba paplūdimio paviljonuose, už kuriuos biudžetas papilnėjo nuo 20 iki 38 tūkstančių litų.

Verslininkai, šiemet sumokėję už leidimus gerokai brangiau, ne tik solidžiai papildė miesto biudžetą, bet, svarbiausia, neįpareigoti jokių programų, ėmėsi iniciatyvų padėti neįgaliesiems.

 

Įrengė savo lėšomis

UAB „Skortis“ savininkas A. Timukas šį sezoną savo lėšomis įrengė neįgaliesiems privažiavimą prie paplūdimyje nuomojamo paviljono. Tiesa, takas neįgaliesiems buvo įrengtas ir anksčiau, bet jis buvo sulūžinėjęs  - neatitiko neįgaliųjų poreikių.

„Mes sudėjome naujas lenteles, sukalėme naujus stulpelius, nudažėme – patogu ir neįgaliesiems, ir mums malonu pasižiūrėti į padarytą darbą. Jeigu valdžia, skirstydama biudžetą, neranda galimybių padėti neįgaliesiems, mes, eiliniai verslininkai, galime tai padaryti ir savo lėšomis. Neskaičiavau, kiek man tai kainavo. Svarbiausia, padaryti gerą darbą“, - sakė jokiai partijai nepriklausantis verslininkas. Jis į biudžetą šiemet sumokėjo 40 tūkstančių litų už leidimą prekiauti paplūdimyje, kur jis turi du prekybos paviljonus. Beje, jame neįgalieji aptarnaujami be eilės ir gauna 15 procentų nuolaidą.

Laimėję konkursus atviroje konkurencinėje kovoje verslininkai A. Timukas ir E. Donskovas svarsto ateityje savo lėšomis, jeigu vėl pavyks laimėti savivaldybės konkursus, prie nuomojamų prekyviečių paplūdimyje įrengti ir paplūdimio tinklinio aikšteles.

„Sportas ir baras – du skirtingi dalykai. Negalima jų suplakti į vieną vietą. Jie turi būti vystomi atskirai“, - įsitikinęs A. Timukas. Jis neslepia savo kritiškos nuomonės apie konkursus su prie jų prišlietomis programomis:

„Projektai, ypač susieti su programomis vertinami labai miglotai, neaiškiais kriterijais.  Vertinant juos turėtų būti aiškesni, ekonominiais vertinimais pagrįsti kriterijai, o ne taip, kaip dabar – vienas komisijos narys sako, kad jam patinka geltona spalva, o kitas – kad raudona. Pamačiau, kad tokius konkursus laimi tik politikai- verslininkai, kurie patys ir surašo konkursų reikalavimus ir vertinimo kriterijus. Visi konkursai turi vykti atviroje konkurencinėje kovoje. Tik abejoju, ar Palangoje tai įmanoma“, - svarstė verslininkas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pagauta įkvėpimo, atsidaužiusi šonus Baltijos bangomis, savo feisbuko paskyroje pasidalinu naujais įspūdžiais apie Palangą, į kurią be jokių išimčių grįžtu kiekvieną vasarą jau daug metų iš eilės, ir galiu palyginti, kaip ji keičiasi. Negaila be jokio užsakymo ir be išankstinių suderinimų pareklamuoti tai, kas verta mūsų laiko ir uždirbtų pinigų. Tai štai – eilinį kartą apginsiu Palangą....


Palangoje balandžio 19 dieną surengtos Lietuvos ir Ukrainos draugystės dienos „Draugystės dienos“ rezultatai gerokai viršijo lūkesčius vykusios rezultatai gerokai viršijo lūkesčius: surinkta 16 504 eurai. „Tik dar kartą įsitikinome, jog kartu galime išties labai daug!“ savo Facebook paskyroje pirmadienį, balandžio 25 dieną, parašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.


Finansų ministerija trečiadienį, rugsėjo 15 d., Vyriausybei pasiūlė iš esmės pritarti teikiamam įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo ketinama nustatyti, kad esant daugiau negu vienam asmeniui, prašančiam išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose viešosiose vietose, skelbiamas viešasis konkursas pirmumo teisei pagal...


„Konservatoriai su koalicijos partneriais reanimavo valstybę, dabar jiems, pastačius ją ant kojų, turi būti suteikta teisė ją reabilituoti ir prikelti naujam gyvenimui. Seimui nereikia rėksnių, kurių Parlamente, deja, yra ne vienas, o dabartinis Seimo narys Pranas Žeimys – labai vakarietiškas, puikiai išmanantis įstatymų leidybą ir, svarbiausia, labai sąžiningas...


Įvyko konkursas-loterija dėl prekybos vietų Šventosios paplūdimyje

Linas JEGELEVIČIUS, Agnė LEKAVIČIENĖ , 2012 03 22 | Rubrika: Miestas

Trečiadienį, traukiant teniso kamuoliukus iš specialiai konkursui-loterijai pagamintos dėžės, buvo išsiaiškinti beveik 40 prekybos ir paslaugų teikimo vietų laimėtojai Šventosios ruože – nuo Monciškių iki Šventosios.   Iki  25  t ūkstančių litų Loteriją-konkursą savivaldybė turėjo paskelbti po teismo...


Palangoje, jos „auksinėje“ vietoje, paplūdimyje prie tilto, prekybos paviljonų vietų atidavimas ne pagal didžiausią konkurse pasiūlytą sumą, o pagal tai, kas prie prekyvietės pasiūlys geriausią sporto ar neįgaliųjų reikmes tenkinančią programą, jau seniai įplieskė kurorto verslininkų ir politikų (ar teisingau – politikų – verslininkų) ginčus ir svaidimusis kaltinimais korupcija. Nors abi...


Palangos politikai, regis, verčiasi per galvą, kad Palanga taptų patrauklesnė poilsiautojams iš visos Lietuvos ir užsienio, bet kai kurie Tarybos nariai, regis, patys mieliau atostogoms pasirinktų užsienio kurortus ar nors išvyką prie ežerų. Dauguma politikų – devyndarbiai, priversti aukoti atostogas dėl savo verslo ar asmeninių priežasčių...


Kad eilinių žmonių žinios apie Europos Sąjungos paramą dažniausiai apsiriboja trafaretiniu pasakymu „pinigų davė Europos Sąjunga“, nieko nuostabaus –dauguma žmonių apie Sąjungos paramą sprendžia pagal renovuojamas mokyklas ar rekonstruojamas gatves. Tačiau iš politikų, juolab savivaldybės Tarybos narių, suprantama tikėtis gilesnių žinių apie ES paramos panaudojimą, projektus, jų „virtuvės“...


Brangiausios kurorto vietos – paplūdimyje

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 20 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės skelbtas antrasis viešųjų vietų konkursas, vykęs miesto savivaldybės salėje, sulaukė nemažo būrio verslininkų, panorusių vasaros sezono metu prekiauti ar teikti paslaugas. Šįsyk buvo konkuruojama dėl vietų Kastyčio, Žvejų, Kontininkų, Vytauto gatvėse. Be abejo, didžioji dauguma verslininkų grūmėsi dėl 38 vietų paplūdimyje. Nors buvo pagarsinta, kad pajūryje...


Šiukšlina politikų malonė verslininkams

Alvydas ZALECKAS, 2010 01 09 | Rubrika: Miestas

Miestą valdantys politikai Naujųjų metų naktį, kai nueinantys 2009-ieji persirito į 2010-uosius, tikrai nedavė sau pažado, kad šiais metais stengsis tinkamai atstovauti palangiškiams, kurie juos ir delegavo į miesto tarybą, nepasižadėjo darbuotis taip, kad miestelėnų gyvenimas būtų laimingesnis, gražesnis ir sotesnis. Tokių pažadų išdidžiai miesto taryboje sėdintys ir išrinktaisiais...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius