Kodėl Palangai nereikia savo statybininkų?

Linas JEGELEVIČIUS, 2016-09-05
Peržiūrėta
2957
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kodėl Palangai nereikia savo statybininkų?

Sporto areną, Koncertų salę Palangoje pastatė ir net gatves kurorte remontuoja plungiškiai, telšiškiai ar statybininkai iš kitų rajonų, bet ne iš Palangos. Didžiausių kurorto statybinių bendrovių vadovai neslepia, kad Palangai jie nereikalingi ir svarsto savo bendroves perkelti į Klaipėdą, kuri jiems dosniai atseikėja darbų. „Ką padarysi, tokia šios kurorto valdžios politika – neduoti darbų savo miesto statybų bendrovėms. Dėl to net beveik atsisakyta viešųjų pirkimų. Liūto dalis darbų perkama apklausos būdu, tai pavedus „Palangos komunaliniam ūkiui“, – „Palangos tiltui“ sakė miesto statybų bendrovių vadovai. Tarybos narys Danas Paluckas įžvelgia „Palangos sindromą“: „Beveik visada pirmenybė atiduodama kitiems, ne Palangos statybų bendrovėms“.

Nebuvo nė vienos kurorto bendrovės
Palangos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius pernai ir šiais metais, anot skyriaus vyr. specialistės Ingos Kaminskienės, surengė „labai daug“ viešųjų pirkimų statybos ir inžineriniams darbams mieste atlikti, bet tarp dalyvių nebuvo nė vienos Palangos statybų bendrovės.
„Kodėl? Reikėtų klausti jų pačių. Mūsų visi pirkimai yra vieši, informacija apie juos skelbiama viešai sistemoje, juose dalyvauti gali visi norintys. Visiems sudaromos vienodos sąlygos“, – pabrėžė I. Kaminskienė.
Girdėdami tokius paraginimus, didžiausių Palangos statybinių organizacinių vadovai šypsosi. „O kokia prasmė juose dalyvauti, jeigu konkursų sąlygos neretai surašytos taip, kad tiktų kitiems, o ne vietos statytojams? – pastebi UAB „Mirigita“, vienos didžiausių kurorto statybos bendrovių, direktorius Giedrius Kiauleikis. – To pavyzdys – Koncertų salės konkursas“.
Jis atkreipia dėmesį, kad statybos darbams atlikti Palangoje jau praktiškai seniai neskelbiami viešieji pirkimai. „Tam daromos apklausos, kurias vykdo „Palangos komunalinis ūkis“. Vykdo taip, kad vietos statybų bendrovių neapklausia“, – sakė G. Kiauleikis.
Į viešas kalbas, kad Palanga „bijo“ savo statybininkų, statytojas pritariamai linkteli galva: „Teisingai, taip ir yra“.
Bet kaip tai paaiškinti, verslininkas negalėjo: „Man tai nesuprantama, visiškai nesuvokiama. Paprasčiausiai, tokia yra miesto valdžios politika ir matymas, ir tiek“.
Kita vertus, apklausos būdu pasirenkant statybų darbų rangovą, sutaupoma laiko ir greičiau galima įsisavinti pinigus.
„Bet viešųjų pirkimų būdu darbai paprastai nuperkami pigiau. Kai Palangoje vykdomos apklausos jiems, norėčiau hipotetiškai visų paklausti: ar tikrai darbai nuperkami už mažiausią kainą? Kai kurių objektų Palangoje statybų kainos buvo tokios aukštos, kad mane šokiravo“, – prisipažino G. Kiauleikis.
Anot verslininko, Konstantinas Skierus (UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius – aut.) tikrai nesugalvojęs, kad Palangoje nereikia viešųjų pirkimų. „Toks sprendimas – ne vieno žmogaus. Čia – miesto politika“, – pakartojo G. Kiauleikis.
Iki į valdžią Palangoje ateinant konservatoriams, užsakymų vietos statybininkams buvę gerokai daugiau, pastebėjo G. Kiauleikis.
Jis teigia, kad kaimyninėje Kretingoje į statybų sektorių „svetima įmonė“ neturi galimybių „įlysti“. „Ten nėra didesnių statybos įmonių, todėl visos mažosios išsidalinusios beveik visus vietos darbus“, – pastebi verslininkas.
Palangos savivaldybės užsakymu, „Mirigita“ darbus Palangoje paskutinį kartą atliko prieš trejus metus. „Nuo tada – jokių kvietimų dalyvauti apklausose“, – sako direktorius.
Pernai „Mirigitos“ bendrastatybinių darbų užsakymai Klaipėdoje sudarė 95 procentus įmonės apyvartos. Dalį darbų įmonė atlieka Kretingos rajone.
„Jeigu kada nors mes persikraustysime į Klaipėdą, niekas labai ir nenustebtų, – tvirtino palangiškis. – Tokią galimybę „pabėgti“ iš Palangos svarstome“.
„Mirigita“ įdarbina 70 žmonių.

Gali atlikti didelės apimties darbus
O gal Palangos statybų bendrovės neturi reikiamos kompetencijos ar pajėgumų atlikti didelių apimčių darbų kurorte?
„Dėl to nėra jokių problemų: galime kurorte padaryti didelės apimties darbus. Pažiūrėkime, kaip buvo pastatyta Palangos koncertų salė. Konkursą laimėjusi UAB „Conresta“ savo žmonių objekte teturėjo vos apie penkis. Visi kiti buvo subrangovai, tarp jų – ir mes: „Mirigita“ atliko visus mūro darbus“, – pastebėjo G. Kiauleikis.
Jis įsitikinęs, kad „surėmus jėgas, pavyzdžiui, su „Parama“ (kita didele Palangos statybų bendrove –aut.), Palangos statybininkai galėjo patys pasatyti visą Koncertų salę.
„Bet konkurso sąlygos buvo sudėliotos taip, kad laimėti tokį konkursą vietos statybinėms organizacijoms buvo neįmanoma“, – tvirtino „Mirigita“ direktorius.
Iki konservatorių skrydžio Palangoje, UAB „Parama“, didžiausia Palangos statybų bendrovė, įdarbinanti 80 darbuotojų, vos spėjo verstis per galvą vykdydama miesto statybų užsakymus.
Darbų buvo tiek daug, kad dar opozicijoje buvęs Šarūnas Vaitkus nekart Tarybos posėdžiuose linksniavo tuometinio mero Vytauto Stalmoko pavardę, neva jo liberalcentristų vadovaujama valdančioji koalicija proteguoja „Paramą“.
Su Š. Vaitkaus atėjimu į valdžią, „Paramos“ darbai Palangoje pasibaigė.

Darbų Palangoje beveik neliko
„Nei šiais metais, nei pernai „Parama“ jokių darbų pagal viešuosius pirkimus ar apklausas Palangoje nevykdė“, – „Palangos tiltui“ sakė „Parama“ direktorius Saulius Prikockis.
„Kada paskutinį kartą esame ką nors darę čia pagal miesto užsakymą, reikėtų pavartyti popierius, nes neatsimenu kada. Esame kažkada tvarkę Sodų ir Saulėtekio gatves. Bet bendros mūsų darbų apimtys nesumažėjo, tik jų nebeliko Palangoje“, – teigė jis.
Į vietos statybininkų nusiskundimus, kad vietos bendrovėms miestas darbų tiesiog „neduoda“, S. Prikockis atsakė: „Tiesos tokiame pasakyme – daug. Darbų mieste vietos statybų bendrovėms „stipriai“ sumažėjo. Gal ir dėl to, kad kai kurie objektai – labai specializuoti. Gal ir dėl to, kad rangovams keliami pernelyg aukšti reikalavimai. Pavyzdžiui, konkurso sąlygos atrinkti Sporto arenos rangovui buvo surašytos taip, kad mes praktiškai negalėjome dalyvauti“, – pabrėžė S. Prikockis.
Paprašytas prisiminti savo valdžios metais miesto santykius su vietos statytojais, buvęs Palangos meras Vytautas Stalmokas „Palangos tiltui“ sakė, kad „tada politikuojant“ buvo pažerta „nepagrįstų įtarimų“, kad buvę valdžioje liberalcentristai neva „duoda užsakymus“ vienai ar kitai kurorto įmonei.
Anot V. Stalmoko, tokių įtarimų yra ypač daug tekę išgirsti Remigijui Alvydui Kirstukui, taip pat buvusiam kurorto merui.
„Taip, kai kurios jėgos tuomet minėjo ir „Paramą“. Bet tada, kaip ir dabar, viešuosius pirkimus vykdė ne meras ar kokia nors partija, o Viešųjų pirkimų komisija“, – pabrėžė buvęs meras.
A. Stalmokui „biški keista“, kad Palanga vietos statybų įmonėms nepatiki darbų. „Negi visos įmonės taip jau blogai dirba? Neprisimenu paskutiniu metu objekto, kur būtų darbavusios miesto statybų įmonės. Nežinau, kokios to priežastys. Kodėl laimi kiti, bet ne palangiškiai, reikėtų klausti savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos“, – siūlė V. Stalmokas.

Sunku pakliūti į konkursus
UAB „Statpala“, Palangoje registruotos statybų bendrovės, įdarbinančios apie 40 žmonių, direktorius Viktoras Jasinskas sakė, kad „nepamenąs“, kada įmonė paskutinį kartą atliko miesto užsakymą.
„Sunku į statybų konkursus Palangoje pakliūti. Panašu, kad kitiems jie yra skirti. Toks įspūdis labai stiprus“, – verslininkas sakė „Palangos tiltui“.
Kaip ir „Mirigita“, „Statpala“ svarsto galimybę įmonę perregistruoti į Klaipėdą.
„Dirbame uostamiesty, Žemaitijoje, tik ne Palangoje. Dėl to ir mąstome pakeisti registraciją. Tokiu atveju, Palanga praras ne tik gyventojų pajamų mokesčio dalį, bet ir nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius“, – pastebi statybininkas.
„Statpala“ direktorius sako „nesuprantąs“ Palangos, kuri nepatiki darbų savo miesto statybų bendrovėms. „Tokie nusiskundimai – visų. Teko su tokia situacija susitaikyti. Žinoma, kol turime darbų kitur“, – sakė V. Jasinskas.
Jį stebina, kad „Palangos komunalinis ūkis“, atlikdamas apklausas statybos darbų rangovui pasamdyti, „Statpalai“ net neskambina. „Viešų pirkimų vengiama, o kai daromos apklausos, visada didesnė galimybė pasikviesti tą, kuris „reikalingas“ ar patinka. Bet tokių kriterijų negali būti apskritai“, – įsitikinęs verslininkas, žinomas dėl savo paramos miesto krepšinio klubui „Palanga“.

„Palanga turi sindromą“
Paprašytas pakomentuoti, švelniai tariant, keistą padėtį miesto statybų sektoriuje, D. Paluckas, miesto savivaldybės Tarybos narys ir vienos statybų bendrovės direktorius, „Palangos tiltui“ sakė, kad Palangoje yra „ryškus sindromas“, kai kalbama apie statybos darbų rangovų parinkimą: „Beveik visada pirmenybė atiduodama kitiems, ne miesto statybų bendrovėms“.
„Mano požiūriu, daugumą statybos darbų galėtų padaryti ir vietos organizacijos. Anksčiau vietos statybininkais buvo pasitikima kur kas daugiau. Kodėl dabar nepasitikima, sunku pasakyti. Gal valdžia turi daug baimių – kad bus apkaltinta savų įmonių protegavimu? Neduodant saviems užsakymų, toliau nuo „grieko“, – svarstė D. Paluckas.
Jis pastebi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pataria vengti apklausų kiek įmanoma. „Bet jeigu daromos jos, nesuprantu tuomet, kodėl neapklausiamos vietos įmonės“, – salė D. Paluckas.

„O kas draudžia jiems dalyvauti?“
Išgirdęs vietos statybininkų nusiskundimus, „Palangos komunalinio ūkio“ direktorius K. Skierus pakėlė antakius: „Nelabai suprantu tokių palangiškių statybininkų skundų ir nuoskaudų“.
Anot jo, praėjusiais metais „Palangos komunalinis ūkis“, „versdamasis per galvą“, ieškojo, kas iš vietos statybinių organizacijų galėtų imtis apie trijų dešimties daugiabučių namų renovacijos mieste.
„Pats asmeniškai kalbėjausi su kai kurių Palangos statybų bendrovių vadovais, prašiau, vos ne maldavome dalyvauti konkursuose. Tik „Mirigitą“ pavyko šiaip ne taip prisišnekinti. „Parama“ man pasakė teisindamasi: „Ne, mums neapsimoka...“ Šiandien iš 40 mieste renovuojamų daugiabučių namų keturiuose triūsia „Mirigitos“ žmonės. Kiti arba bijo, arba nemoka dirbti, nebijau to pasakyti. Konkursai renovacijoms darbams – labai lengvi, tad, prašau, nesiskųskite, kad nėra darbų Palangoje, ar jų niekas neduoda, o dalyvaukite konkursuose“, – sakė K. Skierus.
Anot jo, didelė komunalinio įmonės darbų sritis yra gatvių remontas ir asfalto dangos dengimas.
„Tokiems darbams statybų įmonės privalo būti atestuotos. O kuri iš kurorto statybinių organizacijų yra atestuotos? Nežinau tokios. Renovacijai atestacijos nereikia – pakanka vykdyti bendrus statybinius darbus. Jeigu moki mūryti, nereiškia, kad jau gali ir moki asfaltą kloti“, – „Palangos tiltui“ pabrėžė K. Skierus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvoje valstybės lėšomis finansuojamos penkios ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos. Šiemet joms skirta daugiau nei 46 mln. eurų, tačiau net keturi iš dešimties gyventojų šiomis programomis nesinaudoja. Tad kyla klausimas: kodėl?


dr. Saulius Grigaravičius, Palangos kredito unijos administracijos vadovas, sako, kad naujo valstybinio komercinio banko vienareikšmiškai nereikia. Anot jo, Lietuvoje veikia daug kredito unijų, taip vadinamų mažesnių bankų, kurie gyventojams ir įmonėms teikia lygiai tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas, kaip ir komerciniai bankai. O paslaugų įkainiai daug geresni, lankstesni...


Dažnas žmogus savyje nešiojasi įvairių nuoskaudų iš vaikystės, pyksta ant savo tėvų dėl jų klaidų – per didelio valdingumo ar per mažai rodomos meilės arba dėl tokių traumuojančių patirčių, kaip alkoholizmas, fizinis, emocinis smurtas. 


Šiandien mus yra siūlome tūkstančiai gaminių, kurie vienaip ar kitaip, naudingi mūsų organizmui. Vis dėlto, kai pasiūla yra tokia stulbinanti, daugeliui žmonių yra sudėtinga nuspręsti, į ką verta investuoti savo pinigus. Vis dėlto, viskas bus kur kas paprasčiau, jei susipažinsite su priežastimis, kodėl verta naudoti vieną ar kitą gaminį. Na, o priežasčių, kodėl turėtų būti vartojamas ...


Šią, kaip ir praėjusią, vasarą daugybės lietuvių keliai ves į Palangą. Populiariajam pajūrio kurortui jau dešimtmetį vadovaujantis meras Šarūnas Vaitkus nesidrovėdamas tvirtina, kad per šį laikotarpį Palanga smarkiai pasikeitė ir yra ant sėkmės bangos. Panašu, jog nė pandemija kurortui nesmogė žemiau juostos – meras šį laikotarpį apibūdina kaip...


Įsigaliojęs Tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. T2-228 nurodo, kad Palangiškio kortelių galiojimo laikas pratęsiamas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taigi palangiškiams naujų kortelių išsiimti nereikia, jos lieka galioti iki nurodyto termino.


Projektui „Aš myliu Lietuvą“ didžiausio šalies kurorto meras Šarūnas Vaitkus papasakojo apie tai, kodėl jo gimtoji Palanga yra gražiausias miestas ir kodėl jam svarbus Vytautas Landsbergis.


Sporto areną, Koncertų salę Palangoje pastatė ir net gatves kurorte remontuoja plungiškiai, telšiškiai ar statybininkai iš kitų rajonų, bet ne iš Palangos. Didžiausių kurorto statybinių bendrovių vadovai neslepia, kad Palangai jie nereikalingi ir svarsto savo bendroves perkelti į Klaipėdą, kuri jiems dosniai atseikėja darbų. „Ką padarysi, tokia...


Angelina Jolie rado dar vieną būdą būti žvaigžde – ši aktorė, „Oskaro“ laureatė ir Jungtinių Tautų (JT) ambasadorė pabėgėlių reikalams, dabar sulaukia pagarbos pareiškimų iš sveikatos apsaugos aktyvistų, gydytojų ir savo gerbėjų, kai atskleidė, jog ryžosi abiejų krūtų pašalinimo operacijai, kad sumažintų riziką susirgti vėžiu. 37 metų aktorei abi...


Ar Jono Basanavičiaus alėjoje nelegaliai – tai yra nesuderinus nei su miesto savivaldybės architektūra, nei su Statybų inspekcija – suręstos pašiūrės, kioskai ir užeigos yra statiniai ar įrenginiai? Jei statiniai, tai kokie – stacionarūs, nesudėtingi ar laikini? Jeigu statinys nelegalus, kas pažeidėjus turi tramdyti – Statybų inspekcija, Paveldo departamento padaliniai ar Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius