Kodėl niekas neperka senojo Palangos savivaldybės pastato?

Jau aštuntąjį kartą skelbiamas viešas aukcionas dėl buvusio Palangos miesto savivaldybės administracijos pastato Vytauto g. 73 bei jam priklausančių garažų, žemės sklypo pardavimo. Kol kas pirkėjo nepavyksta rasti, nors nekart buvo mažinama kaina. „Palangos tiltas“ domėjosi, kokios priežastys slypi, kad pastatas iki šiol neturi naujojo šeimininko.

Kainų pokyčiai
Trijų aukštų administracinis pastatas Vytauto g. 73 yra 439,54 kv. m ploto, pastatytas 1940 metais. Šiame pastate iki 2015 metų pavasario, kuomet buvo persikelta į naująsias patalpas, buvo įsikūrusi Palangos miesto savivaldybės administracija. Parduodamam objektui priskirtas bendro naudojimo žemės sklypas sudaro 0,2272 ha. Dar prie bendro turto priklauso du vieno aukšto mūriniai garažai (62,9 kv. m ir 38,37 kv. m) bei kiemo statiniai. Bendras pastatų plotas – 675,43 kv. m. Pradinė bendra nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimo kaina naujai šiemet skelbiamame aukcione – 534 316 eurų.
2014 metų vasarą, kuomet buvo skelbiamas pats pirmas aukcionas, turto pradinė kaina buvo 728 683,97 tūkst. eurų. Vėliau tais pačiais metais sumažėjo iki 592 tūkst. eurų, o kitąmet šoktelėjo iki 656 tūkst. eurų.
Kainų svarstyklės leidosi tai į vieną, tai į kitą pusę, tačiau pirkėjas taip iki šiol ir nerastas. Jau kitą savaitę, balandžio 27 dieną, bus surengtas dar vienas – jau aštuntasis aukcionas. O registracija į šį aukcioną prasidės balandžio 25 dieną.
Savivaldybė nori pinigus gauti iš karto – mokėti už objektus dalimis nuostatuose nėra numatyta.

Kainos gali mažėti tik 10 procentų
Kodėl šio pastato pardavimas toks vangus, atsakymo neturėjo ir Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Liebienė, atsakinga už vykdomus aukcionus. „Sunku pasakyti, kodėl procesas tiek užsitęsė. Gal atbaido ir didelė kaina, tačiau čia jau ne mes sugalvojome – skelbiame tiek, kiek pirmąjį kartą įvertino turto vertintojai“, – teigė specialistė.
Neįvykus aukcionui, vėliau jokios sąlygos nėra keičiamos, išskyrus kainą. „Viskas, ką mes galime padaryti, tai sumažinti kainą iki 10 procentų. Daugiausiai esame mažinę iki 5 procentų“, – akcentavo V. Liebienė.
Paskutinį kartą šiais metais aukcionas ir vėl neįvyko kovo pradžioje. Besidominčių objektu buvo, tačiau nesulaukta nei vienos paraiškos.
Yra jau ir tokių, kurie objektu domisi kiekvieno skelbiamo aukciono metu, tačiau paraiškos taip ir neatsiunčia. Žinoma tik tiek, kad tai žmogus iš Šiaulių. Specialistei paklausus, kas stabdo, kad šiaulietis taip ir nesiryžta pirkti objekto, atsakymas, dažniausiai, visada būdavo tas pats – kaina.

Pastatas tikrai ne pats patraukliausias
Nors pardavimo informacijoje ir skelbiama, kad objektas strategiškai patogioje vietoje – miesto centre, iki jūros vos 1 kilometras, tačiau reali pastato būklė, anot V. Liebienės, švelniai pasakius, apgailėtina: „Visi žino, kokiomis sąlygomis dirbome ilgą laiką. Pastatas tikrai atgyvenęs ir, vargu, ar čia padėtų remontas“.
V. Liebienė svarstė, kad naujasis pastato savininkas turėtų pastatą visiškai rekonstruoti, o gal net griauti ir statyti toje vietoje naują.
„Palangos tiltas“ teiravosi, kaip šis pastatas išlaikomas šaltuoju sezono metu. „Nuo 2014 metų, kuomet pardavinėjame šį objektą, žiemomis jis nėra šildomas – tai reikalautų iš miesto biudžeto labai didelių sumų, kurios būtų paleidžiamos vėjais. Minimaliai šildoma tik atskira pastato dalis. Jame dar tebėra didžioji dalis archyvo, tad, kad neįsimestų pelėsis, esame priversti tą patalpą šildyti“, – tikino pašnekovė.

Aukcionai pasikeitė pirkėjų naudai
Pasak V. Liebienės, turto pardavimo aukcionai nuo 2014 metų spalio tapo šiek tiek paprastesni. „Pasikeitus turto administravimo įstatymui, pasikeitė ir vykdomų aukcionų tvarka. Iki tol pageidaujantys dalyvauti aukcione siųsdavo paraiškas su savo nurodoma suma. Kieno didesnė, tas ir laimėdavo“, – sakė ji.
Tokiu būdu aukcione nesusitikdavo visi pretenduojantys į turtą, nežinodavo, kokią kainą siūlo kiti, nebūdavo galimybės siūlyti dar didesnę sumą.
Dabar aukcionai vyksta „tiesiogiai“: susirenka visi pretendentai, yra skelbiama pradinė kaina, kurią gali kiekvienas didinti. Aukcionas vyksta su gongu. Specialistė mano, kad tokiu būdu suteikiama daugiau galimybių pirkėjui: jis girdi, kokios yra siūlomos sumos, gali reaguoti tą pačią minutę, ko nebuvo anksčiau.

Prašo per daug
Palangos nekilnojamojo turto agentūros „Palnesta“ ekspertas Gintaras Mickus teigia, kad sudėtingą objekto pardavimo procesą sunkina ne viena priežastis.
„Pirmiausia derėtų atsižvelgti į geopolitinę situaciją, kuri tikrai nėra pati geriausia. Rinkos kainos labai svyruoja, pastaruoju metu jos nėra pačios palankiausios pirkėjui ar investuotojui, tad kainos sprendimas turi būti labai atsakingas ir šimtą kartų apgalvotas žingsnis“, – sakė ekspertas.
G. Mickus teigia, kad Vytauto g. 73 esantis pastatas nėra pats priimtiniausias pirkėjui, tad iš dalies nenuostabu, kad domėjimasis šiuo objektu vangus: „Tai tikrai nėra pati geriausia vieta įrengti butus asmeniniam naudojimui ar poilsiui. Pastatas galėtų būti naudojamas tik administracinei paskirčiai. O Palangą investuotojai dažniausiai juk renkasi dėl pramogų, poilsio, verslo“.
Ekspertas mano, kad už tokios gana jau senos būklės pastatą, kaina yra gana aukšta: „Ir daug ką lemia ne tik pastato būklė, bet ir vieta. Nesvarbu, kad centras ar jūra netoli. Kaina labai krenta dėl šalia įrengto naujojo muzikinio fontano. Čia vasarą būna didelis triukšmas, kuris daug ką atbaido“.
G. Mickus pasakojo, kad neseniai toje vietoje pardavė butą, dėl kurio pirkėjai jau po truputį gailisi. „Iš pradžių džiaugėsi, kad gyvens šalia tokio traukos objekto, kad galės patys juo bet kada džiaugtis, tačiau ilgainiui triukšmas iki vidurnakčio ėmė pabosti, o fontano transliuojamas dainas labai greitai išmoko mintinai“, – šmaikštavo ekspertas.
Per didelę kainą įvardijo ir nekilnojamojo turto agentūros „Ober haus“ komercinio turto ekspertė Nerilė Drakšienė: „Sunku pasakyti, kas lemia tokį vangų domėjimąsi šiuo objektu, reikėtų detaliau pasidomėti visomis sąlygomis, tačiau pirminė kaina atrodo išties nemaža, pastatas gi ne pats naujausias“.

Reklama – vienas iš pardavimų variklių
Pasak G. Mickaus, labai dažnai nesiseka parduoti, nes per mažai dėmesio skiriama reklamai: „O valdininkai parduodamus objektus reklamuoja itin vangiai. Išties reklamos trūksta, tai, manau, tikrai padidintų domėjimąsi“. Juk neveltui yra, kaip pasakojo ekspertas, sakoma, įdėtas pelnas į reklamą grįžta keliskart didesnis.
Ekspertas pataria ne tik dar kartą gerai apsvarstyti kainą, bet ir numatyti galimybę pirkėjui mokėti dalimis: „Tai labai didelis privalumas. Suprantu, kad kurortas nori gautus pinigus tuoj pat investuoti, tačiau mokėjimas dalimis labai dažnai palengvina pardavimą“.
G. Mickus garsiai svarstė: „Nebūtina duoti ilgo kelių metų termino, užtenka ir pusmečio ar daugių daugiausiai metų. Tada investuotojas, manau, tikrai pagalvos apie tokią suteiktą galimybę“.
Tokia praktika, pasak eksperto, taikoma ir parduodant žemės sklypus ar butus: „Nematau čia nieko blogo. Jei tikrai nori parduoti savo turtą, dėsi visas įmanomas pastangas ir sudarysi kaip įmanoma palankesnes sąlygas pirkėjui. Žinoma, nepatirdamas skriaudos ir pats“.