Klaipėdos uoste – ne tik kroviniai, bet ir kruiziniai laineriai

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Antradienio rytą Klaipėdos uoste, greta Danės upės žiočių prisišvartavo su Portugalijos vėliava plaukiojantis kruizinis laineris „Astoria“. Šiemet tai – pirmasis tokio tipo laivas, kuris tapo sezono kregždute, – uostamiestyje, o tuo pačiu ir visame Klaipėdos regione startavo kruizinės laivybos sezonas.

Pasitiko jūrinis oras
Beveik pusę tūkstančio turistų atplukdęs laivas „Astoria“ prie Kruizinių laivų terminalo krantinės švartavosi apie aštuntą valandą. Išlipančių svečių šįkart laukė ne tik tautiniais rūbais vilkintys, liaudiškas melodijas grojantys jaunuoliai, o ir Klaipėdos miesto bei uosto vadovai. Taip sutinkamas ne kiekvienas į uostą įplaukiantis kruizinis laivas. Šio gausaus svečių būrio priežastis – kruizinės lai-vybos sezono atidarymas. Tiesa, kaimo kapela pasitinka kiekvieno kruizinio lainerio svečius. Tik paprastai jų melodijos ir dainos liejasi prie pat laivo trapo, o šįkart, dėl prastų oro sąlygų, muzikantai slėpėsi specialiai jiems pastatytoje palapinėje prie turistų laukiančių autobusų.

Vertina ramybę
Prastas oras nesugadino nuotaikos – turistai leidosi į Klaipėdos uostą besišypsančiais veidais. Didžioji dalis turistų atvyko iš Didžiosios Britanijos. „Tad oras Klaipėdoje jų nenustebino ir turbūt nenuliūdino, – ragindama pasidžiaugti tuo, jog kruizinė laivyba padeda kovoti su savotišku sezoniškumu regione, kalbėjo Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) direktorė Romena Savickienė. – Šiuo metu kitoje Lietuvos dalyje dar tik laukiama turistinio sezono, o mes jį jau pradedame. Šiemet startuojame anksti, o baigsime vėlokai – spalio 19 dieną“.
Anot R. Savickienės, dabartiniai rezultatai džiugina. „Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, išlieka pagrindinės kryptys, populiarumą pelnę lankomi objektai. Tai – Klaipėda, Ventės ragas, Kuršių nerija, Palanga, Kretinga“, – vardijo KTIC direktorė.
Taip pat turizmo ir informacijos centro vadovė akcentavo, ką vertina užsienio turistai: „Jie džiaugiasi tuo, dėl ko mes dažniausiai liūdime. Ramybę. Visas pasaulis šiuo metu kovoja su tuo, jog didieji miestai yra perkrauti turistais, pradedama ieškoti vietų, kur svečiai galėtų jaustis ramiai, tiesiog pasivaikščioti, nelaukti ilgose eilėse prie muziejų ar ieškoti vietų kavinėse. Nuomonę, jog labiausiai pas mus vertina ramybę, girdime ne tik iš kruiziniais laivais atvykusių turistų, ji išsakoma nuo šių metų pradžios“.

Svarbu visam regionui
„Kruizinių laivų sezoną pasitinkame su dviem mieste atsinaujinusiais akcentais: piliavietėje neseniai atidarytu antrojo pasaulinio karo muziejumi „38/45“ ir rekonstruotu Lietuvos jūrų muziejumi, – primindamas, kad praėjusiais metais Klaipėda buvo išskirta kaip patraukliausia vietovė turizmo sri-tyje, kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. – Pernai kartelė buvo iškelta pakan-kamai aukštai, bet ir šiemet mes neketiname jos nuleisti žemiau, tiek kalbant apie kruizinių laivų skai-čių, tiek – apie atvykstančių turistų srautus“.
Klaipėdos meras akcentavo mėlynuoju proveržiu pavadintą strategiją, kuri yra tiesiogiai siejama su jūrine ekonomika, o besiplečiantis kruizinis turizmas yra ryškiausias to pavyzdys: „Be jokios abejonės, tai – didžiulė nauda ne vien tik mūsų miestui, o ir visam regionui. Yra paskaičiuota, kad vienas kruizinio lainerio turistas Lietuvos žemėje vidutiniškai išleidžia apie 50-70 eurų. Palanga, Kuršių nerija, Kretinga, Skuodas, Plateliai. Visų šių ir kitų vietovių verslas sulaukia kruizinio turizmo atstovų, o tai reškia, kad šie svečiai yra svarbūs ne tik mums, klaipėdiečiams, o ir toms vietovėms. Todėl aš manau, kad šį sezoną, skaičiuodami viščiukus rudenį, vėl galėsime pasidžiaugti, kad mūsų lūkesčiai nebuvo nuvilti. O Klaipėda nenuvils tų, kurie atvyksta ne tik į ją, o ir į visą regioną“.

Uostas ne tik krauna
Klaipėdos jūrų uosto pajamos iš kruizinės laivybos sudaro tik menką dalį – apie1-1,5 proc. nuo visų Uosto direkcijos pajamų. Tačiau Uosto direkcija skiria daug dėmesio kruizinės laivybos populiarinimui, dalyvauja įvairiose pasaulio kruizų parodose, kur užmezgami kontaktai su naujomis kruizų linijomis. Šis įdirbis prisideda prie to, kad kruizinės linijos įtraukia Klaipėdą į savo maršrutus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad Uosto direkcija kruizinės laivybos veiklą laiko labiau socialine, didžiausią tiesioginę naudą duodančia Klaipėdai ir aplinkiniams miestams bei rajonams.
Jis taip pat pastebėjo, kad kruizinių keleivių skaičius auga ne tik mūsų uoste, o ir visame Baltijos jūros regione. „Per pastaruosius penkerius metus šie skaičiai yra augantys, nors kruizinių laivų kiekis beveik nesikeičia. Manome, kad šiemet Klaipėdos regione turėtų apsilankyti beveik 80 tūkstančių kruizinių keleivių, o tai yra apie 7 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Mus tai džiugina ne dėl pajamų, o todėl, kad esame socialiai atsakingi partneriai: kruizinis turizmas yra labai svarbus Klai-pėdos miestui ir visam regionui“, – sakė A. Vaitkus.
Valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius pajuokavo, kad kruizinį sezoną pradėjusi „Astoria“ yra mažas laivas, nes yra „tik“ 160 metrų ilgio. „Šiuo metu pasaulyje yra apie 360 kruizinių laivų, dar apie 90 laivų statomi (manoma, kad į laivybą jie bus paleisti iki 2025 m.). Ir visi jie – ilgesni nei 300 metrų. Tai prilygsta Vilniaus televizijos bokštui arba 25 metrų aukščio pastatui. Štai tokie laivai netrukus atplauks ir į Klaipėdos uostą“, – neslėpdamas džiugesio šypsenos, kalbėjo A. Vaitkus.

Ieško naujų galimybių
Žinoma, didesni laineriai atplukdys ir daugiau turistų, juolab, kad pastebima tendencija, jog kruizų dalyviai vis dažniau ir gausiau išlipa į krantą. Prognozuojama, kad turistų skaičiai augs maždaug 8 procentais ir tas augimas išsilaikys dešimtmetį.
A. Vaitkus patikino, kad planuojama tobulinti uosto akvatoriją, ją pritaikyti didesniems laineriams švartuotis ir tuo pačiu padaryti patrauklesne. Dar vieną kruizinių laivų terminalą ketinama įkurdinti prie 21-22 pirso, šalia buvusios „Laivitės“ teritorijos. Uosto direkcijos vadovas sakė ketinantis artimiausiu metu susitikti su naujaisiais teritorijos vystytojais: „Tikiu, kad rasime bendrą sprendimą. Tuo labiau, kad naujieji vystytojai ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti teritoriją greta akvatorijos, o uosto direkcija taip pat norėtų įsikurti arčiau vandens ir čia pritraukti visas mūsų tarnybas. Be to, ilgesnis pirsas uždengtų akvatoriją ir leistų įgyvendinti seną visų svajonę: atsirastų vietos švartuotis jachtoms. Šiuo metu tai – neįmanoma, nes akvatorija yra atvira“.
Vasaros pradžioje Uosto direkcija kruizinių laivų keleiviams ketina pasiūlyti nemokamą elektroninį gidą. Mobilioji programėlė padės turistams susipažinti su uostamiesčio turistiniais objektais, kuriuos pristatys trimis kalbomis. Projektui Uosto direkcija gavo Europos Sąjungos finansavimą pagal projektą „Žaliasis kruizų uostas“.

Palanga – tarp populiariausių
„Kruiziniai laivai uoste stovi apie 8-9 valandas. Per naktį per visą istoriją yra išbuvę tik du laineriai, iš kurių vienas – dėl gedimo. Natūralu, kad per tokį laiko tarpą apvažiuoti visos Lietuvos nespėtume. Tad siūlome tik arčiausiai esančias vietoves, iš kurių tolimiausi taškai yra Šilutės rajone arba pasivažinėjimas dviračiais Šventojoje“, – primindama, kad Palanga ir Klaipėda tarp kruzinių turistų yra vienodai patrauklūs miestai, specialiai „Palangos tiltui“ sakė R. Savickienė.
Palangoje, anot pašnekovės, yra siūloma labai daug ir įvairių pramogų, štai kodėl ekskursijas į didžiausią Lietuvos kurortą užsisako labai daug užsienio svečių. Žinoma, vienu patraukliausių taškų įvardijamas Gintaro muziejus. Tačiau ne mažiau, pasak R. Savickienės, patrauklūs yra pasivažinėjimai vasaros transporto priemonėmis.
Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė primena, kad jūrinį turizmą apima ne tik kruizinių laivų keleiviai, o ir keltai, jachtos, pramoginiai laivai ir kt. Tačiau R. Savickienė paneigė, jog auga norinčiųjų keliauti savarankiškai srautai. „Net sakyčiau, kad yra priešingai: kruiziniuose laivuose eks-kursijų pardavimai – labai geri. Pavyzdžiui, laivuose, kurie atgabena daugiau nei 2000 žmonių, ekskursijas parduodame 50-60 proc. keleivių, o tokiuose mažuose kaip „Astoria“ organizuotas išvykas renkasi net apie 80 proc. keleivių“, – patikino R. Savickienė.
Tačiau klaipėdiečiai sako, jog yra pasirengę priimti ir įtikti tiems, kurie keliauja savarankiškai. Jiems primygtinai rekomenduojama apsilankyti Smiltynėje – UNESCO pasaulio paveldo objekte, apvažiuoti kitus objektus dviračiais pagal šiais metais specialiai parengtus maršrutus