Kino teatras „Naglis“: rekonstruos ar sunaikins?

Restauruota Kurhauzo salė, sparčiai rekonstruojama Vasaros koncertų estrada ir kino teatras „Naglis“ – tokia graži kultūros oazė buvo besiformuojanti pačioje Palangos širdyje. Tačiau dėl „Naglio“ ateities ilgamečiam jo vadovui, kuris nuo kovo 31 d. juo jau nebebus, Vaclovui Aleksandravičiui kyla rimtų būgštavimų: ar išties „Lietuvos kinas“ ketina išlaikyti čia kino teatrą?

Niekada nematė remonto
Kad įmonei „Lietuvos kinas“ priklausančiam kino teatrui „Naglis“ būtina renovacija – tiek paties pastato kapitalinis remontas, tiek pakeisti kino filmų demonstravimo įrangą – kalbama jau ne pirmi metai. Tai ne vienerius metus visoms įmanomoms instancijoms, ir, aišku, visų pirma pačiam „Lietuvos kinui“ nenuilsdamas kartojo nuo 1979 m. „Nagliui“ vadovavęs V. Aleksandravičius, kurio žinioje buvo ir kitas įmonei priklausantis turtas Klaipėdoje – nugyventas kino teatras „Jūratė ir Kastytis“ bei patalpos Dubysos gatvėje.
„Naglis“ pastatytas 1958 metais, ir nuo to laiko jis nėra matęs kapitalinio remonto, – sako V. Aleksandravičius. – Prieš sezoną tik fasadą atnaujinam, kaip patys pajuokaujam, „lūpas padažom“ – ir viskas“.
Tiesa, 1985 m. buvo parengtas pastato kapitalinio remonto projektas, tačiau tam numatytos lėšos buvo „permestos“ Šventajai, kur iškilo „Eldija“ – kultūros rūmai su kino sale.

Lėšų būtų pakakę
Pasak V. Aleksandravičiaus, „Naglis“ praktiškai nerūpėjo nei vienam „Lietuvos kino“ vadovui. Aiškinimus, neva vis pritrūkdavo pinigų jo remontui, buvęs vadovas vadina juokingais.
„Toje pačioje Šventojoje buvo parduota poilsinė. Pinigai pravalgyti. Aš jau nebekalbu apie tam pačiam „Lietuvos kinui“ priklausiusį pastatą J. Basanavičiaus gatvėje. Vietoj „Jaunystės“ ten atsirado „Laukinių vakarų salūnas“. Kaip valstybės turtas parėjo į privačias rankas, net specialios tarnybos dar tebesiaiškina, o kur dingo beveik pusantro milijono – neaišku“, – kalbėjo pašnekovas.
Aišku tik tiek, kad iš tų pinigų „Naglio“ sutvarkymui nieko neskirta. Per visus metus nuo jo pastatymo pakeisti langai, padažyti fasadai, dukart pakeistos kėdės ir šiek tiek atnaujinta kino filmų demonstravimo įranga tikrai tiek nekainavo.
„Jeigu bent žinotume, kas čia rengiamasi daryti, nekiltų nerimo. Bet dabartinė įmonės vadovybė savo planus slepia, tik mūsų klausinėja: ką norėtumėte čia matyti?“ – sakė buvęs „Naglio“ vadovas, pridūręs, jog Palangą lenkia ir Gargždai, ir Varėna, kur neseniai duris atvėrė iš pagrindų modernizuoti kino teatrai. Tiesa, jie esą municipalinio pavaldumo.
„Man keista: vasaros sotine save tituluojanti Palanga, skirtingai nei tie patys Gargždai, nesugeba per tiek laiko modernizuoti kino teatro. Tad ir minčių pradeda visokių kilti: gal planuojama pastatą su nemenku sklypu pačiame kurorto centre tiesiog tyliai parduoti? Juolab, kad atleidimo lapeliai mums jau įteikti“, – kalbėjo V. Aleksandravičius.

Planus derino su Savivaldybe
Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius, paklaustas, kas yra žinoma apie „Lietuvos kino“ planus dėl „Naglio“ kino teatro, sakė, jog per praėjusius metus ne kartą ir savivaldybės administracija, ir miesto vadovai buvo susitikę su dabartiniu įmonės direktoriumi Arūnu Stoškumi bei kalbėjosi apie paties pastato bei kino jame ateitį.
„Sausio mėnesį mes gavome raštą, kuriame klausta apie miesto planus: ar nėra numatyta Palangoje statyti kokio nors objekto, kuriame, be kita ko, būtų planuojama įrengti kino filmų peržiūrai skirtas sales. Mes gi atsakėme, jog nei pati Savivaldybė, nei investuotojai panašių planų neturi“, – sakė V. Rekašius.
Kultūros skyriaus vedėjo žiniomis, „Lietuvos kinas“ planuoja iš pagrindų rekonstruoti „Naglį“ – tiek patį pastatą renovuoti, tiek įsigyti moderniausią demonstracinę įrangą.

Palanga be kinio neliks
„Palanga tikrai neliks be kino, – patikino A. Stoškus. – Mūsų planai – rekonstruoti „Naglį“ taip, kad čia atsirastų dvi pačius aukščiausius kriterijus atitinkančios salės su modernia technika. Planuojame, kad čia būtų rengiami ne tik kino filmų seansai, bet ir vyktų festivaliai – tokie, kaip „Kino pavasaris“ ar „Scanorama“, vyktų filmų premjeros. Sales ir jų scenas būtų galima panaudoti ir teatrų repeticijoms bei spektakliams, ir nedidelio formato koncertams – jau praėjusią vasarą tokia galimybe domėjosi ir Merūnas Vitulskis, ir Laima Lapkauskaitė“.
Pasak „Lietuvos kino“ vadovo, visus metus veiksiančiame objekte būtų galima organizuoti ir konferencijas, ir kitus renginius.
„Mūsų vizijoje – ne tik modernus kino teatras, kuriame galėtume demonstruoti ir 3D formato filmus, bet ir jaukus, publikai patrauklus multifunkcinis kultūros pastatas“, – akcentavo A. Stoškus.

Konkursas jau paskelbtas
„Lietuvos kino“ vadovas sakė, jog rimtai domėjosi, kaip buvo rekonstruojami kino teatrai Gargžduose, Marijampolėje, Varėnoje. Jo paskaičiavimais, pertvarkyti „Naglį“ kainuotų netoli milijono eurų. Paklaustas apie lėšas, Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos vadovas sakė, jog lėšų visada yra, tik reikia mokėti jas „paimti“. Gegužės mėnesį tuo tikslu ketinama kreiptis į Verslo paramos agentūrą, yra rengiami projektai pinigams iš ES struktūrinių fondų gauti.
Beje, kaip sakė A. Stoškus, jau yra paskelbtas konkursas priešprojektiniams „Naglio“ pasiūlymams parengti, ir po trijų mėnesių architektai turėtų pateikti savo koncepcijas bei vizijas. Išrinkus tinkamiausią, bus pradėtas rengti techninis projektas, kurį tikimasi užbaigti per 6-8 mėnesius.
„Šį vasaros sezoną „Naglis“ dirbs taip, kaip ir praėjusių metų vasarą: pradėsime rodyti kino filmus gegužės viduryje, ir, jeigu orai leis, dirbsime iki rugsėjo pabaigos. O pati rekonstrukcija galėtų prasidėti po poros metų“, – pasidalijo planais „Lietuvos kino“ vadovas.