Keturių mėnesių vasara: kaip po jos jaučiasi kurortų verslai

Per kaip niekad ilgą šių metų vasaros sezoną daugiausiai problemų prikaupė Palangos įmonės, tačiau palangiškiai buvo pirmi ir pagal naujų verslų kūrimą. Skolas „Sodrai“ aktyviausiai gesino Birštono įmonės, o mažiausiai skolingų jai buvo Druskininkuose, rašoma „Creditreform Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Jei ne nauji mokslo metai, tikriausiai dar ir rugsėjį kurortuose būtume turėję nė kiek ne mažiau poilsiautojų nei vasaros mėnesiais. Dėl gerų orų ir ilgesnio nei įprasta sezono šią vasarą gyrė ir patys kurortų verslininkai. 

Tačiau, kaip pastebėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, kurortų svečiai pradėjo taupyti: pavyzdžiui, Palangos restoranuose vidutinė čekio vertė smuko 10-15 proc., sumažėjo ir papildomų paslaugų paklausa viešbučiuose. Todėl tikrai smalsu, kaip Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos verslai atrodo jau pasibaigus vasaros sezonui. Juk eilinį kartą ūgtelėjo minimali alga, personalo problema tik dar paaštrėjo, pas ne vieną velkasi dar pandemijos metu atidėtos skolos, o ir maitinimo įstaigoms prisidėjo 12 proc. padidintas pridėtinės vertės mokestis.

Nuo to, kiek „riebaliuko“ prikaups poilsiamiesčių verslas, tiesiogiai priklausys, kaip seksis pergyventi tarpusezonį ir kokios sveikatos sutikti naująjį vasaros sezoną. Ypač tai aktualu prie jūros įsikūrusiems verslams, nes ne sezono metu – gal išskyrus keletą didesnių švenčių – juose besilankančių sumažėja gerokai“, – sako tarptautinės įmonių kreditingumo vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Senos ir naujos įmonės 

„Creditreform Lietuva“ analitikai išanalizavo visų kurortuose įregistruotų įmonių, kurios sezono pradžioje (2024 m. gegužės 1 d.) turėjo bent vieną samdomą darbuotoją, ekonominę situaciją ir palygino su tuo, kaip jos jaučiasi sezono pabaigoje (2024 m. spalio 1 d.).

Daugiausiai „gyvų“ verslų sezono pradžioje užfiksuota Palangoje (835), o mažiausiai Birštone (113). Tarp šių kurortų įsitaisė Druskininkai (616) ir Neringa (432). Beje, būtina pabrėžti, kad buvo analizuojamos tik tos įmonės, kurios registruotos kurortuose, o ne tos, kurių buveinės kituose Lietuvos miestuose. 

Paaiškėjo, kad aktyviausiai naujas įmones steigė palangiškiai. Čia kiekvienam šimtui gegužės pradžioje veikusių įmonių teko 11,7 naujos kompanijos. Mažiausiai aktyvūs buvo Druskininkų gyventojai (3,4 nauji verslai). Tiesa, jei kreipsime dėmesį į tai, ar nauji verslai dabar turi darbuotojų, į priekį išsiverš Nida, kur net ketvirtadalis naujų verslų jau turi įdarbinę bent vieną darbuotoją. O štai Birštone užgimę nauji verslai kol kas personalo išvis neturi.

Kam nesisekė labiausiai 

Matyt, blogiausia, kas gali nutikti kurortų verslui, tai pasitraukti iš rinkos per patį sezono įkarštį. Laimei, bankrutuojančiomis šią vasarą buvo paskelbtos tik trys įmonės. 

Viena Druskininkuose – 2012 m. mažoji bendrija „DV International“, užsiėmusi prekyba paštu bei internetu. Ir dvi Palangoje: 12 metų gyvavusi statybos bendrovė „Ribera“ ir 11 metų buitinę elektroniką taisiusi įmonė „Televizijos orbita“. Neringoje ir Birštone nuostolių tarp verslų nebuvo. 

Tiesa, personalą išbarsčiusių įmonių, buvo kiek daugiau. Iš sezoną pradėjusių kompanijų sezono pabaigoje be personalo liko 3,6 proc. Palangoje. Druskininkuose tokių buvo 2,6 proc., Neringoje – 1,4 proc., o Birštone visos sezoną pradėjusios įmonės ir spalio 1 d. turėjo darbuotojų. Personalo praradimas dažnu atveju rodo, kad įmonė patiria sunkumų ar tiesiog neoficialiai baigė savo veiklą. Tiesa, išimtį reikėtų daryti mažosioms bendrijoms, kurios gali veikti ir neturėdamos per „Sodrą“ įforminto personalo.

Buvo ir įmonių, per sezoną užsidirbusių turto areštą. Kaip teigia „Creditreform Lietuva“ specialistai, tai irgi parodo, kad su kompanija ne viskas gerai, o besikartojantys ar dažnėjantys areštai priveda ir prie bankroto. Dažniausiai turtas šalo Palangos įmonėms. Tokias sankcijas patyrė 1,9 proc. visų šiame kurorte sezono pradžioje veikusių verslų. Mažiausiai nuo areštų kentėjo Druskininkai (0,3 proc.).

Skolos ir skolininkai 

Džiugu, kad per sezoną gerokai sumažėjo kurortų įmonių, kurioms pretenzijų turi „Sodra“. Net penktadaliu susitraukė skolininkų skaičius Druskininkuose (20,5 proc.), procentu atsiliko Palanga (19,5 proc.), trečioje vietoje atsidūrė Neringa (11,3 proc.), o paskutinis liko Birštonas (7,4 proc.).

Rugsėjo 17 d., kaip tik iš karto po termino, kada įmonės turėjo atsiskaityti su Sodra, vienokią ar kitokią sumą buvo skolingos 23,7 proc. Palangos, 22,1 proc. Birštono, 21,8 proc. Neringos ir 15,1 proc. Druskininkų įmonių. 

Nors „Sodros“ skolininkų kiekis mažėjo, tačiau vidutinė vienam skolininkui tenkanti skola trimis atvejais iš keturių netgi pasistiebė aukštyn. Labiausiai skolą ištirpdė Birštono verslai (-46,7 proc.). Gi Palangoje registruotų įmonių-skolininkių vidutinė skola išsipūtė net 36,5 proc., Neringoje – 16,1 proc., Druskininkuose – 7,9 proc. 

Pastebėtina, kad bendra įsiskolinimų suma „Sodrai“ mažėjo mineralinių vandenų kurortuose: Birštone – -51 proc., Druskininkuose – -14 proc.), ir augo pajūrio kurortuose: Neringoje – +3 proc. ir Palangoje – +10 proc.

„Panašu, kad ne viena dar gegužės pradžioje skolingų įmonių per sezoną tik padidino savo skolų kuprą, tad tikrai įdomu, kaip joms seksis pergyventi pajamomis „liesą“ tarpusezonį ir kiek iš skolininkių sėkmingai sulauks naujos vasaros“, – konstatuoja S. Žilinskas.