Kandidatų į merus debatuose – tik du iš keturių

Antradienio vakare Palangos kurorto muziejuje vyko kandidatų į Palangos miesto savivaldybės merus debatai, kuriuos organizavo iniciatyva „Žinau, ką renku“. Iš keturių kandidatų į debatus atvyko tik dabartinis meras Šarūnas Vaitkus bei „valstiečių“ atstovas Darius Kubilius. Visuomeninio rinkimų komiteto „Pirmyn, Palanga ir Šventoji!“ deleguotas kandidatas Vilius Martusevičius bei socialdemokratų kandidatė Svetlana Grigorian debatuose nedalyvavo.

Išbandyti viktorinoje
Debatus moderavęs LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius pirmiausia visus informavo, jog jis tikrai nėra bendrapavardžio kandidato į merus giminaitis, kaip ir politiko Andriaus Kubiliaus, net neturįs jokių sąsajų su Palanga, tad debatams dėl šališkumo grėsmės nekils ir paprašė visų susirinkusiųjų užrašyti klausimus ant dalintų lapelių.
Pirmiausiai abu atvykę kandidatai į merus prisistatė, papasakojo apie savo darbinę patirtį, gyvenimo siekius. Pavyzdžiui, D. Kubilius papasakojo, jog ilgai dirbo vidaus reikalų sistemoje, iš kur kilusi jo šeima ir kur jis gyvenęs pastaruoju metu, Š. Vaitkus – apie sąsajas su Palanga, apie baigtus mokslus, savo šeimą.
Pirmasis kandidatų laukęs egzaminas – trumpa viktorina, kurią sudarė po septynis klausimus. Š. Vaitkaus klausta, kas Lietuvos himnui sukūrė muziką, kas pavaduoja prezidentą, jeigu jis negali eiti savo pareigų, kas šiuo metu vadovauja Energetikos ministerijai, kas yra Jurijus Veklenko, kokia šiandien Lietuvoje yra minimali mėnesio alga iki mokesčių, Latvijos prezidento vardas ir pavardė bei kas yra Suvalkų koridorius. Iš septynių klausimų dabartinis meras suabejojo dėl Energetikos ministerijos vadovo pavardės ir nežinojo Latvijos prezidento pavardės.
D. Kubiliui atiteko tokie klausimai: kiek mažiausiai metų turi būti žmogui, norinčiam dalyvauti prezidento rinkimuose, kiek Seimo narių yra išrenkama daugiamandatėje apygardoje, kas šiuo metu vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kas yra Milda Valčiukaitė, koks šiuo metu Lietuvoje yra nedarbas, kas yra Lenkijos prezidentas bei paprašyta paaiškinti, kas tai yra „Brexit“. Iš septynių klausimų kandidatas atsakė į keturis.

Klausimai vienas kitam

Kandidatai turėjo galimybę vienas kitam užduoti po pora klausimų. Š. Vaitkus paklausė, koks būtų pirmasis sprendimas, kurį teiktų D. Kubilius Palangos miesto tarybai, jeigu būtų išrinktas.
„Galėčiau pateikti keletą atsakymų šiam klausimui, bet pirmiausiai galėčiau pasakyti, kad būtų tęsiami pradėti darbai, inicijuočiau bendrą savivaldybės administracijos finansinį auditą“, – atsakė D. Kubilius.
Moderatoriui pasiteiravus, ar jis pastebėjęs, jog kažkas negerai su savivaldybe, kad inicijuotų auditą, kandidatas į merus atsakė, kad neturįs jokių išankstinių nusistatymų, tai darytų tiesiog dėl skaidrumo.
Tuo tarpu D. Kubilius dabartinio mero klausė, ką jis veiktų, jeigu nepatektų į Tarybą ir nebūtų išrinktas meru. „Manau, kad gyvenime neprapulčiau. Nesu įsikibęs į mero kėdę ir nei kiek nesijaudinčiau, jeigu rinkėjai pareikštų tokią savo valią. Tikrai atrasčiau ką veikti“, – atsakė Š. Vaitkus.
Į jo klausimą, kokią Palangą įsivaizduojąs po ketverių kadencijos metų, D. Kubilius atsakė, jog Palanga jam asocijuojasi su aristokratiškumu. „Su visa pagarba lenkiu galvą prieš tuos žmones, kurie išsaugojo Palangos autentiškumą. Visa tai, ką mes turime, tereikia puoselėti ir išsaugoti tikrąsias vertybes“, – sakė jis.
D. Kubilius teiravosi, kokį Š. Vaitkus turįs asmeninį pomėgį. Jis atskleidė, jog po darbo jis mielai laiką leidžia su šeima, mėgsta pasivaikščiojimus, važinėjimąsi dviračiais ir bendravimą su palangiškiais.

Apie turtus ir nepotizmą
Debatų moderatorius E. Kubilius atkreipė dėmesį, jog Palangos meras Š. Vaitkus yra vienas iš turtingiausių merų šalyje, tad teiravosi, iš kur jo turtai. „Mano turtai yra visiems žinomi, juos deklaruoju nuo 2003 metų, kai tapau politiku. Pagrindinį mano turtą sudaro viešbutis, kurį su šeima įsigijome 2000 metais, kai dar nedalyvavome politikoje. Pasiėmėme kreditus, įsigijome viešbutį ir 2008 metais per patį piką šį viešbutį pardavėme, įsigijome viešbutį „Rąžė“, tai yra faktiškai jo visa vertė. Aš gyvenu iš atlyginimo, kurį gaunu savivaldybėje ir iš turto nuomos pajamų. Nuo 2008 metų viešbutį „Rąžė“ nuomojame kartu su šeima ir už tai gauname pajamas, mokame už tai mokesčius. Kam esu paskolinęs pinigų? Skolinau savo šviesaus atminimo tėveliui. Savo reikmėms esu pasiėmęs 100 tūkst. paskolą, statau namą. Nebijau to pasakyti. Gyvename trijų kambarių bute, vaikai auga, reikia daugiau vietos“, – apie savo finansus papasakojo Š. Vaitkus.
LRT radijo žurnalistas taip pat pateikė pastebėjimą, jog dabartinio mero brolis Bronius Vaitkus yra Tarybos narys, žmona Vilma – Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja, o svainis Redas Skudikis užima vadybininko pareigas UAB „Palangos komunalinis ūkis“. „Ar čia nekyla asociacijų su nepotizmu (tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti, – aut.)?“ – iškėlė klausimą jis.
„Visuomenė viską žino, galiu atsakyti. Dėl brolio: jis yra išrinktas visuomenės į Tarybą, tad koks čia nepotizmas, jeigu žmonės jį pasirinko. Mano žmona savivaldybėje dirba nuo 2004 metų, laimėjo viešąjį konkursą Civilinės metrikacijos skyriuje, bet iš visų šių darbo metų, kokius aštuonerius metus nedirbo, kol augino vaikus. Dėl svainio negaliu nieko pasakyti. Žmogus susirado darbą ir jį dirba. Jeigu aš esu meras, nereiškia, kad mano pažįstami ar giminaičiai turėtų išvažiuoti iš Palangos, čia negyventi ir neturėti darbų“, – pakomentavo meras, pabrėžęs, jog statistiškai nepotizmo rodiklis Palangos savivaldybėje yra vienas mažiausių šalyje.
Moderatorius uždavė klausimą ir dėl spėjamų rezultatų: „Kaip galvojate, ar dar vieną mero kadenciją iškovosite jau pirmame etape?“ Š. Vaitkus dar kartą pabrėžė, jog nėra įsikibęs į mero kėdę ir priims bet kokį rinkėjų sprendimą.

Darbo ir partijos pasirinkimo klausimai
Po keletos „sunkesnių“ moderatoriaus klausimų Š. Vaitkui, eilė atėjo ir D. Kubiliui. Visų pirma atkreiptas dėmesys, jog kandidatas į merus šiuo metu niekur nedirba. „Taip, šiuo metu nedirbu, visą savo dėmesį skiriu rinkimų kampanijai“, – pripažino jis, atskleidęs, jog dėl rinkimų kampanijos jis išėjęs iš darbo. Iki tol jis 26 metus dirbo vidaus reikalų sistemoje, vėliau metus dirbo privačiame sektoriuje, apsaugoje, nuo rugsėjo mėnesio darbo sutartį nutraukė.
„Ką veiksite, jeigu meru jūsų neišrinks, ieškosite kito darbo?“ – teiravosi moderatorius. D. Kubilius patvirtino, kad tikrai taip, „gyventi iš kažko reikės“.
Pasiteiravus, kodėl kandidatas į merus pasirinko būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, D. Kubilius teigė, kad tai – vienintelė partija po nepriklausomybės paskelbimo, realiai sudrebinusi pamatus. „Kol buvau vidaus reikalų sistemoje, negalėjau priklausyti jokiai partijai. Vėliau patikėjau šia partija ir į ją įstojau“, – sakė jis.
Nepasidavė kandidatas ir provokacijai, jog galbūt Saulius Skvernelis jį pakvietęs, kadangi būta kalbų, kad jis daug žmonių, dirbusių vidaus reikalų sistemoje, susikvietė į partiją. „Čia galbūt tik viešoje erdvėje sklandantys pamąstymai. Realiai S. Skvernelį, jam jau einant premjero pareigas, aš pamačiau Prienuose, suvažiavimo metu. Susitikome dar Stintų šventėje, bet jokių asmeniškumų tikrai nėra“, – patvirtino jis.

Nepamirštas sezoniškumas
Žinoma, nepamirštas klausimas ir apie Palangos sezoniškumą, kuomet dažnai gvildenama, kad Palanga vis dar gyva tik vasaromis, o žiemą, atrodo, kad gyvena vos keletas žmonių. „Prieš septynerius metus mūsų komanda svarstė, ką daryti, kad žmonės atvyktų į Palangą ne tik vasaromis, bet ištisus metus. Pirmiausia, ką padarėme, tai nusprendėme skirti dėmesio uždarų objektų statybai: koncertų salei, sporto kompleksui, senajai Tiškevičių architektūrai, kur dar privačios investicijos, tarkim, baseinas, kuris taip pat pritrauks žmonių. Savaitgaliais Palangoje esama daug žmonių, viešbučiuose, kurie turi ko pasiūlyti, esama pilna žmonių. Vadinasi, verslas irgi turi stengtis daugiau pritraukti žmonių į savo apgyvendinimo įstaigas. Reikia sutikti su tuo, kad visame pasaulyje prie jūros esantys kurortai turi sezoniškumą, nes niekada negalima sulyginti vasaros srautų su kitų mėnesių srautais. Natūralu, dėl ko žmonės vasarą čia važiuoja. Praėjusiais metais Palangoje apsilankė apie milijonas turistų, gerokai daugiau nei kituose šalies kurortuose. Statistika yra iškreipta. Kodėl? Todėl, kad 60 proc. Palangoje apgyvendinimo įstaigų sudaro privatus sektorius, pernai jis deklaravo 17 mln. eurų pajamų. Jeigu padalinant iš 30-40 eurų, nes tiek kainuoja nakvynė, vien tik privačiame apgyvendinimo sektoriuje Palangoje pernai ilsėjosi 566 tūkst., ir 40 proc. sudaro poilsio namai, apgyvendinimo sektorius, kuriame ilsėjosi likę, – milijonas turistų per metus. Žinoma, tobulėti reikia“, – kalbėjo Š. Vaitkus, pavardinęs objektus, kurie jau davė apčiuopiamų rezultatų bei tuos, kurie planuojami statyti.
To paties klausimo apie sezoniškumo mažinimą klausta ir D. Kubiliaus. Jis įvardijo vandens parką, kuris taptų traukos objektu ne tik vasarą. Pasak jo, baseino jau nepakanka. Reikia ir tokios vietos, kur būtų daugiau žiemos pramogų. Kandidatui suabejojus Koncertų salės kokybe, Š. Vaitkus replikavo, kad viskas, kas jau yra padaryta, yra blogai, tačiau reiktų pasidomėti, kiek pelno neša Koncertų salė, kaip padidėjo žmonių trauka. Ir dėl baseino jis paminėjo, kad antrų-ketvirtų klasių mokiniai turės galimybę išmokti plaukti, senjorams bus teikiamos nuolaidos, visa tai nėra blogai. Tiesa, viešoje erdvėje ėmė sklandyti kalbos, kad baseino kainos – per didelės. „Mano nuomone, kainos yra priimtinos visiems žmonėms. Žmonėms bus taikomos nuolaidos su Palangiškio kortele. Pavyzdžiui, senjorams dvi valandos baseine, naudojantis ir SPA zonomis, kainuos 5 eurus, kiti su Palangiškio kortele mokės 6,90 eurų, jei norėsit naudotis tik baseinu, atitinkamai kainos bus mažesnės“, – sakė Š. Vaitkus.
Žmonėms kilo klausimas ir dėl baseino atidarymo dienos – kaip tik prieš rinkimus. Š. Vaitkaus žodžiais, baseiną atidaryti buvo suplanuota anksčiau, tačiau dėl objektyvių priežasčių data nusikėlė, atidaryme dalyvauti tądien galės ir ministras pirmininkas.

Kas gyventojams, kas svečiams?
Kandidatai į merus sulaukė žmonių klausimo ir dėl to, kas bus daroma dėl palangiškių, o ne dėl svečių.
„Sutinku, kad pirmiausiai dėmesys turi būti nukreiptas į Palangos bendruomenę, aš manau, kad galima dar daugiau išnaudoti Palangiškio kortelę. Antras dalykas, manau, kad daug darbų dar galima nuveikti infrastruktūros atnaujinime, nes kiek teko bendrauti su seniūnaičiais, pasigirsta nuomonių, kad trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, susiduriama su problema išleidžiant vaikus prie mokyklų, kai nėra saugios išlaipinimo vietos“, – atkreipė dėmesį D. Kubilius.
Tuo tarpu Š. Vaitkus patikino, kad viskas, kas daroma, daroma pirmiausiai dėl palangiškių. Juk ir visi objektai skirti jiems, juose lankosi būtent gyventojai, sutvarkyti didžiausiame gyvenamajame kvartale šaligatviai, kurie nebuvo tvarkyti keletą dešimtmečių. Kaip ir kiti socialiniai reikalai, pavyzdžiui, šilumos ūkis, perimtas Savivaldybės globon, keletą metų nekintanti vandens kaina. Tačiau ilgametis Palangos meras neneigė, kad esama daug problemų, tobulų dalykų nebūna.
Abu kandidatai į merus sulaukė įvairiausių žmonių klausimų, dar vieno egzamino iš susirinkusiųjų sulaukė D. Kubilius, kurio klausta apie savivaldybės biudžetą, apie tai, kiek, jo nuomone, reikia gyventi mieste, norint tapti jo meru. Š. Vaitkui daugiau buvo skirti klausimai apie savivaldybės įmonių valdymą.
Iniciatyva „Žinau, ką renku“ – tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuris vykdo priešrinkiminę stebėseną nuo 2014 metų, siekdamas, kad rinkėjai aktyviai ir sąmoningai dalyvautų rinkimuose bei sustiprėtų informuotas dialogas tarp politikų ir rinkėjų.